Laimė - trumpa stotelė tarp "per mažai" ir 'per daug" [Heidegeris]
Iš Paul Kornfeld knygos BLANŠA, arba studija sode 
Sunkiai skaitau tą knygą... Bet nusirašiau kelias mintis
Gyvenimas toks įvairiapusis, žmogus turi tiek daug vilčių ir interesų, kad ištikus vienai nelaimei tai čia , tai ten jam dar lieka išorinio ir vidinio gyvenimo galimybių. Jis nusižudo, kai sugriūna viskas ir kai nebelieka nė mažiausios vilties, kuri galėtų padėti išgyventi.
- - - -
Kai kurie žmonės turi įprotį primerktomis akimis įdėmiai ir skvarbiai žiūrėti į kitus, kai šie jį stebi, lyg norėtų šūktelti: "Ar jauti mano žvilgsnį, kuris veria tave?" Tačiau akys, gebančios matyti, gali žiūrėti ir pro šalį.
- - - -
Jūs, vyrai, esate niekšai, bet jau geriau niekšas, mokantis mylėti, nei didingas genijus, kuris to nesugeba.
- - - -
Didžiausias intymumas - gulėti šalia vienas kito ir miegoti.
- - - -
Amžinai užmigę čia guli kūnas šalia kūno, tarsi vienas daiktas šalia kito; kaip lauke auga medis prie medžio, o akmuo dunkso prie akmens, taip ir žmonės nukrinta vienas šalia kito, lyg pats likimas būtų pavertęs mus nakties kaimynais!
- - - -
Fizinis grožis yra sielos savybė.
- - - -
Moterys mėgsta svajoti apie meilę ir daro viską, kad pasiektų sėkmę, o vyrai mieliau svajoja apie sėkmę, pernelyg dažnai pamiršdami meilę.
Sunkiai skaitau tą knygą... Bet nusirašiau kelias mintis Gyvenimas toks įvairiapusis, žmogus turi tiek daug vilčių ir interesų, kad ištikus vienai nelaimei tai čia , tai ten jam dar lieka išorinio ir vidinio gyvenimo galimybių. Jis nusižudo, kai sugriūna viskas ir kai nebelieka nė mažiausios vilties, kuri galėtų padėti išgyventi.
- - - -
Kai kurie žmonės turi įprotį primerktomis akimis įdėmiai ir skvarbiai žiūrėti į kitus, kai šie jį stebi, lyg norėtų šūktelti: "Ar jauti mano žvilgsnį, kuris veria tave?" Tačiau akys, gebančios matyti, gali žiūrėti ir pro šalį.
- - - -
Jūs, vyrai, esate niekšai, bet jau geriau niekšas, mokantis mylėti, nei didingas genijus, kuris to nesugeba.
- - - -
Didžiausias intymumas - gulėti šalia vienas kito ir miegoti.
- - - -
Amžinai užmigę čia guli kūnas šalia kūno, tarsi vienas daiktas šalia kito; kaip lauke auga medis prie medžio, o akmuo dunkso prie akmens, taip ir žmonės nukrinta vienas šalia kito, lyg pats likimas būtų pavertęs mus nakties kaimynais!
- - - -
Fizinis grožis yra sielos savybė.
- - - -
Moterys mėgsta svajoti apie meilę ir daro viską, kad pasiektų sėkmę, o vyrai mieliau svajoja apie sėkmę, pernelyg dažnai pamiršdami meilę.
Paulo Coelho "Alchemikas"
Jie ateina ieškodami kažko naujo, tačiau visuomet lieka tokie patys. Užkopia kalvon, aplanko pilį, o po to sau taria, kad praeitis vertesnė uz dabartį.
- - - -
Visą laiką būnant su tais pačiais žmonėmis jie ilgainiui tampa tarsi mūsų gyvenimo dalimi. O tapę mūsų gyvenimo dalimi, jie užsinori tą gyvenimą pakeisti. Mat kiekvienas tariasi tiksliai žinąs, kaip turėtų gyventi kitas. Tik nei vienas niekad nežino, kaip turėtų gyventi jis pats.
- - - -
Tam tikrą akimirką mes nebeįstengiame valdyti savo gyvenimo, ir nuo tada jį ima vairuoti likimas. Tai ir yra didžiausioji pasaulio apgavystė.
- - - -
Žmonės labai anksti suvokia savo gyvenimo prasmę. Gal todėl jie taip pat anksti jos ir išsižada. Bet toks jau yra pasaulis.
- - - -
Nuojautos - tai trumpi sąmonės panirimai į bendrąją gyvenimo tėkmę, kurioje susiliejusios visų žmonių istorijos.
- - - -
Net jei aš kiek ir skundžiuosi, - sako širdis. - Tai tik todėl, kad esu žmogaus širdis, o žmonių širdys tokios. Jos bijosi įgyvendinti didžiausias savo svajones, nes mano, kad nėra jų vertos arba kad nesugebės jų realizuoti. Mes, širdys, stingstame vien nuo minties amžinai prarandama meile, apie galėjusias būti nuostabias, tačiau niekada neb0siančias akimirkas, apie galėjusius būti surastus, tačiau amžinai liksiančius palaidotus smėlyje lobius. Nes galų gale jeigu tai įvyksta, mes siaubingai kenčiame.
