Kaip tramdot "ožiukus"? 2 dalis

Na mes taip pat auginamės ožiukus, suprantama stengiuosi į juos nekreipti dėmesio, bet draugė, kuri turi tiek teorinių, tiek praktinių žinių, pasiūlė įsigyti draugą, kuris su ožiukais padėtų kariauti JUk ožiukai ir mus suaugusius aplanko, bet mes suvokiam, kad tai mūsų emocinės būsenos padariniai, o va mažius nelabai suvokia, kas su juo darosi... Taigi taip ir kariaujam su ožeialiais: draugų pagalba, mamos pagalba

kaip suprast darugą????

O pas mus iskilo tokia problemyte - oziukai pradeda list laukan kai kur nors iseinam... net nzn ka daryt, kaip tuos oziukus isvaryt, nes jei nekreipiu demesio tai taaaip pradeda cypti, kad visi aplinkiniai subega paziuret ka as tam vaikui darau Gal ka patartumet?

[quote=Heart,2008 08 20, 14:20]
Sveikutes,cia butu geras bajeris tevai vartosi,o vaikuciai ziuri jei as taip daleiskim padaryciau,tai mano dukryte sakytu''visai mama pabludai'' O del oziuko varymo,geras vaistas yra arba dirzas,arba plona vytele.Manajai,tai padeda :)Gauna tik tuo atveju,jei l.didelis oziukas buna,bet zino ka reiskia''vaistukai''rami buna kaip belgas
[/quote]
Ir dar norite, kad vaikai nesiožiuotų bei augtų geručiais
[/quote]
nezinau kaip kitom mamytem,bet manajai kampais ir graziais zodeliais oziukus neina isvaryti.Gal zinot kaip kitaip oziukus varyt?mes visos turim kantrybe,bet ji kazkada baigiasi

[quote=agniete18,2008 08 20, 18:51]
Ir dar norite, kad vaikai nesiožiuotų bei augtų geručiais
[/quote]
nezinau kaip kitom mamytem,bet manajai kampais ir graziais zodeliais oziukus neina isvaryti.Gal zinot kaip kitaip oziukus varyt?mes visos turim kantrybe,bet ji kazkada baigiasi
[/quote]
kantrybė negeležinė o tie mažieji monstriukai pastoviai peržengia jos ribas

Pasirenka kokį žaisliuką iš turimu, kokį labai mėgsta, arba naują nuperki, kad būtų pagalbininkas kovoje su ožiais Na ir kai pradeda ožiuotis, mano pirmas klausimas, o kur draugas, kuris padeda ožiukus išvaryti, dėmesys nusikreipia pradeda iešoti draugo. Arba sako aš pati juos šiandien išvarysiu Ir man aiškina, kad buvo ožiukas atbėgęs, bet ji jo neįsileido Taigi ji taip mokosi kontroliuoti savo nuotaikas Kartais, ir draugo reikia, nes pačiai su savimi susitvarkyti būna sunkoka

[quote=agniete18,2008 08 20, 19:51]
Ir dar norite, kad vaikai nesiožiuotų bei augtų geručiais
[/quote]
nezinau kaip kitom mamytem,bet manajai kampais ir graziais zodeliais oziukus neina isvaryti.Gal zinot kaip kitaip oziukus varyt?mes visos turim kantrybe,bet ji kazkada baigiasi
[/quote]


