Šiek tiek ilgas tekstas.. Bet neina iškirpti nei žodžio.. 
Man tai tobula 
Gal kam patiks 
Aš pavydžiu vandeniui, kuris teka tavimi rytais; lašai virsta srovelėmis, tekančiomis tavo nuogu kūnu. Aš pavydžiu šukoms, kurios braukia per tavo plaukus, ir puodeliui, kurį tu pakeli prie lūpų. Pavydžiu peiliui rankoje, kuri raiko duoną. Duoną, kurios tu atsikandi.
Daug ką atiduočiau galėdama būti tavo marškiniais, kurie lengvai liečia kaklą, pečius, pilvą. Kad tik galėčiau būti batais, pirktais Šveicarijoje prieš ketverius metus, kuriuos jis mėgsta avėti ir dažnai blizgina, - ką jau kalbėti apie teptukus, kurie jo laukia dirbtuvėje, arba drobę, ištemptą ant stovo!
Kaip nuostabu būti krėslu dirbtuvėje, kuriame tu sėdi ir mąstai apie tapomą paveikslą.
Kaip aš pavydžiu buteliui vyno, kurį jis gurkšnoja ruošdamas vištą - tik pagalvok, būti višta, kurią jis įtrina alyvų aliejumi, česnakais, druska ir vėliau suvalgo.
Arba jei galėčiau būti vietos kirpėju, kuris kartais jį kerpa, arba kasininke prekybos centre Felix Potin", juk toks turėtų būti pagrindinėje miestelio aikštėje. Ji net nenutuokia, kokia yra laiminga, galėdama kas dieną su juo pasilabinti ir atsisveikindama paklausti, ar nieko nepamiršo.
Jei galėčiau būti monetomis, kuriomis jis užsimoka -sušilusiomis jo kišenėse.
Įdomu, katra paklode aš labiau norėčiau būti: ta, ant kurios jis miega nuogas, ar ta, kuria apsikloja užsnūsdamas? Manau, kad norėčiau būti ta, kuria jis apsikloja -įsisupa savo kūną, apsivynioja kojas ir įsikiša tarp pažastų. Jis užuodžia, kad ji dvelkia švara, per naktį ji persismelkia jo kvapu. Nedrįstu apie tai net pagalvoti...
Nors... jei būčiau tavo peiliu, tavo puodeliu ar tavo višta, jei būčiau ta kasininke prekybos centre, tavo batais ar marškiniais, dabar nebūčiau tokia, kokia esu - besvorė iš ilgesio, tuomet nekvepinčiau savo riešo ir neperbraukčiau juo kiekvieno puslapio - atsargiai, tik pačius kraštelius. Dailiai nesulankstyčiau šio ką tik parašyto laiško ir neįdėčiau jo į voką - netrukus tai padarysiu. Ir nebūčiau besvorė lyg kvapas, lyg aš pati. Besvorė iš ilgesio. Tokia lengva, tad siunčiu save šiame voke. Nebūčiau ja, kuri ką tik gavo tavo laišką, besvorė, bet vis dar -
Delfine
Iselin C. Hermann
Skubus paštas
ačiū .
