QUOTE(Itališkabandelė @ 2012 05 15, 11:43)
Aš ir turiu problemų su dukra jei 3 metai. Isterikuoja jei ko ne gauna to ko nori, žviegia verkia iki pykinimo. Jei pyksta spardo mane ir spjaudo. Net nebežinau kaip su ja elgtis.
O yra rimtas pagrindas neduoti, ko ji nori?
Siaip stengiuosi kuo maziau viska drausti, ju toks darbas- pazinti pasauli, issiaiskinti kaip viskas veikia. Jei kas pavojinga daug kartu apie tai aiskinu rodau ir t.t.Dazniausiai vaikai nori tik paliesti , paziupineti, apziureti ir viskas...
Visiems gal skirtingai, bet su savo vaikais pastebejau , toks elgesys prasideda kai truksta kazko:mano demesio, poilsio ar alkani gal.Jei matau stipru pasiryzima gauti ir vaikui kazko paprasius kelis kartus , greit apmastau kas svarbiau ar tai kad jis gaus kazkoki daikta, nors man gal tai nepatiks, ar kad prades pykti, verkti. Jei duoti is tikruju negalima, tai stipriai grestu vaiko sveikatai ir jau priejom iki asaru tada pasiimu vaika ant ranku, stengiuosi padeti nurimti, stipriai apkabinu, pabuciuoju, pamazu nurimsta, pajuokauju kazka, kai nurimsta paaiskinu, kodel negalima.
Turim tokia dainele su vaikais: "noriu sito va ir va sito, nori sito ir ano, as visko noriu noriu ir t.t. ir su pirstukais dar pradedu ju rodyti i visus daiktus vaikai pradeda juoktis( cia ypac gerai veike,kol buvo mazuliukai). Arba pradedu pasakoti pasaka kokia, atitinkancia situacija. Turim viena apie suniuka gobsiuka, kai jis sau norejo kiekvieno zaisliuko. Tai jei tarpusavy nepasidalina zaisliuku ir abiem butent to reikia, pradedu pasakoti, tai tas, kuris nedave, greit pasidalina
Svarbiausia ,manau , paciai mamai ramiai i viska reguoti.