Kaip tramdot "ožiukus"? 2 dalis

Sveikos as cia su taip pat oziuku problema, mano paneliai 1.7 m. oziuota mergina na su charakteriu megsta griuti ant zemes pasiraityti, taciau tai netrugdavo niekad ilgai viska isiaiskindavome, bet sendien tai katastrofa neoziukai ten buvo o ozei ji tapo labai agresyvi kele netgi kele savo svikatai pavoju drase save dauze, mane apdraske klyke cype nebezinojau ka daryti ir visa tai vyko kazkur valanda laiko , jau sedom i masina vezem i priimamaji o ji uzmigo vaziuodama, nebezinau ka daryti tai gal ligos pozymis nes tai ne normalu isigandau beproto ir nezinojau kaip je raminti ar buvo kam tokia situacija su vaiku?

Forume yra labai daug patarimu sita tema. Ypac vertingi Ragnez patarimai. Konkretus ir logiski.
Be to, gal jums reikejo ne i priimamaji vaziuoti, bet i knygyna, nusipirkti knygu apie vaiku auginima, ju raidos etapus ir elgesi... Igijus ziniu vaiko elgesys pasidaro suprantamesnis.

Suprantu as jos oziukus ir susitvarkydavom si jeis paaiskindavau kodel neleidziu ir panasiai, ir palikdavau kad nusiramintu ji viena mums tai padedavo ir viskas ok budavo bet si karta visai kitaip buvo, ta isterija prasidejo be priezasties tad mane tai neramina, kiek skaiciau ilgai uztrukusi isterija ne oziukas o rimtesne problema, ji se savaite buvo lb isigandusi tad bijau kad jei tas isgastis tai sukele

negalima mažo vaiko palikt vieno. tai ir nesaugu, ir emociskai neteisinga.
O isterija is tiesu galejo buti didesne, ypac jei vaikas buvo issigandes ta savaite, o tu dar ją bandei palikt ar ignoruoti, vietoje to, kad paguostum ir padetum nusiraminti.

Vakar as jos nepalikau vienos ir taip vienos nepalieku taciau nelendu ir daugumoje knygu rasoma kad i ozius geriau nereguoti parodyti kad oziavimusi griuvimu nieko0uo nepasieksi.o vakar as jos nepalikau ir neignoravau juk rasau kad hji i nieka neregavo buvo agresyvi neleido nei prisiliesti o jei paleisdavau lipo ant ranku zodziu tai nebuvo oziukas kad gazko neleidau

Sveiki, tikiuosi, kad ta krizė mūsų abiejų nepribaigs

Siandien susiruošėme su dviratuku į parduotuvę. Gal dėl to, kad jau ir pietų metas artėjo (beje, dar ir dabar laksto lauke: kažką matuoja), bet sugalvojo, kad ne tuo keliu važiuojame. užsimanė nulipti vaikinas. pareiškė norą, kad reikia kitu keliu. pasakiau, kad eisiu viena. užlipo, bet panoro grįžti atgal ir pasukti kitu keliu. įspėjau, jeigu neklauso ,tai niekur mudu kartu neisime, o grįšime pas močiutę. beje, tai ir pasielgiau. grįžome namo. palikau jį kieme sėdintį ant dviratuko. pati persirengiau rūbus ir nuėjau ramiausiai skaityti žurnalo.

žinoma, močiutei tuoj parūpo, kas MAN ČIA DAROSI, bet kažkaip visai nekilo klausimas: kas apskritai nutiko, kad grįžome. tai teko ramiai paaiškinti, kad ji nežino, kas nutiko ir nereikia "pulti į akis". o ką vaikinas mano? ilgokai pasėdėjo. paskui nuėjo "meistrauti" pas senelį. o grįžęs į kambarį labai apsidžiaugė mane radęs...

O jetau nu kokie dar oziukai pas metinuka Aisku, kad ji eina ir lipa kur jai negalima, visu pirma tiria pasauli ir nezino, kad i desine galima, o kaire negalima. O del cypimo ir verkimo, tai naturaliai sitaip reiskia nepasitenkinima, nes kitaip jo isreiksti nemoka. Ar jus rimtai tikites, kad tokio amziaus vaikas sedes kaip kareivelis ir vartys knygute kiaura diena? Ar uzdraudus kazka daryti protingai linkteles galva ir esi daryt to ko jums norisi?
O zmoniu ziurejimas cia esme? Ir i mane ziuri, as irgi i juos galiu paziuret, dar ir pagalvot ka tik noriu.

is tikro aplinkiniai labai daznai kisasi, pas mumis visos bobutes lenda su savo pamokslais, ale turbut vaikas alkanas, arba gerti nori, o parduotuveje dar ir garsiai aiskina, kad mama vaikui saldainio negali nupirkti ir rikdo ji ir vos ne uz rankutes, einam nupirksiu. na taip ir noris ant triju raidziu jas pasiusti. arba kieme daznai mums aiskina, kaip ju laikais gerai berzines koses duodavo, ir baigdavosi visi sitie voliojimaisi, o dabar atseit nieks vaiku neaukleje.

