Kas galite man patarti mano sūnui autizmas pilna ta žodžio prasme ar Aspengerio sindromas.
Jam 12 su puse metų. Su juo dirba Gargžduose gera mano manymu psichologė, kuri jam labai patinka du kartus į savaitę. Tačiau niekaip nesiseka prikalbinti lankyti pamokas, nors pradinėse klasėse jis mokėsi gerai. Tik kai prasidėjo dalykinis dėstymas, jam viskas išsibalansavo. Jau antri metai vargstame jau pasidarė tokios mokymosi spragos, jog kogero reikės prašyti, kad nekeltų į kitą klasę, o kartotų 6 klasės kursą.
Nes kiek skaičiau apie šią ligą arba sutrikimą, tai mano sūnus labai jau daug simptomų atitinka. Nelabai rišliai sakinius moka sudaryti, ir mikčioja arba susinervinęs iš vis nebaigia sakyti ką pradėjo nes jam užtraukia visiškai kalbą. Ir dažnai būna, kad tokių visokių judesių nereikalingų atsiranda pas jį, pradeda pečius trauklioti, galvą purtyti, pats nejaučia. Perskaito trumpą tekstą ir negali papasakoti apie ką skaitė iškarto yra pamiršęs. Su vaikais visiškai nemoka bendrauti ir kieme sėdi kur nors pašalėje ir žiūri kaip kiti žaidžia, o jei koks vaikas prieina pakalbint tai Edvardas parlekia namo ir nebeina į lauką. Jam labai patinka dėlioti dėliones jas dėlioja jau nuo pusantrų metukų, jis man vienas sudėliodavo 2000 tūkstančių dalių dėlionę per porą valandų būdamas vos 5 metų jei ne greičiau, jei prieš tai buvo kartą jau dėliojęs ją. O visai mažas kai buvo tai pagrinde žaidė su mano metaliniais puodais ir dar kokį grūstuvą pasiimdavo, tai duodavau tokį medinį kur bulves grūs reikia, nes viską į burną kišo, absoliučiai viską, kaip dulkių siurblys. Tai barškindavo su ta grūstuve kiauras dienas per puodus, tiesą pasakius jau buvau pradėjusi bijoti puodą ištraukt iš indaujos.
Prisiriša tik prie vieno suaugusio asmens namie prie manęs, pas mano mamą kai nueina tai prie mano brolio. Pradinėje klasėje mokytoja buvo pagyvenusi moteris, kuri jam skyrė labai daug dėmesio vaikščiodavo koridoriuje susiėmę už rankų. Jam visada reikia suaugusio ir pastovaus žmogaus šalia, kad geriau jaustųsi.
O dabar arba televizorių žiūri arba kompiuteriu žaidžia, aš jau kompiuteriu žaisti namie nebeleidžiu kiekvieną dieną tik savaitgaliais. Tai jis žiūri savo filmus Hari Poteri, Narnijos kronikas, Žmogų vorą, Žiedų valdovą. Nors šiaip yra tų filmų ir kitų visokių, bet žiūri tiktai šituos, nors išrinkus iš paminėtų filmų tai labiausiai žiūrimas pirmasis, jau turbūt atmintinai žino kiekvieną epizodą ir kas ką sako. Tačiau vistiek žiūri.
Meluoja ir taip yra pats įsitikinęs tuo ką sako, kad norisi tikėti kiekvienu jo žodžiu, bet gi turi žinoti, kad vistiek sužinosiu kad melavo.
Šiaip tai neturi jokio suvokimo kaip rengtis, jei nepasakau arba nepadedu rūbų tai pats turbūt ir nežinotų ką užsivilkt.
Mokytis namie versti nereikia, mielu noru padeda dirbti jei tik aš dirbu kartu, bet aš turiu būti kartu, kambarius išsiurbia, dulkes nuvalo, į parduotuvę nueina, jei nedaug pirkiniu pirkt reikia.
Sūnus būdamas pas mano mamą išbadė lėlei akis.
Nebežinau, ką daryti, po atostogų lapkričio pradžioje savaitę ėjo į mokyklą normaliai, po to staiga kitą savaitę niekaip nebepriverčiam. Dar kitą savaitę vyras nuvedė sūnų iki rūbinės ir išėjo, tai jis pabėgo, be striukės, tokiu oru. Turi telefoną tai telefono nekelia. Iš mokyklos lekia tiesiai į namus ir sėdi niekur neina net langų užuolaidas užsitrauklioja kai šviesu būna. O vakare kai juoda tamsa kaip tik sėdi atsitraukęs visas užuolaidas.
