Na, mes šimtadienį organizavom laaabai seniai
Tačiau galiu pasiūlyti idėją, kurią mes išpildėme būdami vienuoliktokais (dvyliktokai ir jų auklėtojos buvo sužavėti).
Parašysių pagrindinę mintį, nes smulkmenų nepamenu (buvo prieš 11 metų..
) Mūsų scenarijus vadinosi "9 pragaro ratai, skaistykla ir rojus". Mokykla buvo 3 aukštų, kurių kiekviename buvo po 3 "tipo" atskirus koridorius, viso - 9. Taigi mes pasiėmę dvyliktokus vedžiojome po koridorius, kuriuose laukė po "velnią". Turėjom 2 velnio kostiumus (lyg iš teatro buvom gavę), tai kol iš pirmo koridoriaus ėjo į antrą, tas pirmasis nešė kostiumą rengtis į trečią koridorių ir t.t. Tie velniukai turėjo užduočių: galvosukių, kažkokių klausimų (bernams apie klasės panas ir atvirkščiai, apie mokytojus ir t.t.), dvyliktokes gundė ir pan., tiksliai jau nepamenu
, tačiau užduotys buvo kultūringos, jokiu būdu ne tokios, kaip per krikštynas. Paskutinis ratas iš 9-ių buvo prie aktų salės, langus buvom uždengę juodomis užuolaidomis iš kažkokios klasės, paėmėm skeletą iš biologijos kab., pridegiojom žvakių, dar kažkaip papuošėm, tas buvo "baisiausias" 9-asis pragaro ratas su kažkokia užduotimi. Po šio koridoriaus jau ėjom į salę, o ji antrame aukšte, tai ant laiptų "skaistykloje" stovėjo mūsų vienuoliktokės apsirengusios baltai, su baltais angelo sparnais (darėm iš "vatmano" popieriaus lapų) ir su rykštelėm, kad "griekus" išvaryt
Tada, jau ėjom į salę, buvom padarę užrašą "rojus", visas takas buvo padarytas iš baltų gėlių šonuose (lankstėm pagal "origami" technologiją. kai nereikėdavo per pamokas rašyti, o tik klausyti, tai visa klasė ir lankstydavom
), suolai papuošti, skaičius 100 buvo sulipintas irgi iš tokių gėlių (ten jų keli šimtai turbūt buvo) ir pakabintas ant scenos. Darėm vaišes dvyliktokams (dabar nežinau kaip būna), tai prie vaišių stalo buvom pakabinę iš balto popieriaus (irgi vatmano) iškirptus angelus ir užrašą "Angelų svetainė". Salėje įsegėm ženkliukus kažkokius su "100 dienų", buvo oficialios kalbos, direktorės, mokytojų, auklėtojų, mes vedėm renginį, sakėm palinkėjimus, įteikėm pažymėjimus "beveik baigusiems", tada buvom sukūrę įvairių situacijų, kurias reikėjo suvaidinti ir taip parodyti savo sumanumą, greitumą, humorą ir t.t. Pabaigoje dvyliktokai perskaitė mums testamentą, kuriuo paliko mums mokytojus (vienaip ar kitaip įvardintus), bufetininkę Zitą
ir t.t. O paskui vaišės ir šokiai
Žinoma, čia neatrodo įspūdingai 100-dienio apibūdinimas, nes daug jau ko nepamenu, tačiau suorganizuota buvo tikrai gerai