Kaip tramdot "ožiukus"? 2 dalis

mes jau nuo savo keturmecio baigiam isproteti, visiskai nesusitvarkom, tik girdim- man reikia, nenoriu, as neturiu...nieko negirdi, girdi tik ka nori, pastoviai atsikalbineja, nors ir kalba dar neviska aiskiai, rekia, dauzo tas savo masinas, nurodineja mums, regulioja, kelia isterijas kai baigiasi multikas, jam dar reikia, dar.....zodziu baigiam nukukoti nuo jo....nuolat itampa, bendravimas viksta pakeltu balsu, nes jis kitaip negirdi

sveikos mamytes,
mano suneliui dabar 1metukai ir 3men bet toks kipselis auga nzn kaip elgtis su juo.namie kuo geriausias vaikas o tik iseinam i lauka prasideda oziai begimas nuo manes, rankos neduoda jei prieinu paimti uz rankos jis bega arba spradosi ir krenta ant zmes kad nesivesciau jo ten kur jsi nenori.Man kantrybe baigiaisi duodu i kaili ir einu namo.Pasidalinite patirtim ka daryti kaip su juo kovoti.ir man geda kad taip prie zmoniu darau bet kitaip su juo neina susikalbeti

tai jau sąlyginai didelis vaikas ir manau auklėjimas turi vykti taisyklių pagrindu, jis turi jas žinoti, jokiu būdu nenusileidinėti, nekelti balso ir t.t.
Maniškė jau 3 metų, būna isterijų rėkavimų, bet neikada nieko nepasiekia ir kuo toliau tuo tokie dalykai iškyla rečiau

Pas mane tas pats. Dabar dar kai laukiuosi tai vedam vaiką į lauką su vyru kartu, nes aš jau nepajėgiu suvaldyti kartais

...ir visa tai vadinama trečiųjų metų krize
O jei rimtai, tokiems mažiems žmonėms vietoje NE reikia siūlyti pasirinkimą, pvz: ar eisi įsikibęs už rankos, ar eisi prie pieno skyriaus vienas? Atėjus prie pieno skyriaus Kuri kaina mažesnė: du litai, ar vienas?; arba rask, kokią varškę mama dažniausia perka? O močiutė? O sesės tyrelės kur? ir t.t.
Kokie svarbūs mažieji pasijunta, turėdami pasirinkimo laisvę
Veiksminga. Ant savų piliečių išbandyta

Sveikos,skaiciau,skaiciau ir as noriu jusu patarimo,mano mergaite katik suejo 2 metukai,nezinau kas vyksta nuo rugsejo lanko darzely grysta namo,baisus zirzimas pykimas ant viso pasaulio,jau man galva plysta kuo toliau tuo graziau ateina koks zmogus ji dar irzlesne pasidaro,kartai jau uzdarau y kambary atvest nezinau kame problema miega gerai tiek dienom tiek naktim,ir nesuvokiu kas jai darosi,patikekit manim kas vyksta,as jau gryzus po darbo nenoriu nieko rauna stoga juodai,bandau visaip sugalvoju zaidimu,pasileidziam vaikisku daineliu po 5 min vel taspats,ir pasikavoju jau kartais ir uzbaru nieko toliau taip daro,patarkit,gal mums pas spichologa reiktu kreiptis ar kur kitur?

geras būdas reiks pasinaudot nors parduotuvėje su savo vyresnėliu kolkas susitariame gražiuoju nors jau jam 4m.ne už kalnų, o ožių krizė matau kaip ateina pamažu..nes iki šiol vaikas buvo sukalbamas, o gal tiesiog jo būdas ramesnis..bet atsiradus broliukui, vaikinas jau pradėjo pamažu rodyt savo ragiukus, nors aš jį kartais labai suprantu kaip jam sunku, todėl kad jo be galo mylimas tėtė turi skirt laiko dabar ir su broliuku pažaist..anksčiau pastebėdavau jo tokį liūdną žvilgsnį, kai tėtis žaidžia jau ne tik su juo vienu..nu bet lyg jau pripranta, gi gyvenime ne viskas būna pagal mūsų norus..o ožiai didieji pas mus būna tik namuose kolkas..vat tėtis nesivežė jo kažkur ir čia manau truputį močiutė kalta buvo nes mes su vyru sakom, kad nesiveš jis jo, nes tuoj grįš, o močiutė jį pradėjo rengt vistiek tai kai tėvas išvažiavo, tooooooookia isteriją užtaisė, kad dar jo tokio nebuvau mačius, tiesiog iki dusimų nuo klykimo:blink: ...nu stengiausi laikytis ramiai, kol nepamačiau, kad jis nė kiek nenusiramina..visada pradžioj bandau su juo gražiuoju tartis, prašau nusiramint, paaiškint kodėl neleidom ir pan...bet kai tai neveiksminga aišku balso tonas kyla tada..na o jau trečioji stadija, tenka ir ranka užplot..bet matau, kad tai visiškai neveiksminga tai tiesiog pačiai išsikraut gal padeda gerai užplojant per užpakalį bet kaip auklėjimo būdas ar ožių išvarymo būdas visiškai neveiksmingas..labai stengiuosi gražiuoju susitart, bet kai tai nepadeda ir ožio ragai didėja tai kantrybė ir pasibaigia labai noriu vaiką augint atsakingai, žinau, kad meilė daro stebuklus, bet kasdienybė, buitis, rutina daro savo...kai esi pavargusi, tai ir viskas pakrypsta ne taip kaip nori ar planuoji..sėkmės, stiprybės ir kantrybės visoms kovojančioms su savo mažaisiais ožiukais