[quote=arabele,2008 08 20, 23:30]
nezinau kaip kitom mamytem,bet manajai kampais ir graziais zodeliais oziukus neina isvaryti.Gal zinot kaip kitaip oziukus varyt?mes visos turim kantrybe,bet ji kazkada baigiasi
[/quote]
kantrybė negeležinė o tie mažieji monstriukai pastoviai peržengia jos ribas
[/quote]
O kam išvis kovoti su tuo, kas yra normali vaiko raidos stadija Man irgi nepatinka, kai katinas tempia namo savo sumedžiotus paukščius, bet jeigu aš jį už tai primuščiau, jis suvoktų tik vieną dalyką - kad jo šeimininkė yra sadistė. Taip pat yra su vaikais.
Visų pirma, reikia keisti savo požiūrį į vaiką ir kritiškiau vertinti savo elgesį. Negalima reikalauti iš vaikų daugiau, nei jie gali pagal savo amžių. Valdyti emocijų, jų reikšti žodžiais ikimokyklinio amžiaus vaikai dar nesugeba, pažvelgti į situaciją kito žmogaus akimis taip pat. Taip pat jie dar nesugeba logiškai mąstyti, todėl nesupranta, ko juos vanojate. Jie bijo bausmės, o ne blogo elgesio. Patikėkite, jie tikrai iš to nepasidarys tinkamų išvadų. Vienintelis dalykas, kurį jie gali suvokti - tai kad muštis yra normalu, ir kad nieko blogo, jeigu vėliau darželyje ar mokykloje patys muš silpnesnius vaikus. Juk mamytė ir tėvelis tokiems mažiams yra didžiausi autoritetai, ir jie visko mokosi iš jūsų Todėl jeigu mamytė nevengia mojuoti kumščiu, diržu ar laidyti gerklės kaip laukinė, labai tikėtina, kad ir vaikas bus toks isterikas.
Beje, jeigu vaikas nuolatos, piktybiškai elgiasi blogai, labai tikėtina, kad jaučiasi nesaugus ir jam trūksta dėmesio. Todėl bando jo gauti kraštutiniais būdais.
Kad "kantrybė ne geležinė" yra ne pasiteisinimas. Mamos kantrybė PRIVALO būti geležinė. Ir taškas. O jeigu nesivaldote, tai yra jūsų pačių problemos, o ne vaiko.
Paskaitykite bent po vieną knygą apie vaikų psichologiją, galų gale

O kam išvis kovoti su tuo, kas yra normali vaiko raidos stadija Man irgi nepatinka, kai katinas tempia namo savo sumedžiotus paukščius, bet jeigu aš jį už tai primuščiau, jis suvoktų tik vieną dalyką - kad jo šeimininkė yra sadistė. Taip pat yra su vaikais.
Visų pirma, reikia keisti savo požiūrį į vaiką ir kritiškiau vertinti savo elgesį. Negalima reikalauti iš vaikų daugiau, nei jie gali pagal savo amžių. Valdyti emocijų, jų reikšti žodžiais ikimokyklinio amžiaus vaikai dar nesugeba, pažvelgti į situaciją kito žmogaus akimis taip pat. Taip pat jie dar nesugeba logiškai mąstyti, todėl nesupranta, ko juos vanojate. Jie bijo bausmės, o ne blogo elgesio. Patikėkite, jie tikrai iš to nepasidarys tinkamų išvadų. Vienintelis dalykas, kurį jie gali suvokti - tai kad muštis yra normalu, ir kad nieko blogo, jeigu vėliau darželyje ar mokykloje patys muš silpnesnius vaikus. Juk mamytė ir tėvelis tokiems mažiams yra didžiausi autoritetai, ir jie visko mokosi iš jūsų Todėl jeigu mamytė nevengia mojuoti kumščiu, diržu ar laidyti gerklės kaip laukinė, labai tikėtina, kad ir vaikas bus toks isterikas.
Beje, jeigu vaikas nuolatos, piktybiškai elgiasi blogai, labai tikėtina, kad jaučiasi nesaugus ir jam trūksta dėmesio. Todėl bando jo gauti kraštutiniais būdais.
Kad "kantrybė ne geležinė" yra ne pasiteisinimas. Mamos kantrybė PRIVALO būti geležinė. Ir taškas. O jeigu nesivaldote, tai yra jūsų pačių problemos, o ne vaiko.
Paskaitykite bent po vieną knygą apie vaikų psichologiją, galų gale
[/quote]

Įdomios mintys, bet ką jūs darote, ar darysite (kai ateis toks laikas), kada prasidės ožiai?