Jie ateina ieškodami kažko naujo, tačiau visuomet lieka tokie patys. Užkopia kalvon, aplanko pilį, o po to sau taria, kad praeitis vertesnė uz dabartį.
- - - -
Visą laiką būnant su tais pačiais žmonėmis jie ilgainiui tampa tarsi mūsų gyvenimo dalimi. O tapę mūsų gyvenimo dalimi, jie užsinori tą gyvenimą pakeisti. Mat kiekvienas tariasi tiksliai žinąs, kaip turėtų gyventi kitas. Tik nei vienas niekad nežino, kaip turėtų gyventi jis pats.
- - - -
Tam tikrą akimirką mes nebeįstengiame valdyti savo gyvenimo, ir nuo tada jį ima vairuoti likimas. Tai ir yra didžiausioji pasaulio apgavystė.
- - - -
Žmonės labai anksti suvokia savo gyvenimo prasmę. Gal todėl jie taip pat anksti jos ir išsižada. Bet toks jau yra pasaulis.
- - - -
Nuojautos - tai trumpi sąmonės panirimai į bendrąją gyvenimo tėkmę, kurioje susiliejusios visų žmonių istorijos.
- - - -
Net jei aš kiek ir skundžiuosi, - sako širdis. - Tai tik todėl, kad esu žmogaus širdis, o žmonių širdys tokios. Jos bijosi įgyvendinti didžiausias savo svajones, nes mano, kad nėra jų vertos arba kad nesugebės jų realizuoti. Mes, širdys, stingstame vien nuo minties amžinai prarandama meile, apie galėjusias būti nuostabias, tačiau niekada neb0siančias akimirkas, apie galėjusius būti surastus, tačiau amžinai liksiančius palaidotus smėlyje lobius. Nes galų gale jeigu tai įvyksta, mes siaubingai kenčiame.
Niekas negali buti svetimesnis uz zmogu, kuri kitados mylejai.
Jeigu viskas pasidarys nepakelima, galima nusizudyti. Gera tai zinoti, bet gera zinoti, kad kol gyveni, dar niekas galutinai neprarasta...
Nieko negalima sugrazinti. Nieko negalima atitaisyti. Antraip visi butume sventieji. Gyvenimas nenumate padaryti is musu tobulybes. Tobulybiu vieta - muziejuje.
Niekas nesikartoja. Kartojames mes...
Viskas pigu, ka galima sutvarkyti uz pinigus.
Mes puoselejam savo svajones, nes be ju nepakeltume tikroves...
Pigu tik tai, ka nesioji nepasitikedamas savimi...
Neklausinek apie padarinius, jei ketini ka daryti. Nes niekada nepadarysi...
Myleti - tai kada troksti su kitu zmogumi susenti...
Atsisveikinant paprasciausia imti ir tiesiog iseiti...
Jeigu viskas pasidarys nepakelima, galima nusizudyti. Gera tai zinoti, bet gera zinoti, kad kol gyveni, dar niekas galutinai neprarasta...
Nieko negalima sugrazinti. Nieko negalima atitaisyti. Antraip visi butume sventieji. Gyvenimas nenumate padaryti is musu tobulybes. Tobulybiu vieta - muziejuje.
Niekas nesikartoja. Kartojames mes...
Viskas pigu, ka galima sutvarkyti uz pinigus.
Mes puoselejam savo svajones, nes be ju nepakeltume tikroves...
Pigu tik tai, ka nesioji nepasitikedamas savimi...
Neklausinek apie padarinius, jei ketini ka daryti. Nes niekada nepadarysi...
Myleti - tai kada troksti su kitu zmogumi susenti...
Atsisveikinant paprasciausia imti ir tiesiog iseiti...
Visa mano esybe buvo tokia nelaiminga, kad po savaites sielvartas isseko. Mano plaukai buvo nelaimingi, mano oda, lova, net drabuziai. Buvau tokia sklidina nelaimes, kad pasaulis man neegzistavo. O jeigu pasaulis nebeegzistuoja, nelaime pradeda buti ne nelaime, nes nebera su kuo ja lyginti. Tada lieka visiskas issekimas. Ir tada praeina. PO truputi vel atgyji...
Ne kiekvieno gyvenimas yra namai, kurie jam priklauso ir kuriuos jis dabina prisiminimu baldais...
Be meiles zmogus tik negyvelis, paleistas atostogu, nieko daugiau, tik kelios datos ir nereiksmingas vardas, bet kam tada ir gyventi...
...ir kad is vienos meiles nakties ir trupucio susiliejusiu gleiviu pasidaro veidas, peciai ir akys, kaip tik sitos akys ir sitie peciai ir kad jie buvo kazkur nubloksti, tarp milijonu zmoniu, kazkur i pasauli, o paskui staiga priarteja prie taves...
