QUOTE(Jolisa @ 2007 04 06, 22:18)
Labas mamytes. Panasiu temu jau buvo daug ir buvo daug kalbeta apie bausmiu taikyma vaikams. Bet tos bausmes pvz. tokios: isvedu i kita kambari ir vaikas nusiramina, nekreipiu demesio ir apsiramina ir pan. O maniskis nereaguoja i nieka visiskai. As nebezinau kaip su juo elgtis ir man jau paciai labai sunku darosi.
Pvz. 1)siandiena, susiruoseme eiti i lauka, apsimove viena bata, o daugiau rengtis nebesiduoda. Pasakiau kad iseinu viena, tada rekia kol sugriztu, o kai sugriztu ir vel begasi nuo manes. Palikau ilgesniam laikui, pamate mane per langa, maciau verke, o kai grizau jis vel savo.2) metosi is zaislu, nors aiskiai zino kad negalima. Kai baru nekreipia demesio, jei as nekreipiu demesio tada meta man i galva is zaislo.
Jau isbandziau su juo ir piktuoju ir graziuoju. Aplinkiniai pradejo i mus taip pat zvairakiuoti, net mociute pareiske kad is kur jis toks. Pastoviai klykia, cypia ir nieko negirdi ka tevai sako. Situacija tokia, kad nuo par ryto pradedam rekautis, net ir tevas jei yra namie su juo nebeturi kantrybes.
Jei auginate toki vaika, parasykite kaip elgiates, pasidalinkime patirtimi.
Mano dukrytei tik metukai ir 2 mėn.
Kartais atrodo, kad atsidursiu beprotnamy dėl jos elgesio
Ir problema turbut mano auklėjime (ar per daug išlepinta ar kas), nes kai palikom savo mergytę mano mamai visai dienai, tai ji sakė, kad aš išsigalvoju apie savo mergytę nebutu dalyku....
Su manim ji visa diena prazyzia, prariekia, kažko neleistino nori - aš nedodu, pasakau negalima, o ji gulasi ant žemės, daužo galvą į sieną, meto daiktus ir pan.
Tačiau, kai prižiurėjo mano mama, tai sakė, kad buvo tylut tylute, paklusnutė ir t.t.
Bet va blogiausia, kad nesuprantu, ką aš darau ne taip
Naktim miega blogai, dienos miegas trunka vos 1-2 val. tik vieną karta ir taip nuo 10 mėn.
Kai bandau pamigdyt dažniau, tai ji klykia, stojasi, nesiduoda.
Namie jai tikrai nepatinka, nes tik atsibudusi jau pradeda zyst, aišku ir man nuotaika iš karto nukrenta, nors žaislų daug, vis bandau su ją pažaist, patinka jai tarp žmonių, lauke smėlyje, bet, jei ko neleidžiu lauke, tai lygiai tas pats, atsigula ant žemės, pradeda žviegt ir pan.
Tikrai gėdinuosi su ja jau kur ir išeit
Nuo rugsėjo ačiū dievui keliaus į darželį, tai į darbą grišiu kaip į poilsį
Jei yra tikrai patyrusiu mamyčių, patarkit, kaip galima su dukrytę surast bendrą kalbą