gal kur netyčia turite gražių minčių apie ilgesį?
QUOTE(Kolekcionierė @ 2008 07 08, 08:49)
gal kur netyčia turite gražių minčių apie ilgesį?
kažkada seniau čia rašyti žodžiai,man jie mieli labai ir kažkodėl su ilgesiu asocijuojas:
"Kartais vakarais aš atsistoju prie praviro lango, žiūriu į tą pusę kur jaučiu tave esant, sukaupiu visą savo valią, stiprybę, visas jėgas ir atiduodu tau. Taip, aš atiduodu tau visą savo skurdų džiaugsmą, visus savo šviesius potyrius, savo retas ramybės valandėles... Aš žinau, kad tai nėra daug... Tai išties menkas lobis... Tai labai labai mažai, bet tai viskas, ką aš tau galiu duoti..."ivanauskaite
nakčiai užleidus pūgos uždangą, kyla klausimas kur tu, mano džiaugsme, kai man tavęs taip reikia? Tylu tylu...atsimenu kažkadais matytus žodžiūs lange :" Kur dingsta džiaugsmas, kai jo taip reikia? Šaltam šaltam delne.Delne sutirpsta kaip snaigė ugnyje..." Ar ir tu sutirpai? Na, kogi tyli...... Tokios tylos ankščiau nebuvo.. Nebuvo, mes šnekėdavomės arba galėdavai išgirsti kaip tyliai mūsų sielos šnekasi :
- Myliu tave. Žinai ?
- Žinau.
Jos kukliai šypteldavo viena kitai ir apsikabinusios jaukiai užmigdvao. Sulaukdavo kito ryto.
Jei tu ateidinėsi, pavyzdžiui, ketvirtą valandą popiet, tai jau nuo trečios valandos aš imsiu jaustis laiminga. Kuo toliau, tuo laimingesnė aš jausiuos. Ketvirtą valandą jau pradėsiu jaudintis ir nerimauti: sužinosiu, kiek atsieina laimė! Jei tu ateidinėsi bet kada, tai niekad nežinosiu, kada man pasipuošti širdį. Reikia laikytis apeigų...
QUOTE(winona @ 2008 07 08, 19:07)
kažkada seniau čia rašyti žodžiai,man jie mieli labai ir kažkodėl su ilgesiu asocijuojas:
"Kartais vakarais aš atsistoju prie praviro lango, žiūriu į tą pusę kur jaučiu tave esant, sukaupiu visą savo valią, stiprybę, visas jėgas ir atiduodu tau. Taip, aš atiduodu tau visą savo skurdų džiaugsmą, visus savo šviesius potyrius, savo retas ramybės valandėles... Aš žinau, kad tai nėra daug... Tai išties menkas lobis... Tai labai labai mažai, bet tai viskas, ką aš tau galiu duoti..."ivanauskaite
"Kartais vakarais aš atsistoju prie praviro lango, žiūriu į tą pusę kur jaučiu tave esant, sukaupiu visą savo valią, stiprybę, visas jėgas ir atiduodu tau. Taip, aš atiduodu tau visą savo skurdų džiaugsmą, visus savo šviesius potyrius, savo retas ramybės valandėles... Aš žinau, kad tai nėra daug... Tai išties menkas lobis... Tai labai labai mažai, bet tai viskas, ką aš tau galiu duoti..."ivanauskaite
...ar kada nors įsidėmėjai mažo lietaus lašelio kelią? ... ar kada nors matei jį riedant stiklu ir pagalvojai koks jis panašus į tave? ...savo nedrąsiu riedėjimu ...į tavo nedrąsias svajones ...savo skaidrumu į tavo švelnumą ... savo paprastumu į tavo šypseną ...tokią mielą ... kartais žiūriu, kai lyja... į lango stiklą... ...žiūriu, kai maži lietaus lašiukai rieda ir skinasi kelią ... į kur? ... į bedugnę, o gal kaip tik atvirkščiai? ... į kažką šviesesnio? ... stebiu, kai jie jungiasi vienas su kitu ... kaip ir žmonės mūsų kasdienybėje ... susijungia ir išsiskiria ... arba lieka kartu ilgam ... o kartais jie tik rieda šalia vienas kito ... ir staiga pasuka į skirtingas puses ... kaip ir žmonės ... pastebėjai dabar ir tu? ... kaip sunkiai liečia stiklą ... lyg nenorėdami prarasti ir taip laikino artumo ...kaip glamonėja jį ... lyg paskutinį kartą ... ir kaip jie spindi paliesti saulės ... taip pat kaip ir žmonės ... sušildyti vienas kito dėmesiu ir šiluma...
Duok Dieve, kad visi g y v e n t u m e, kol numirsime.
