Pavardės keitimas. 3 dalis

dar pagalvojau: mes kalbame apie tradicijas perimti vyro pavardę. bet... ar tikrai galima vadinti tradicija tai, ko negali rinktis? ar pvz ta pati senelė ar prosenelė tekėdama turėjo galimybę neperimti vyro pavardės? kokios būtų byvę pasekmės, jei XX a pr eilinė Lietuvos moterėlė, tarkim, kokio Rokiškio batsiuvio dukra, imtų ir sumąstytų, kad ji nebus -ienė? nekalbu apie kokias nors iškilias savo laikmečio asmenybes, a la Sofija Kymantaitė - Čiurlionienė. betgi ir šita vyro pavardę "per brūkšnelį" pasiėmė. būtent tokiame kontekste ta "tradicija" man atrodo ne tik bevertė, bet netgi atstumianti - kaip prievartos ženklas. tuomet - primestos, šiandien - savanoriškos. nes šiandien mes turime teisę rinktis. žinoma, tą teisę turi abi barikadų pusės tiesiog moterys, sakančios, kad ima vyro pavardę, nes "laikosi / gerbia tradicijas", man atrodo šiek tiek nesuvokiančios tikrosios tų "tradicijų" esmės.

Vilko sesers pamąstymai apie vyro vyriškumo suvokimą tikrai labai suprantami, bet... manęs tai neįtikina. nesuvokiu, kodėl JO vyriškumas yra pranašesnis už mano moteriškumą? aš negaliu atsakyti į klausimą, koks vyras savo noru atsisakytų tokių dalykų, bet, mano požiūriu, - joks vyras neturi nė menkiausios teisės / priežasties reikalauti moters perimti jo pavardę.

beje, labai šauni diskusija, įdomūs požiūriai ir nuomonės

tai kad visame kame taip va neseniai su panom diskutavome, kodėl švenčiam svarbiausias katalikų šventes, o pasninko pvz nesilaikom, į bažnyčią kiekvieną sekmadienį nevaikštom ir pan. vienai tas nepriimtina, kitai kitas... taigi atsirenka, kad švęsti tai švęsiu, o viso kito nesilaikysiu, nes nepriimtina aš nesilaikau, tai ir nešvenčiu



nežinau, kaip kitos, galiu atsakyt tik už save - ėmiau vyro pavardę, nes tarp visų kitų dalykų kaip įsivaizduoju šeima yra ir tai, kad šeimos nariai turi vieną pavardę

jei vyras yra OHOHO, o moteris yra tik priedas, tai jau yra pacios moters kalte (jei galime tai vadinti kalte), t.y. kiekvienas musu yra ten, kur norime buti, kiek save vertiname. Ir jei jausciau, kad esu skuduras tam vyrui, manes ten staigiai neliktu, nes gerbiu save
Kur yra moteris? jei pratesciau savo minti, kas uzkoduota vyro smegenineje, tai atitinkamai ir moteris turi savo koda - auginti vaikus, dalintis meile, siluma, trumpai tariant, kurenti seimos zidini.
"Urvinis zmogus" (spektaklis) labai paprastai ir aiskiai nupasakoja vyro ir moters santykius, grazina i tuos urvinius laikus, kai vyras medzioja, o moteris namie. Taip, tai primityvu, mes juk jau nebe urvuose gyvenam, taciau principai vis tiek islike tie patys, tik mes meginam nuo ju pabegti - moterys tampa karjeristemis, ir daugeja vyru, kurie yra silpni ir jau nepajegus atlikti tos pagrindines savo funkcijos - buti vyru, kuriuo galima pasitiketi i ji atsiremti. As negaleciau teketi uz tokio vyro, kuriame tas senas geras kodas "esu vyras" yra jau beisnykstantis, ir kuris nebenori "pasodinti medzio, pastatyti namo, tureti sunu". Matyt, tebeturiu ta koda, kad mielai kurensiu seimos zidini, ir darbas man tiesiog darbas, ir karjera manes nedomina
Taciau tai tik mano norai, ir laime, kad vyru dar yra like O gerai yra ir tai, kad yra karjeristes, yra ir kajeristai, gal jie gali sauniai gyventi kartu? Gal yra tokiu kietu" moteru, kurioms kaip tik norisi tokio "minksto" vyro, kuri galetu laikyti po padu? Svarbu, kad butu pusiausvyra

O del tos pavardes.... Kodel laikomes vienu tradiciju, kitu ne? Labai taikliai atsake zuzla, ir, jei galima, as prisijungsiu - esu tos nuomones, kad seimoje visu pavarde turi buti vienoda. Ir man tai nera jokia auka, as teku uz to vyro, o ne vedu ji ir as tikrai turiu gyvenime kitu uzsiemimu, nei mastyti, kaip ten su tom pavardem? ar reikia ja keist, ar cia mane vercia? o gal as nenoriu?
O prosenelem ir senelem, manau, irgi tokiu klausimu nekildavo, bent jau manosioms Isivaizduokite, sedi moteraite, ir svarsto "ar eiti karves pamelzti, ar kovoti uz savo mergautine pavarde?" Siais laikais daug dalyku mes prisigalvojame is neturejimo ka veikti, nes juk nera ko slepti, dabar mes dirbam kur kas maziau, ir gyvenam lengviau....



