Kaip tramdot "ožiukus"? 2 dalis

Mano vaikas taip pat prieš kokį pusmetį perėjo neigimo stadiją. Visame kame buvo žodelis NE. Jei sakom einam miegot, sakydavo ne. Iš pat pradžių tokiais atvejais paimdavom ant rankų ir nusinešdavom jį miegot besispardantį, bet po poros savaičių tokio kariavimo labai pavargom su vyru. Todėl pabandėm naudoti atvirkštinę psichologiją. Pirmiausia sakom, kad einam miegoti, tada vaikas iškarto sako, kad neis. Tada mes ramiai jam sakom, kad neisim miegot, kad jokiais būdais jam negalima miegot, tai net bėgte į lovą nubėgdavo Turbūt jam atrodydavo kad elgiasi mūsų norams priešingai ir kad nusprendžia pats ko nori O dabar jau nebereikia tokių metodų naudoti nei dėl nieko. Bet jei vaikas užsiožiuoja stengiuosi leisti pirma jam nusiraminti o tada bandau kalbėtis kodėl kažko neleidau ar pan. Atrodo veikia toks metodas, nors dar ir nėra labai didelis vaikas, bet supranta viską

Vaikų auklėjimo klaidos: http://atviras-langas.blogspot.com/

Nesamone didziausia, nei vienas mano vaiku niekada nebijojo tamsos!!! 5 ir 3 metai.

sveikutės,

o gal galite kas patarti kaip išmokinti 2,2 m panelytę dalintis žaisliukais su 9 mėn sesute? kas ir kiek psipiltume kaldėlių, vos tik vieną paėmus mažajai sesutei, tuoj vyresnėlė atima, nes čia ale jos ... ką mažoji tik bepaimtų, visko to paties reikia ir vyresnėlėi... gerai kad dar ta mažoji sesė nemoka kovoti už save, priešintis... o kai išmoks? bus merginukių karai
panašiai ir atvykus draugėms, visus savo žaisliukus atima iš jų su baisiais piktumais, isterijomis ir gali aiškinti kiek nori, kad reikia dalintis, ad turi kitą, kad pažais ir atiduos, dar nesupranta tokių dalykų dvimetukas...

kaip patartumėte išmokyti pasidalinti tokio amžiaus vaikutį?


o dėl dažno ,,nenoliu", tai ir aš dažnai leidžiu rinktis: nori to ar ano? ir tuomet mažiau ginčių... nors visko būna...

o ką daryti, kaip auklėti, kai vaikas iš piktumo įkanda tėvams, sesei????


būsiu dėkinga už patarimus

Man patiko sitas straipsnis apie dalijimasi: http://www.imuniteta...-godumas--1929/ Gal rasite patarimu

dėkoju labai tikrai vos pemetus akimis, matau, kad rasiu gerų patarimų, kuriuos bandysim realizuoti

na, tikrai superinę nuorodėlę, jūs čia įkėlėte, ši vėlyva vakarą (tiksliau naktį) ryte prarijau bent kelis nors ir ilgokus straipsnius bus gerų skaitinių kas vakarą iki vasaros manau tiek, kad labai jau psichologiniai, labai reikia įsigilint, bet atsirenki esmę, kas tau aktualu

tai galiu trumpai pasidalinti, ką aš supratau iš to , kaip mokinti vaikučius dalintis... mūsų dukrytei šiuo metu kaip tik tas amžiaus tarpsnis, kai ji daiktus suvokia kaip savo ir daugiua niekieno kito nuosavybę.... todėl taip atkakliai ir kovoja už juos... o dalintis ir bendrai žaisti išmoksta tik maždaug 3 metų... taigi, teks dar metelius palūkėti... o kol kas reikia mokinti, kad ,,duok, jei nori", bet jokiu būdu neliepti per preivartą , kad duotų nori to , ar nenori, ir jokiais budais nevadinti vaiko ,,gobšu" o tas, kuris nori pasisavinti, pasiskolinti tavo vaiko žaisliuką, turi būti mokomas paprašyti, ar gali imti... o jei jau visgi konfliktas įvyko be jokių taisyklių, tuomet įsikišti tėveliams ir bandyti mokinti žaisti kartu drauge, arba pasakyti ,,kad duos vėliau", kas aišku gali nepatikti priešininkui, nes jam reikia čia ir dabar... arba pasiūlyti kaip alternatyvą, kitą žaisliuką... bet mūsiškė tokiu atveju susigobtų visus žaisliukus, nes jie MANO arba ČIA RUGILĖS ... taip kad reikia sugebėti kažkaip taktiškai prieti...