Na taip. Į viską galiu atsakyti taip: pailsėjusi mama=laimingas vaikas. Su s1lyga, kad mama siektų kuo artimesnio ryšio su vaiku (vaikais).
Šioje situacijoje, kai vaikas visiškai nesiklauso, leisčiau jam išsirėkt. Kai pasimatytų, kad vaikas jau girdės, kas sakoma, bandyčiau suktis iš situacijos. Pagal galimybes pasiųlydama kažkokį patinkantį ar net visai naują (užslėptą tokiems atvejams) žaidimą, ar iškrėsčiau ką netikėto,- mažučiai labai greit susidomi. Na, kad ir ,,netyčia" puodelį vandens išpilčiau ir suvaidinčiau kažkokį spektakliuką, kaip tuo vandeniu gali plaukti laivelis.
Beje, keletą kartų gerai suveikė ir kitokia taktika. T.y. užėjus pykčiui ir riksmui palaukdavau, kol atslūgus riksmo banga. Tuomet demonstratyviai ,,nekreipdama dėmesio" (tačiau taip, jis matytų), prisipildavau dubenį vandens, į jį šampūno, pasiimdavau šiaudelį ir imdavau pūsti burbulus. Vaikas apstulbęs žiūrėdavo, o aš ,,įsitraukdavau nieko aplink nematydama". Po kokių 5-10 min mažasis netekdavo kantrybės ir atsargiai ištiesdavo ranką į šalia ,,netyčia" paliktus kelis šiaudukus. Ir tada nekreipdavau dėmesio, nes vaikas dvejodavo, ar čia įsijungt, ar tęsti ožiuką. ,,Dėmesio nekreipimas" suveikdavo dažnai. O ir veiklų, į kurias įsitraukdavau, tekdavo prigalvot iš anksto, kad būtų namų darbai paruošti dar iki ožiuko

Oi kai dukrytė buvo dar visai maža, nusivežiau ją į parduotuvę. Nuėjom į konditerijos skyrių nupirkom bandelių, einam prie kasos, ir ji užsimanė labai jau sintetiško saldainio. Ten vien tik cukrus, tik dantis gadina, nieko naudingo žodžiu. Pasakiau, kad nepirksim, nesveika, pinigėlių nėra. Ji tokią man "šventę" sukėlė, rėkė, verkė, tragedija! Paėmiau ją už rankos, šveičiau tas bandeles į vietą, susimokėjau už maistą, įsodinau į mašiną ir rėkti pradėjau. Ji ne prie sėdynės prilipo. Nuo to laiko, jokių isterijų, nieko. Negalima pirkti to ko nori ir tyli, susitaiko su tuo. Šiaip jeigu ožius iškelia neleidžiu tą dieną su draugais susimatyt, nebent į kiemą išeit grynu oru pakvėpuot. Arba TV neleidžiu žiūrėt, liepiu susitvarkyt..
Mane kartais nervina kai senos bobutės mieste mane moko kaip auklėti vaiką, mestelna piktą žodį, patarimus žeria. Kiekvieni tėvai stengiasi dėl savo vaikų, visi tai daro skirtingai...

Siūlyčiau pasiskaityti mamytėm knygą "mažasis tironas" - labai gera, garsios psichologės, parašyta knyga. Man ji padėjo į auklėjimą žiūrėti kitaip, joje radau ir savo klaidų, kurias dariau auklėjant savo vaiką. Bet dabar kitaip - dabar vaikas kitoks, kai pakeičiau auklėjimą.
Knygoje autorė parodo, kokiems tėvams ypatingai gresia pavojus užauginti „mažąjį tironą“, kada prasideda tėvų auklėjimo klaidos ir kokios jos yra. Pateikdama gausių pavyzdžių, psichologė dėsto savo mintis su stulbinančiu, dažnai sukrečiančiu vaizdingumu.

Nesakau, kad reikia auklėti pagal knygą, bet ten gausu pavyzdžių ir patarimų, kaip auklėti, kad nereiktų tėvam raudonuoti...

Na, as auginu du berniukus - dvynukus kuriem 4m. Buna labai daznai tu oziuku. Kai taip nutinka palieku viena kambary ir iseinu. Sneku ramiu balsu (nesvarbu ar girdi ar ne). Kai as pradedu tylinti balsa tada jiem pasidaro idomu ka sneku ir jie pradeda klausyt, nes kai rekiu jie nereaguoja. Jei masinoje prasideda tie "oziukai" tada pasakau, kad jei tuoj pat nenurims tada sustabdysiu masina ir nevaziuosim niekur kol nenusiramisit. Jei nenusiramina taip ir padarau. Tada palaukiu kada praies. Kai praeina pradedu vaziuoti toliau ir snekuosi su jais apie tai... Svarbu manau yra nesaukti (kai ima nervas pradeti skaiciuot, ar tiesiog iseit) ir pazadetus pazadus teset. Ir aplamai is ju greit isaugama. Linkiu sekmes visom

Gal gali parasyti autoriu?