Papildyta:



kaip sakiau, kiekviena elgiasi, kaip jai priimtina, nenori vyro pavardes, pasilieki savaja Tik nesuprantu, kuo pavardes keitimas gali izeisti mano moteriskuma? tame ilgame poste issakiau, kas man asocijuojasi su moteriskumu, ir pavarde su tuo neturi nieko bendro O vyras, reikalaujantis paimti jo pavarde? Na, neee kvepia priespauda... as uz laisve rinktis

visiskai pritariu
del tradiciju, sakyciau, yra tikrai kvailu, kaip ir siuo klausimu. kuom mano pavarde prastesne kad tureciau atsisakyt savosios ir kuom jo geresne , kad tureciau paimti jo? kuom vyras labiau nusipelno pradedant, gimdant, auginant vaika, kad pavarde vaikui butu jo? del vaiko, manau, labiau 'nusipelnau" as todel be kalbu mano, o po vestuviu, jeigu ir jis ims mano pavarde visi trys turesim 2 jeigu ne, vaikas liks su mano. nes vaikas turi tureti vieno is tevu pavarde. o galetu tureti dvi, neziurint i tai, kad tevai pasilike savasias.
na, o del to vyriskumo, kuris isreiskiamas savo pavardes zmonai perdavimu, namo statymu, medzio sodinimu ir noro tureti sunu, nesuprantu man tai labai pasene ir vyriskuma galima puikiai demonstruoti kitur. bet jei vyras nesijaucia vyru del tokiu dalyku, tai jau matyt problemu rimtesniu turi

jūsų teisė rinktis, soske
aš turiu savo supratimą apie vyrus ir moteris, ir neprijaučiu feminizmui

O pas mus yra kitaip. Mes abu sukūrėme šeimą, kaip lygūs partneriai. Niekas nevedė, ir niekas nesekė iš paskos. Pasilikau savo pavardę. Juk ištekėjusi nepasikeičiau, kodėl turėčiau pakeisti savo asmenybės dalį? Pas mus lygybė

Na as tikriausiai,kaip ir dauguma pasirinkau vyro pavarde ir net neturejau minciu rinktis kokia kita

Visos, turinčios pavardę su -e, ar žinote, kad gyvenate amoraliai ir negarbingai?
"Moterys, „maloniai skambančią“ mergautinę ar „šventą priklausymą“ šeimai ir „ištikimybę rodančią“ santuokinę pavardės priesagą iškeitusios į neutralią galūnę -ė, gyvena amoraliai ir negarbingai.
Tokią išvadą padarė keliolika žinomų mokslo, kultūros ir visuomenės veikėjų, pareikalavusių Seimo atšaukti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) nutarimą, leidusį moterims pasirinkti, kokią pavardę rašyti dokumentuose."
Va čia

„Nepakartojamai gražios, originalios ir ištekėjusių moterų pavardės su tradicinėmis priesagomis -ien-, -(i)uvien-. Jos rodo šventą priklausymą šeimai, simbolizuoja ištikimybę, glaudžius sutuoktinių santykius. Tik amoraliai, negarbingai gyvenančios moterys paniekinamai vadinamos pravardėmis be šių priesagų“, - rašoma laiške.

o čia tai joOOoooo..............


bet baisiausia man va kas:
"Tarp keliolikos laišką pasirašiusių žmonių – akademikai buvęs švietimo ir mokslo ministras akademikas Zigmas Zinkevičius bei poetas Justinas Marcinkevičius, lituanistai docentas Aldonas Pupkis, profesorė, habilituota daktarė Aldona Paulauskienė ir profesorius Arnoldas Piročkinas, rašytojas, signataras Kazys Saja, etnologė Gražina Kadžytė."
....................................

nu cia tai geras manau Lietuvoj yra ir taip ka veikti, be tokiu absurdisku laisku rasinejimu, priima, po to peikia, reikia peikti priimant, o ne po to...

Aš tai kažkaip galvojau, kad priklausymą kažkuriai šeimai simbolizuoja pavardės šaknis, o ne galūnė