Pas mus sūnus irgi jau virš metukų buvo, kai kažko negavo ir nukrito ant žemės verkt, su vyru susižvalgėm, pasimirksėjom, aš nuėjau į virtuvę, vyras į kitą kambarį ir mažius liko gulėt nesupratęs, 1 min paverkė ir atsistojęs nuėjo žaist, po to dar atėjęs gert paprašė lyg niekur nieko
Buvo dar antras kartas, kai reikėjo prieš senelius "pasirodyt", tada irgi pamenu visi nusprenėm, kad turim "svarbių reikalų" ir išsiskirstėm, liko vaikas be auditorijos, tai ir spektaklio nebuvo prasmės tęsti
Dukrytė didesnė ožkelė, bet irgi nesureikšminam parduotuvėje einam į kompromisus, didelių isterijų nekelia, bet kažką nupirkt reikia. dažniausiai dar mašinoje būdami susitariam, paklausiam ar vaikai nori likt mašinoje vieni ir palaukti (žinoma jų nepaliekam vienų) ar eiti kartu, jie sako, kad nori eit kartu, tada mes iškeliam sąlygą, kad nieko nepirksim, jie nieko neprašys, arba tarkim tik po saldainį išsirinks

ragnez noreciau jusu patarimo.

mum 2.8 metu oziukai islenda labai retai, nenoras rengtis, lipti is masinos ir t,t, tai susikalbam bet mano vaikas visiskai nesileidzia i kompromisa, jo tokia tvirta nuomone kad vaje vaje... jei pasake NE tai ir reiskia NE. O jei bandau paveigti tai prasodeda isterija tokia kad jis praranda savitvarda. tarkim vakar susizeide koja - bega kraujas... ji guodziau viska sok, tetis atnese pleistra uzklijuoti, pamate pleistra pradejo rekti NE, pradejau jam aiskinti kad reikia kad nebus "popa" ji dar didesni NE. tada pabandem uzklijuoti be leidimo tai ji pagavo ta panika, toks vaizdas kad prarado savitvarda rekia, plaikstosi, zviegia tiesiog ir net negirdi kas sakoma... lupa ta pleistra , bando istrukti is mano ranku.. kaip nuemiau pleista viskas kaip ranka nueme. vel apsikabines sdi pas mama.
taip pat vyksta su zaislais jei kitas vaikas paima zaisla, jis ji nori atimti as neleidziu, bandau kalbet kad reikia dalintis, kad jei nesidalins vienam be draugu nebus zaislai idomus bet jis vistiek lupa is vaiko zaisla. (tada aisku grazu kitos mamos atzvilgiu neleisti atimti is jos vaiko zaisla kad maniskis patenkintas butu) as paimu saviski ir atitraukiu prievarta nuo konflikto ir prasideda, bando isinerti, rekia, verziasi to zaislo ir kas mane neeramina ji apima isterija jis nieko nemato aplink, negirdi tiesiog verziasi tikslo link...
siaip yra labai geras vaikas, parduotuej visada susitariam jei sulciu imam tai neimam sokolado, jei sokolado tai neimam sulciu, bedos nera. bet va panasiose situacijose buna prastai...
tai avojus ar isaugama aciu jums uz nuomone

na prašymas ne man, bet
Reikėtų ne "bandyti vaikui aiškinti", o tvirtai, pasisodinti ant kelių ir tvirtu balsu aiškinti. Jūsų balse nevilties ar nepasitikėjimo savo žodžiais neturi būti nei gaidelės. Jūsų NE irgi turi reikšti NE. Nesitikėti, kad vaikas tą pačią sekundę su viskuom sutiks, čia reikia kantrybės ir neatsisakyti savo NE.
Vaikas nebandys išsinerti, kai jam kelis kartus tai nepavyks. Vaikas nenuplėšinės pleistro, jeigu jam nepavyks to kelis kartus ir jeigu jis žinos, kokia to pleistro paskirtis. Pleistras pleistrais, bet gali tekti gyvenime įtikinti vaiką, kad reikia gulėti ramiai, kai dvi valandas laša lašelinė, kai imamas kraujas iš venos, kai reikia gulėti, kai daroma kardiograma. Ir ne tai kad susileisti, bet ir judėti daug negalima
Aš tokiais atvejais tiesiog vaiką tvirtai pasisodinu ant kelių ir tyliai į ausį pasakoju. Bando išsinerti, tai pasodinu stipriai ir tiek (na ne taip, kad skaudėtų, bet normaliai). Na kaip be būtų dar keturmetį fiziškai išlaikyti įmanoma , tačiau įdomiausia, kad po kelių nevykusių bandymų išsnerti daugiau to nedaro. Pvz. dabar jau užtenka paimti vaiką už rankos ir jis klauso (nebekovoja kritimais ar susileidimais). Nors tikrai bandė tą daryti ne kartą. Nesuveikė.

O siekti tikslo yra geras būdo bruožas ir vaikas stengsis naudoti visas savo turimas gynybos priemones. Čia jau reikia tėveliams išmokt būti be galo tvirtiems ir nekeisti savo nuomonės, kai mokoma gerų taisyklių (bet ir nemosikuoti diržais...). Turi būti labai aišku, kas ką valdo: tėvai vaiką ar vaikai tėvus.

Mačiau tokį pavyzdį: maža mergytė norėjo šokti su šventėje pasirodančiais vaikais (ten jos brolis šoko). Vadovė prašė patraukti mergytę (kad dideli vaikai šokdami neužgautų). Mama paėmė. Mergytė susileido ir griuvo ant grindų klykdama... O mama: paleido mergytę ir leido trukdyti kitiems. Visiems buvo labai aišku, kas šeimoje vadovauja. Ir ko gi čia nesusileidinėti ir nežviegti, jeigu tik to užtenka savo tikslui pasiekti Manau, kad mergaitė tą susileidimą ir žviegimą kartos dar n kartų, nes tai labai efektyvi priemonė jos tikslams pasiekti. Nors jeigu mama kelis kartus tą vaiką tvirtai paėmus išneštų ir neleistų susileidinėti ir žviegti, manau tas žviegimas jai nebeturėtų prasmės ir mergaitė jo natūraliai nebenaudotų.

labai aciu, labai pritingas patarimas. kaip sulaikysiu stipriai tures proga nusiraminti. aciu