Papildyta:
Ar zinai, kad kai mudu uzmiegame, nakti, vienas prisiglaudes prie kito, esam taip artimi vienas kitam, kaip artimi gali buti tik zmones. Musu veidai, oda, mintys, alsavimas lieciasi, maisos, - o paskui po truputi tarp musu isiterpia miegas, pilkas, bespalvis, is pradziu viena kita deme, paskui ju vis daugeja: kaip raupsai, jis issiskverbia i musu mintis, i musu krauja, lasas po laso jis sunkiasi is aklos nezinios i musu vidu...Ir kaip meile gali buti tobula, jeigu as uzmiges kasnakt netenku taves?
Teisybe niekada neskaudi. Skaudu tik iki ir po jos.
Zodziai istarti tamsoj - ar jie gali buti tikri? Tikriesiems zodziams reikia ryskios sviesos...
Ne kiekvieno gyvenimas yra namai, kurie jam priklauso ir kuriuos jis dabina prisiminimu baldais...
Be meiles zmogus tik negyvelis, paleistas atostogu, nieko daugiau, tik kelios datos ir nereiksmingas vardas, bet kam tada ir gyventi...
...ir kad is vienos meiles nakties ir trupucio susiliejusiu gleiviu pasidaro veidas, peciai ir akys, kaip tik sitos akys ir sitie peciai ir kad jie buvo kazkur nubloksti, tarp milijonu zmoniu, kazkur i pasauli, o paskui staiga priarteja prie taves...
Papildyta:
Ar zinai, kad kai mudu uzmiegame, nakti, vienas prisiglaudes prie kito, esam taip artimi vienas kitam, kaip artimi gali buti tik zmones. Musu veidai, oda, mintys, alsavimas lieciasi, maisos, - o paskui po truputi tarp musu isiterpia miegas, pilkas, bespalvis, is pradziu viena kita deme, paskui ju vis daugeja: kaip raupsai, jis issiskverbia i musu mintis, i musu krauja, lasas po laso jis sunkiasi is aklos nezinios i musu vidu...Ir kaip meile gali buti tobula, jeigu as uzmiges kasnakt netenku taves?
Teisybe niekada neskaudi. Skaudu tik iki ir po jos.
Zodziai istarti tamsoj - ar jie gali buti tikri? Tikriesiems zodziams reikia ryskios sviesos...
Jei žmogus pradeda lyginti savo likimą su kito žmogaus, tai ir savąjį praranda, ir svetimo negauna.
Kai darome tai, kas įmanoma, esame paprasti žmonės, nes daugelis tai daro geriau už mus. Kai darome neįmanoma, - geriau už mus to nedaro niekas.
Jei žmogus negali liautis galvojęs apie save, pasaulį jis mato savo tokybės šešėlyje ir vadina tai pasaulio tamsa.
Kai darome tai, kas įmanoma, esame paprasti žmonės, nes daugelis tai daro geriau už mus. Kai darome neįmanoma, - geriau už mus to nedaro niekas.
Jei žmogus negali liautis galvojęs apie save, pasaulį jis mato savo tokybės šešėlyje ir vadina tai pasaulio tamsa.
Laikas, kai jo maža, tampa vertingas, ir, patikėkite, jo užtenka viskam. [N.Rerichas] 
Gyvenime yra akimirkų, kai kažko labai ilgiesi, norėtum ištraukti tai iš savo sapnų ir stipriai apkabinti! 
Nesižavėk fizine išvaizda. Ji gali būti apgaulinga. Nežiūrėk į turtus, nes jie yra tik laikini. Ieškok to, kuris tave verčia šypsotis. Kartais tereikia šypsenos, kad labai tamsi diena nušvistų. Ieškok to, kuris verčia tavo širdį dainuoti.
Nesižavėk fizine išvaizda. Ji gali būti apgaulinga. Nežiūrėk į turtus, nes jie yra tik laikini. Ieškok to, kuris tave verčia šypsotis. Kartais tereikia šypsenos, kad labai tamsi diena nušvistų. Ieškok to, kuris verčia tavo širdį dainuoti.
Duok saulę žmogui, jis ilgėsis ledo. [J. V. Gėtė]
Kartais viena moteris esti daug įžvalgesnė už šimtą vyrų. [G. E. Lesingas]
Geriausia vieta pasiklysti - mylimo žmogaus akys...
Aš žinau, kad naktį ne taip, kaip dieną, kad viskas kitaip, kad to, kas įvyko naktį, negalima paaiškinti dieną, nes tada to nebėra, ir jei žmogus pasijutai vienišas, tai naktį vienatvė ypač baisi. [Ernestas Hemingvėjus]
Kartais viena moteris esti daug įžvalgesnė už šimtą vyrų. [G. E. Lesingas]
Geriausia vieta pasiklysti - mylimo žmogaus akys...
Aš žinau, kad naktį ne taip, kaip dieną, kad viskas kitaip, kad to, kas įvyko naktį, negalima paaiškinti dieną, nes tada to nebėra, ir jei žmogus pasijutai vienišas, tai naktį vienatvė ypač baisi. [Ernestas Hemingvėjus]
