Aš kažkaip net ir nevadinu elgesio 'ožiais'. Vaikas nori vieno, tu nori ko kito. Vaikas juk atskiras pasaulis. Nesakau, kad idealiai elgiuosi, būna kad spykusi ir apšaukiu ir pliaukštelnu. Tiesiog jo norai nevisada sutampa su tuo kas galima, kas mums patogu. Griūna ir maniškis ant žemės, kai ko nors negauna, ir kaip 'medūza' susileidžia gatvėje (neseniai parduotuvėje ant purvinų grindų - dabar džiūna striukė ir kelnės; leidu jam voliotis). Bet tai pumpurėliai, palyginus su tuo, ką kitoms tenka išgyventi. Jei mes pavargusios, ar skubame kur, tai jautriau reaguojame į viską. Labai gerai mokėti laiku sustoti ir vietoje pykčio protūkio pabandyti viską paversti juokais (aš maniškį šaukiantį per petį persimetu ir nunešu kur nors kitur, kad atitraukčiau dėmesį). beeidama dar pakutenu, žiūrėk , jau viskas ir pasimiršo. Visi tie vaikai nuostabūs. Svarbu, kad mes pačios būtumėm pailsėję, rasti laiko sau. Norėčiau rekomenduoti knygą Adele Faber ir Elaine Mazlish 'Laisvi tėvai, laisvi vaikai' ISBN9986-855-37-3. Pirkau Vilniuje, prie Universiteto vaistinės esančiame knygyne (beje, už juokingą kainą).
QUOTE(Viktte @ 2009 01 15, 12:38)
reike kad ne vaikas priprastu prie aplinkos o mes turim patis sukurti vaikui aplinka.
QUOTE(kkristinak @ 2009 01 15, 15:45)
reike kad ne vaikas priprastu prie aplinkos o mes turim patis sukurti vaikui aplinka.
Ir taip visą gyvenimą ruošiatės kurti vaikui aplinką? O kada jis išmoks prisitaikyti prie visuomenės taisyklių? Kada jis suvoks, kad ir aplinkiniai turi savo norus ir poreikius, į kuriuos reikia atsižvelgti ir juos gerbti?
QUOTE(Viktte @ 2009 01 15, 22:59)
Ir taip visą gyvenimą ruošiatės kurti vaikui aplinką? O kada jis išmoks prisitaikyti prie visuomenės taisyklių? Kada jis suvoks, kad ir aplinkiniai turi savo norus ir poreikius, į kuriuos reikia atsižvelgti ir juos gerbti?
Ne tik mes kuriam aplinka,o tai pat ,kaip ir jus sakete-visuomene.Tai ir yra kad mes kurdami jam aplinka tuo pat metu mokam vaika prisitaikyti prie taisykliu namie,darzelije,galu gale lauke.Tame ir yra aplinkos kurimo metodas.Mes visi pastoviai kuriam vienas kitam aplinka,ir tuo pat metu bandom prisitaikyti prie kitu zmoniu kuriamu aplinku.O kai zmogus visiskai nenori prisitaikyti prie kitu sukurtos aplinkos,vat tada ir prasideda nesutarymai.
daug visokiu tiesu ir visi savotiskai teisus, as asmeniskai supratau, kad svarbiausia kalbetis, bendrauti, bet tai vis tiek ne visada padeda 
QUOTE(kkristinak @ 2009 01 16, 12:35)
Ne tik mes kuriam aplinka,o tai pat ,kaip ir jus sakete-visuomene.Tai ir yra kad mes kurdami jam aplinka tuo pat metu mokam vaika prisitaikyti prie taisykliu namie,darzelije,galu gale lauke.Tame ir yra aplinkos kurimo metodas.
Mes visi pastoviai kuriam vienas kitam aplinka,ir tuo pat metu bandom prisitaikyti prie kitu zmoniu kuriamu aplinku.O kai zmogus visiskai nenori prisitaikyti prie kitu sukurtos aplinkos,vat tada ir prasideda nesutarymai.
Mes visi pastoviai kuriam vienas kitam aplinka,ir tuo pat metu bandom prisitaikyti prie kitu zmoniu kuriamu aplinku.O kai zmogus visiskai nenori prisitaikyti prie kitu sukurtos aplinkos,vat tada ir prasideda nesutarymai.
Supratau dabar! Ir su tuo sutinku
Na maniskis ir oziu pilnas kartais nezinai net kaip su juo elgtis ir kaip bendrauti 
Buna kad labai geras buna tai nesuprasi kas ju galvelese darosi
Buna kad labai geras buna tai nesuprasi kas ju galvelese darosi
Labukas,na ir as jungiuosi i jusu buri su prasimu padeti,Auginu sunu ir dukryte.
