Kaip tramdot "ožiukus"? 2 dalis

vaidukas.vd, mano antroji dabar lygiai tokio pat amžiaus. Rėkavimai ir klyksmai ne naujiena, temperamentinga mergaitė, bet paskutiniu metu prasidėjo tokie, kad ojoj.. pagrindinės bėdos - apsirengimas, kartais dar rankų plovimas, na, priešinas įprastiems ritualams, sunku pereiti iš vienos veiklos į kitą.
mano požiūris šiek tiek skirias nuo Limcamcos. Biheivioristų nelabai mėgstu Aš nemanau, kad čia yra kova dėl valdžios, ar kad tiksliau, dabar reikia man jokiu būdu nenusileist vaikui, nes užlips ant galvos. Mano suopračiu, klykt jai pačiai labai nepatinka, bet ji pasimeta, nebežino, ką daryti, ir jai pačiai yra blogai, blogiau negu man, tuos klyksmus klausančiai. Čia ta trečiųjų metų krizė - vaikas savarankiškėja, nori priimti tam tikrus sprendimus pats, bet įgūdžių trūksta, todėl kartais pradeda spręst labai ne vietoj.. pvz. tas rankų plovimas - ji nesuvokia, kad čia jos pačios labui liepiu tas rankas plaut prieštarauja, kad prieštarautų, kad galėtų spręsti kažką pati. Dėl apsirengimo - praėjo, kai pasiūliau pačiai rengtis. Bando, kaip moka, priima ir mano pagalbą.
šiaip dar svarbu, kad vaikas elementariai nepervargtų, neperalktų ir pan. Kitaip prasidėjus klyksmo periodui niekas nepadės.
Apskritai tų klykimų išvengt neišvengsim. Nepatinka man jie, bet tiesiog toks raidos etapas. Aš kol kas leidžiu jai pagulinėt vienai, manęs ji iš pradžių neprisileidžia, vėliau pradeda mane kviest, tada paimu ant rankų ir apsiramina. Siūlyt skirtingas alternatyvas tuo metu (gal nori valgyt, gal gert, gal to ar ano) neverta, tik dar labiau pyksta. Bandžiau ir palikt vieną, nekreipt dėmesio - tada išsigąsta ir klykia dar ilgiau, žodžiu Limcamcos aprašomas metodas visiškai neveikia, ir mano supratimu, dar labiau gąsdina vaiką.
Nesijaudinkit taip labai, normalu ta krizė. Daugumai būna, ir praeina be jokių nervinių ligų. Vyresniosios klykimo etapai irgi buvo, panašaus amžiaus... nervinaus, dainuodavau visaip, kad nuraminčiau, praėjo po mėnesio kito ir tiek. Visko ir dabar būna.

Iš gerų knygų tai lengvai skaitoma Nekrasovų "Liaukitės vaikus auklėti, padėkite jiems augti".

Pirmiausia, tai visada turite atsiminti, kad blogas dėmesys yra vistiek dėmesys. Jūsų vaikas jūsų neklauso, laksto po namus, kaukia, mušasi, - ką darote jūs? Ogi kreipiate dėmesį, reaguojate. Vaikui tik to ir tereikia: jis turi mamos dėmesį. Pabandykit ramiai sudrausminti ir tiesiog, nekreipti dėmesio į jo blogą elgesį. Pirmas dienas, savaites, gal net mėnesius bus sunku, bet vėliau, pamatysit, viskas pasikeis. Automatiškai, kam elgtis negražiai, jei niekas nekreipia dėmesio?

Tuo pačiu, griežtai save reguliuokite, ir kai tik vaikas gražiai elgiasi, ką nors daro, sako, - girkite, girkite, girkite    Net, jei tai mažutė smulkmena, vistiek būtinai jį pagirkite.

* Tokiems gyrimams irgi nepritariu. Man apskritai principas už gerą elgesį girt, už blogą ignoruot - nepatinka. Įdomiau išsiaiškint priežastis, kas už to slypi

** o vat kiek skaičiau apie tuos raidos etapus, tai klykimai panašu, kad neišvengiami.. taip, turin kibirus kantrybės, apskaičiuojant visus poilsio žaidimo maisto grafikus, idealiu atveju, gal ir įmanoma jų išvengt. Realiai ne. Tam tikra prasme tie klykimai yra signalas tėvams, kad kažkas keičias, va, sugalvojo vaikas pats rengtis, tik nemokėjo to pasakyt, tėvai iš pat pradžių nesuprato to neišsakyto noro - ir štai, turim isterijos epizodą..

* Labai įdomu kodėl?  Kad reikia aiškintis sakykim, isterijų priežastis, taip sutinku. O ką aiškintis apie gerą elgesį? Kodėl jo nepagyrus?

** Manau, kad išvengiami. Tiesiog dažniau reikia žiūrėti vaiko akimis 

http://archyvas.bern...=articles/95253

ar tavo vaikai niekad neklykė?
man tas klykimas yra vaiko emocijų išraiška. Tai praktiškai tas pats, kad galima išvengt vaiko pykčio - nu netikiu 

Kada baigiasi tie klykimai? ar išvis baigiasi? maniškiui trys su puse metukų, jai kas negerai ko užsinori ar ko negauna iškarto klyksmas, beprotiškas.. jo balsas tooks skardus, ir šiaip šneka labai garsiai ir cypliai.. kantrybės pas mane daug, užteks dar ilgam, gal parekomenduosit kokių gerų straipsnių vaikučių auklejimui?

pietukų niekada nenori miegoti, matau kad pavargęs, bet einam miegoti su ašarom, ir kartu paguliu ir pasaką paskaitau, bet galiausiai tenka palikti viena irį griežtai liepti miegoti ir dar +su kokiu pagrasinimu.. pvz jai dabar neužmigs negalėsime kažko daryti ir +priežastis kodėl negalėsime to daryti..

va kad ir dabar guli lovytė žiūri filmuką ir užsibliovė lyg niekur nieko "noriu ananaso!!!!!!!" ne tai kad rėkia bet bliaudamas..

šneku kad mamytė nesupranta ką adukas rėkdamas sako, kad mes mokame kalbėti ramiai ir gražiai, paprašau tai padaryti dažniausiai padaro, tada pasakau kad štai kaip mes mokame gražiai bendrauti padarau ko prašo..

kiti sako kad aš negerai darau, daugmaž reiktu gerai duoti lupti ir būtu ramu..

renktis rytrais irgi nesinori.. pasakau kad jai nenori kad aš jį aprenkčiau tai tegul rengiasi pats, o jai neapsirenks eis į darželį be drabužėlių tarkim, arba išvis nei ir galės likti namie, čia jaučiu gal negerai?  keliu baime likti vienam namie? bet po tokių pasakymų pradeda klykti kad nenori to ar ano, susitariam  kad vis gi aprenksiu..

kartais atrodo jam tikrai reikia griežtumo, o iš manęs pasakytas griežtas žodis jam nė motais, o tėvelio neturim.. nežinau kokiais žodžiais ir kokiais veiksmais dar galiu jį auklėti..

ir dar.. jei jau kažko nori klyks tol kol negaus, arba ilgai ilgai kalbėsimes kodėl ne ir vistiek reikalaus kol galiausiai jausis baisiai nuskriaustas nes negavo..