na, žinot "tas" dienas. "visko" norisi, "nieko" neturi, "niekas" nesupranta?...
o dar tie skausmai pilvo apačioj bei nuolatinis silpnumas... brrr
ir tą dieną, ir gryžęs namo buvai be galo kantrus... nutylėjai visus mano išsišokimus... o man taaaaaaipppp norėjosi myliuko
bet nevalia. ir tada tu prisiglaudei prie manęs, piktos ant viso pasaulio ir tyliai nusagstei pečius ir nugarą mažais šiltais bučinukais... bučiavai akis, nosiuką, lūpas, rankas, glostei, spaudei glėby... visą kūną užliejo neapsakomas malonumas
tada paklausei: "ar geriau?... o pratęsim tada, kai galėsi ir norėsi". tiai va. myliu savo vyrioką už supratingumą ir sugebėjimą mane nuramint....