dar labai patiko straispnis apie 3 metų krizę- nes taip pat labai aktuali tema... oi, dar apie kandžiojimąsi... žodžiu skaičiau pirmaiusai tai, kas kelia psichologines problemas... ir nors ir atrodo neturime didelių bėdų, bet kažkaip pamąsčiau, kad visia būtų nieko ir nueiti pas psichologą, kuris aplamai apšviestų apie šio amžiaus būdingus momentus, problemas... visgi tai gan problematiškas amžius, bet kaip nors kantriai, ramiai įveiksime- svarbiausia nesinervinti

musu dvimete, bet kuo puikiausiai zino kas yra kampas (manau, kad tokia bausme daug geresne negu musimas).kai tik uzsioziuoja ar pradeda iterijas, pastatau i kampa ir pasakau, kad gales iseit kai nusiramins (tai mums veikia).o is kampo isejus visada ateina apsikabinti, duoda bucki ir tada jau pasisodinus aiskinu, kad negalima ir negrazu taip elgtis.seniau leisdavau vienai paciai pabut kitam kambary (arba as iseidavau i kita), bet ismoko atsidaryt duris ir ateiti.arba isversdavo visur, kur tik pasiekdavo prieiti

NIEKADA nei as nei tetis nesam gasdine (o ir visi bendraujantys su vaiku yra perspeti to nedaryti) dukrytes nei tamsa, nei jokiais baubais, isvezimu kazkur ar tuo labiau gydytojais (kaip drauge viena, kas tik biski, tuoj savo vyresneli (4 metu) gasdina kad isves pas gydytoja ar i ligonine, kur ten ji badys, tai jis vargsas vaikas didziausia baime jiems turi).



O nebijote, kad veliau prades metyt ne zaisliukus?o tarkim rimtesnius daiktus?
dukryte pirma karta priejus mete piestukus man i veida, o po kiek laiko - savo zaislini peili (irgi i veida) tai kas bus veliau, jei dabar leisiu metyt?juk vaikui dazniausiai gaunasi taip "kodel visada buvo galima, o dabar ne?".manau, kad paverkimas gerai, o zaislu metymas - netinkamas auklejimas (cia mano nuomone )
ir vel, jei galima metyt zaisliukus, tai kodel bus negalima metyt tarkim kokio gyvunelio?

Musu mazajai dabar taip pat sunkoka dalintis su broliu. Jai greitai du metukai, o broliui tik 9men. Tik pamatys brolio rankose koki zaisla, tuoj pat griebia is jo. Tai ismokem, kad jei nori to zaislo, kur brolis turi, tai pasiulyti jam kita zaisla. Tai dabar gerai pagalvoja, ar jai tikrai reikia to daikto, kur brolis turi. Jei nori, tai tada bega atnesti ko nors kito broliui Mes labiau kovojam su tuo, kad negalima musti brolio. Ypatingai kai buna pavargusi, ne nuotaikoj, tai brolis negali net prisiartinti. Aisku, tokiom akimirkom stengiames, kad jie nesimaisytu vienas kitam, bet ne visada iseina ta padaryti.

laba diena pribrendo ir mums reikalas jieskoti patarimu oziuku tema. sunui 2m 6men, lanko darzeli, pradejo labai isterikuoti, tik neduok dieve kasnors netaip kaip jis nori, iskart cipimai rekimai visko dauzymas, galiause kritimas ant zenes ir springimas. bet esme tame kad darzelije viskas gerai ir jis auksinis vaikas, jokiu oziu viska daro ko aukletoja praso. ka mes namie darome netaip? pradejome bausti statyti i kampa, bet matau kad jokiu rezultatu tai neduoda. graziai su juo pasikalbeti negalima visiskai neklauso ir dar labiau i asaras puola. vaikas labai uzsispyres, jei kazko uzsinori nenurims kol negaus, ir nepamirs kad zadejai. reikia cia ir dabar. patarkite kaip elgtis atrodo bandem viska ir ignoravima oziu ir grazu pokalbi, ir kampa. aciu uz patarimus

na, as manau, kad jeigu reikia vaikui issirekti ir issispardyti, tegu... Stenkites per daug to nesureiksminti, nereikia uz tai bausti.. jei labai geda viesoje vietoje, tai tada iseikite lauk, tegu issiverkia ir gyvenat toliau.. Bet tuo paciu svarbu laikytis savo ir ta daryti sistemingai, o ne pagal nuotaika. jeigu kazko negalima, tai - labai gaila, bet negalima ir taskas; tu labai pyksti, bet negalima. Arba dar geriau, pasakyti ne jokiu ne-.. tarkim... Tu labai nenori, bet mes dabar turime eiti namo ir pan... Jei jau supranta vaikas, tai labai praverstu pridurti, kodel negalima (cia jau kai bus nurimes, o ne tuo metu, kai klykia ir nieko negirdi) Paprasciausiai teks su tuo susitaikyti ir kazkada ateis supratimas. Nebaudimas nereiskia, kad leidziama elgtis kaip tik uzsigeidi ir gauni ko tik uzsigeidi

Aš ir turiu problemų su dukra jei 3 metai. Isterikuoja jei ko ne gauna to ko nori, žviegia verkia iki pykinimo. Jei pyksta spardo mane ir spjaudo. Net nebežinau kaip su ja elgtis.