[quote=Asta3,2008 08 21, 13:46]
[/quote]

Įdomios mintys, bet ką jūs darote, ar darysite (kai ateis toks laikas), kada prasidės ožiai?
[/quote]
Nepateiksiu universalaus recepto, nes kiekvienas vaikas ir kiekviena situacija reikalauja atskiro sprendimo.
Ką dažniausiai darau:
1. Užbėgimas situacijai už akių. Pažįstu savo vaiką, todėl dažnai galiu nuspėti, kada jam užeis poreikis "išsikrauti". Todėl vengiu su juo ilgai sukinėtis parduotuvėje, nepalieku vieno su mažai pažįstamais žmonėmis, eidama į svečius ar dar kur nors nešuosi jam "veiklos". Kai paaugs, bandysiu iš anksto tartis, ieškoti kompromisų.
2. Nukreipimas dėmesio kitur. Stengiuosi nunešti jį toliau nuo pagundos ir sudominti kita veikla.
3. Ignoravimas. Tegul rėkia, draskosi, krenta ant grindų (beje, jis tai darė tik vieną kartą, ir, kadangi nesulaukė absoliučiai jokios reakcijos, daugiau nebedaro). Kuo daugiau dėmesio "publika" kreips į vaiko "spektaklį" duo daugiau "šou elementų" jis parodys. Aš dažniausiai tokiu atveju užsiimu savais darbais ir dar padainuoju dainelę "ožiukas aš ožiukas, esuuuu visai mažiukas..." Veiksminga beveik visais atvejais.
4. nuolatinis įsiklausymas į vaiko emocinius poreikius. Vaikas turi jaustis saugus. O su isterike, kantrybės ir pedagoginio takto stokojančia mama jis toks niekada nesijaus Maža to - labai greitai iš jos perims šias savybes. Todėl mamos privalo tvardytis. Jeigu tai per sunku, galima kreiptis ir į psichologą ar šiaip valerijonų pagerti. Būtina spręsti ir šeimynines santykių su vyru problemas. Vaikai gudrūs - prepranta tokius subtilius santykių niuansus, kurių mes patys net nepastebime.
Kiekvienas vaikas yra individualus, todėl universalių patarimų čia negali būti.

[quote=Heart,2008 08 21, 14:20]
Įdomios mintys, bet ką jūs darote, ar darysite (kai ateis toks laikas), kada prasidės ožiai?
[/quote]
Nepateiksiu universalaus recepto, nes kiekvienas vaikas ir kiekviena situacija reikalauja atskiro sprendimo.
Ką dažniausiai darau:
1. Užbėgimas situacijai už akių. Pažįstu savo vaiką, todėl dažnai galiu nuspėti, kada jam užeis poreikis "išsikrauti". Todėl vengiu su juo ilgai sukinėtis parduotuvėje, nepalieku vieno su mažai pažįstamais žmonėmis, eidama į svečius ar dar kur nors nešuosi jam "veiklos". Kai paaugs, bandysiu iš anksto tartis, ieškoti kompromisų.
2. Nukreipimas dėmesio kitur. Stengiuosi nunešti jį toliau nuo pagundos ir sudominti kita veikla.
3. Ignoravimas. Tegul rėkia, draskosi, krenta ant grindų (beje, jis tai darė tik vieną kartą, ir, kadangi nesulaukė absoliučiai jokios reakcijos, daugiau nebedaro). Kuo daugiau dėmesio "publika" kreips į vaiko "spektaklį" duo daugiau "šou elementų" jis parodys. Aš dažniausiai tokiu atveju užsiimu savais darbais ir dar padainuoju dainelę "ožiukas aš ožiukas, esuuuu visai mažiukas..." Veiksminga beveik visais atvejais.
4. nuolatinis įsiklausymas į vaiko emocinius poreikius. Vaikas turi jaustis saugus. O su isterike, kantrybės ir pedagoginio takto stokojančia mama jis toks niekada nesijaus Maža to - labai greitai iš jos perims šias savybes. Todėl mamos privalo tvardytis. Jeigu tai per sunku, galima kreiptis ir į psichologą ar šiaip valerijonų pagerti. Būtina spręsti ir šeimynines santykių su vyru problemas. Vaikai gudrūs - prepranta tokius subtilius santykių niuansus, kurių mes patys net nepastebime.
Kiekvienas vaikas yra individualus, todėl universalių patarimų čia negali būti.
[/quote]