(Iš filmo "Motinos istorija")
(Iš filmo "Motinos istorija")
Pasaulyje, kur gyvybė jungiasi su kita gyvybe, kur to paties vėjo glostoma gėlė tuokiasi su kita gėle, kur gulbė pažįsta visas kitas gulbes,- vien tik žmonės statosi vienatvės rūmus.
[Antuan de Sent Egziuperi]
[Antuan de Sent Egziuperi]
QUOTE(Kolekcionierė @ 2008 07 08, 10:49)
gal kur netyčia turite gražių minčių apie ilgesį?
... ilgesio motyvas tiktai jis ir išlieka. Nustoja skambėjusios visos kitos melodijos, pradingsta meilė, ištirpsta neapykanta, atvėsta laukimas, o ilgesys vis dar gyvena...
Papildyta:
...Viltis - durnių motina.., bet kodėl durniams sekasi?...
... čia kai nieko nebelieka, tik viltis.
taupumas-pinigu leidimas be malonumo 
"Kai kas ant laužo džiugauja, triumfuoja ne todėl, kad įveikė skausmą, o todėl, kad nejaučia jo ten, kur tikėjosi" F. Nyčė
QUOTE(vejo_dukra @ 2008 07 16, 13:23)
"Kai kas ant laužo džiugauja, triumfuoja ne todėl, kad įveikė skausmą, o todėl, kad nejaučia jo ten, kur tikėjosi" F. Nyčė
labai patiko 
Kiek vis dėl to sielvarto gali sutilpti dviejuose tokiuose mažuose lopinėliuose, kuriuos galima uždengti vienu nykščiu, - žmogaus akyse!
Erichas Marija Remarkas
Erichas Marija Remarkas
nepykite, jei pasikartosiu, dar nespėjau visko perskaityt, čia tiek daug grožio 
Tik po to, kai bus nukirstas paskutinis medis,
Tik po to, kai bus užnuodyta paskutinė upė,
Tik po to, kai bus pagauta paskutinė žuvis,
Tik tada Jūs suprasite, kad pinigai yra nevalgomi
ADAM J. JACKSON
Papildyta:
Vaikinas ir jo mergina važiavo motociklu apie 200 km/h.
Mergina: Sulėtink,aš bijau.
Vaikinas: Nebijok, tai smagus žaidimas.
Mergina: Prašau, padarysiu viską, kad tik sulėtintum.
Vaikinas: Gerai, apkabink mane labai stipriai.
Mergina: Gerai gerai tik sulėtink greitį. (Mergina jį apkabino)
Vaikinas: Ar galėtum nuimti mano šalmą, nes jis man trukdo, ir užsidėti sau. (Mergina nuėmė šalmą ir užsidėjo sau)
Vaikinas: O dabar pabučiuok mane, ir pasakyk, kad myli.
Mergina: Myliu tave. (Mergina jį pabučiavo) .
Kitą dieną laikrašty: Vakarykščiam dviejų jaunuolių įvyky, kuris įvyko mieste žuvo vienas asmuo. Pasirodė, jog motociklo vairuotojas kelionės vidury sužinojo, jog jo stabdžiai neveikia, tad davė savo merginai savo šalmą ir paprašė jos pasakyti, kad jinai jį myli ir pajausti paskutinį mylimosios bučinį, kuriai atidavė savo gyvenimą...
Tik po to, kai bus nukirstas paskutinis medis,
Tik po to, kai bus užnuodyta paskutinė upė,
Tik po to, kai bus pagauta paskutinė žuvis,
Tik tada Jūs suprasite, kad pinigai yra nevalgomi
ADAM J. JACKSON
Papildyta:
Vaikinas ir jo mergina važiavo motociklu apie 200 km/h.
Mergina: Sulėtink,aš bijau.
Vaikinas: Nebijok, tai smagus žaidimas.
Mergina: Prašau, padarysiu viską, kad tik sulėtintum.
Vaikinas: Gerai, apkabink mane labai stipriai.
Mergina: Gerai gerai tik sulėtink greitį. (Mergina jį apkabino)
Vaikinas: Ar galėtum nuimti mano šalmą, nes jis man trukdo, ir užsidėti sau. (Mergina nuėmė šalmą ir užsidėjo sau)
Vaikinas: O dabar pabučiuok mane, ir pasakyk, kad myli.
Mergina: Myliu tave. (Mergina jį pabučiavo) .
Kitą dieną laikrašty: Vakarykščiam dviejų jaunuolių įvyky, kuris įvyko mieste žuvo vienas asmuo. Pasirodė, jog motociklo vairuotojas kelionės vidury sužinojo, jog jo stabdžiai neveikia, tad davė savo merginai savo šalmą ir paprašė jos pasakyti, kad jinai jį myli ir pajausti paskutinį mylimosios bučinį, kuriai atidavė savo gyvenimą...