Dar nežinau ar tai svarbu ar ne, kai laukiausi sūnaus, mane buvo užpuolęs šuo, ir vaikai man po kojomis susprogdino petardą. Gal ir tai kaip nors atsiliepia jam. Dar gimė truputį pridusęs, nes buvo virkštelė apsisukusi apie kaklą.
Nežinau kaip tai vadinti, tačiau jis mėgsta pasiimti lauke kokį pagalį-lazdą ir nudaužyti gėles kurios ryškesniais žiedais, taip nudaužo, kad neberasi net kur ta gėlė augo. Tai vasarą šiaip vežamės į laukus jį kur didelės pievos ir daug žydinčių augalų tai jis mojuoja ta lazda nušilęs. Nors vis labai kėsinasi į mano mamos darželį šalimais mūsų namo. Ir nieko neklauso, jei apibambi tai jis pasislėps, bet vistiek savo padarys, yra labai užsispyręs. O vėliau kai dingsta grąžūs žiedai kenčia krūmai ir medžiai, žinoma neleidžiam siautėti po savo sodą, bet apie sodybą laukiniai krūmai ir medžiai kenčia. O žiemos metu tai kala, pasiima plaktuką ir kala, be jokio reikalo jei ne į lentą tai į betonines grindis, nu, kad dar kokią vinį kaltų į lentą tai sakyčiau mokosi, o dabar toks monotoniškas bildėjimas gaunasi, bereikšmis. Paklausi ką darai atsako nieko ir toliau kala.
Įsigijome katiną namie tik dėl jo, kad būtų kažkoks padaras šalia. Nors tiesa sūnus su katinu šiaip kalbasi daugiau nei su mumis namiškiais.
Kas dar, tai turi kaipo tokį draugą vieną iš bėdos kaimynų berniuką, bet jis tik septynių metų, ir toks mažytis ūgiu. Na toks kuris nekelia sūnui nesaugumo jausmo.
Mokyklos direktorius patarė, kad reikia pabandyti pereiti gydytojų komisiją, gal komisija pritartų nors pusės metų mokymui namie, kol mūsų psichologė jį nors truputį apšlifuos.
Tiesą pasakius nebežinau ką daryti, mane spaudžia mokykla, kad turiu priverst sūnų lankyti mokyklą, sūnus skundžiasi psichologei, kad mokykloje jį skriaudžia, stumdo ir įvairiai pravardžiuoja, jis savęs apginti nemoka (psichologės išvada), todėl nelanko mokyklos. Kai pakalbėjau su auklėtoja apie sūnaus skriaudimą, tai man buvo pasakyta, jog mano sūnaus niekas neskriaudžia, jį visi myli, su juo visi nori draugauti ir t.t., o klasėje yra skriaudžiamas visiškai kitas vaikas. Vienu žodžiu nelabai randu kalbą su klasės auklėtoja, su socialine pedagoge taip pat kažkaip nesiriša bendravimas. Tiesą pasakius visą tai ką parašiau apie sūnų visiškai tinka ir man. Tik tai tiek, kad aš gal buvau kietesnio charakterio tai iš pamokų nebėgdavau, tačiau buvo labai sunku. Todėl aš jį puikiai suprantu. Ir ligos neieškojau, kadangi maniau jog taip ir turi būti.
Patarkit ką daryti, ar geriau vežt į vaikų raidos centrą vilniuje, ar man sūnų tąsyti po įvairias poliklinikas Gargžduose ir Klaipėdoje. Norėčiau, kad sūnų ištirtų visapusiškai, su įvairiais testais, kad vėliau nebūtų jokių siurprizų.
Patarkit labai prašau....
Papildyta:
QUOTE(lututee @ 2004 07 06, 18:32)
Labas,
labai suprantu jusu nerima, jauciu savo sirdim, ka isgyvenat, nes ir mes turim sunu su raidos sutrikimu is autizmo spektro. Jau daug apie ji cia visur pasakojau, tai tau galesiu atskirai papasakot
Dalinsimes patirtimi.... kada jums nustate autizma? ir kaip jus nusprendet, kad ne viskas gerai? keliu metu pamatet?
Cia patariu aplankyti puslapi
http://www.autizmas.lietuvoje.info
manau daug rasi i sau neraminancius klausymus atsakymu. Kokiom kalbom skaitai, jei ko neperskaitytum rasyk - isversiu.
Labutis, gal gali paskaityti mano sūnaus būseną 20 lape didžiulis aprašymas. Kadangi nebežinau ką daryti ir kur geriau kraiptis, gal gali patarti ką geriau pasirinkti, kokią įstaigą. Labai prašau padėti nors patarimu. Ir kaip manai ar jam tikrai gali būti Aspengeris, čia psichoilogės pradinės išvados, diagnozė dar nenustatyta.Esu labai pasimetusi, net nebežinau ką man ir daryti.....