As tarp kitko.. Jus matau cia viska zinote, tai gal pasakysite ir kur organizuoja kokius isterijos slopinimo, kantrybes ir pedagoginio takto ugdymo kursus?

Labai blogai, jeigu mamai reikia tokių kursų. Bet kokiu atveju patarčiau juos susiorganizuoti pačiai. Ir nesinervinkite taip, nesveika

[quote=Jura_j,2008 08 21, 13:35]
Nepateiksiu universalaus recepto, nes kiekvienas vaikas ir kiekviena situacija reikalauja atskiro sprendimo.
Ką dažniausiai darau:
1. Užbėgimas situacijai už akių. Pažįstu savo vaiką, todėl dažnai galiu nuspėti, kada jam užeis poreikis "išsikrauti". Todėl vengiu su juo ilgai sukinėtis parduotuvėje, nepalieku vieno su mažai pažįstamais žmonėmis, eidama į svečius ar dar kur nors nešuosi jam "veiklos". Kai paaugs, bandysiu iš anksto tartis, ieškoti kompromisų.
2. Nukreipimas dėmesio kitur. Stengiuosi nunešti jį toliau nuo pagundos ir sudominti kita veikla.
3. Ignoravimas. Tegul rėkia, draskosi, krenta ant grindų (beje, jis tai darė tik vieną kartą, ir, kadangi nesulaukė absoliučiai jokios reakcijos, daugiau nebedaro). Kuo daugiau dėmesio "publika" kreips į vaiko "spektaklį" duo daugiau "šou elementų" jis parodys. Aš dažniausiai tokiu atveju užsiimu savais darbais ir dar padainuoju dainelę "ožiukas aš ožiukas, esuuuu visai mažiukas..." Veiksminga beveik visais atvejais.
4. nuolatinis įsiklausymas į vaiko emocinius poreikius. Vaikas turi jaustis saugus. O su isterike, kantrybės ir pedagoginio takto stokojančia mama jis toks niekada nesijaus Maža to - labai greitai iš jos perims šias savybes. Todėl mamos privalo tvardytis. Jeigu tai per sunku, galima kreiptis ir į psichologą ar šiaip valerijonų pagerti. Būtina spręsti ir šeimynines santykių su vyru problemas. Vaikai gudrūs - prepranta tokius subtilius santykių niuansus, kurių mes patys net nepastebime.
Kiekvienas vaikas yra individualus, todėl universalių patarimų čia negali būti.
[/quote]

As tarp kitko.. Jus matau cia viska zinote, tai gal pasakysite ir kur organizuoja kokius isterijos slopinimo, kantrybes ir pedagoginio takto ugdymo kursus?
[/quote]
Suprantama,kad vaikas turi tureti savo teises,bet nesuprantu prie ko cia valerijonai ir seimyniniai santykiai su vyru.PVZ.;musu seimoja viskas gerai ir ner ko musu mazajai nerimauti-ir dar vienas dalykelis,tos kurios mamos pasirenka dirziuka,vadinasi jos yra isbande visas vaiko aklejimo metodus.Todel ir pasirenkam''oziukus''varom su dirziukais(aisku tik kritiniu atveju dirziukas)