Su dickiu kaipir isprendem problemas,na oziu nebuvo niekat,mat labai ambicingas ir zino kad jei mama ar tetis pasake ne ,reiskiasi ne...zodziu viskas jei ne is pirmo tai is antro karto yra daroma ir paklustama
Va vargstu su savo maze,geguze ai sueina 3,manau kad trimecio krize prasidejo zviegimai rekimai,isterijos,kitimai,agresija,kai supyksta tai zviegia,net neberkia jau,niekuo nesidomi,niekas nepatinka,zbitkes krecia ir savo reikalauja,....
Zodziu situacija namie kaip per laidas ,,aukle,,ji zviegia jei ko nors nenori daryti,mane musa,gatvei krenta is isterijos,pakelti net neina...
Gal zinot kaip kovoti su tokiais oziukais,nes jau protas nebenesa
Su dickiu kaipir isprendem problemas,na oziu nebuvo niekat,mat labai ambicingas ir zino kad jei mama ar tetis pasake ne ,reiskiasi ne...zodziu viskas jei ne is pirmo tai is antro karto yra daroma ir paklustama
Va vargstu su savo maze,geguze ai sueina 3,manau kad trimecio krize prasidejo
zviegimai rekimai,isterijos,kitimai,agresija,kai supyksta tai zviegia,net neberkia jau,niekuo nesidomi,niekas nepatinka,zbitkes krecia ir savo reikalauja,....Zodziu situacija namie kaip per laidas ,,aukle,,ji zviegia jei ko nors nenori daryti,mane musa,gatvei krenta is isterijos,pakelti net neina...
Gal zinot kaip kovoti su tokiais oziukais,nes jau protas nebenesa
Sveikutes 
, skaitinejau sia tema ir pastebejau, kad daugelis mamyciu aukleja savo vaikucius ignoravimu, viskas gerai, tik noreciau patarti(netgi ir toms mamytems, kurioms padeda tai), kad pries ignoruojant vaika pirmiausia reikia pasakyti, kad jus suprantate, kad jis siuo metu piktas, tas ir tas negerai, bet gales sneketis su juo, tik kai vaikutis nusiramins(nesvarbu, kad atrodo jog vaikas negirdi, taip tik atrodo), o tada jau gali mamyte eiti ir daryti, ka tik nori, vaikutis greitai atleks is paskos, pamatysit (jei neatleks, bet pamatysit,kad nusiramino, pacios prieikit ir pakvieskit ka nors idomaus nuveikti) butinai apsikabinkit ir jau vel elgites pagal situacija. Tokiu budu vaikutis jausis suprastas, saugus, mylimas ir daug greiciau nusiramins kita karta...
, skaitinejau sia tema ir pastebejau, kad daugelis mamyciu aukleja savo vaikucius ignoravimu, viskas gerai, tik noreciau patarti(netgi ir toms mamytems, kurioms padeda tai), kad pries ignoruojant vaika pirmiausia reikia pasakyti, kad jus suprantate, kad jis siuo metu piktas, tas ir tas negerai, bet gales sneketis su juo, tik kai vaikutis nusiramins(nesvarbu, kad atrodo jog vaikas negirdi, taip tik atrodo), o tada jau gali mamyte eiti ir daryti, ka tik nori, vaikutis greitai atleks is paskos, pamatysit (jei neatleks, bet pamatysit,kad nusiramino, pacios prieikit ir pakvieskit ka nors idomaus nuveikti) butinai apsikabinkit ir jau vel elgites pagal situacija. Tokiu budu vaikutis jausis suprastas, saugus, mylimas ir daug greiciau nusiramins kita karta...
Sveikos, mamytes. Pasiskaitau ir net ramiau pasidaro- ne pas mane viena toks nutruktgalvis. Mes einam į parduotutę ir man geda darosi už savo vaiką nuo pat pirmų žingsnių, iejnant pro duris. Jis pradeda lakstik, kaip pašeles, trankosi į žmones, jam viskuo reikia, o kai pasakai NE, tai iškart pradeda riekti, ašaros bira ant grindų, visi eina , net atsisuka, o mes su vyrų stovim raudoni ir net ne žinom kaip prie jo prieiti, nes bernas net saves ne girdi. Pasižiuri aplinkui visi vaikai ramiai eina ir nieks taip ne šaukia, kad nori butent DABAR valgyti batona, lig butu nuo pat ryto alkanas. Geruoju aiškint ne išeina, nes tada dar labiau klykia, barti ant kiekvieno žingsnio - ne mūsų auklejimo taktiką, leisti viską daryti, kaip jis nori - baisu. Ką daryti-visai pasimetem. O dar vienas auga, tai matosi , kad dar labiau užsispyres 
