Žymus kalbos neišsivystymas - Puslapis 19 - Ligos

QUOTE(naca @ 2007 10 08, 15:38)

paprastai, jei yra sensorine alalija, tai vaikas sunkiai supranta kalba, tai zodiniai uzdaviniai tikrai butu sunkiai ikandami. vadinasi jo kalbos supratimas geras, o nukentejes kalbejimas. tai gali buti nuo apsunkintu liezuvio judesiu arba is smegenu centru. bet tai mazesne beda, negu kalbos supratimas, nors tokiam amziuje tikrai nemaza. reikia specialisto pagalbos. jei grisit nors trumpam i lietuva, tai butinai nueikit pas logopeda.

<{POST_SNAPBACK}>

Kaip mes bunam lietuvoj tai visalaik nueiname pas lokopeda bet ka jinai gali padaryti per vienakart.tik patikrina ir viskas sake kad gali jisai kalbet bet reikia pastoviai vaikscioti pas lokopeda

tai gal airijoj sulauksime lokopedo dabar daro testus

Sveiki,

Aprašysiu savo berniuko raidos istoriją,nes vienos mamos pasakojimas labai primena manąjį.
Maniškis būdamas trijų metų sakė tik kelis žodžius ; mama,tėtė,taip,ne...
Bandydavau šnekinti,rodyti aplinką,vardinti daiktus,bet jam nelabai būdavo įdomu.Atrodė keistokai,nes pabendravus su jaunesniais vaikais,matydavau didelį skirtumą,kaip domimasi aplinka,gamta ,smulkmenomis,klausiama kas čia ir pan. Maniškiui tai ilgą laiką nerūpėjo.
Į darželį išleidom trijų su puse metų.Anksčiau neorėjau leisti,nes nemokėjo pats valgyti ir bijojau,kas bus,jei nemokės kakutį į puoduką daryti.Pirmas tris dienas ėjo su malonumu,kol suprato,kad tai reikės daryti kiekvieną dieną.Tada prasidėjo isterijos rytais- "nenoriu į darželį".Po mėnesio -dviejų daugmaž susitvarkė,tik pastebėjau,kad nuėjus į darželį pradėdavo verkti pamatęs vieną auklėtoją- galvoju,kad ji labai griežtai elgdavosi su vaikais,nes kai ji išėjo ir kas metai po vieną auklėtoją keičiasi,tai su naujosiom ir viena pastovia nebėra tokių problemų. Bėdų atsirasdavo tuomet,kai ilgą laiką į darželį neidavom (labai dažnai sergam po dvi-keturias savaites).Po pertraukos vis kuriam laikui kildavo isterijos.Bendrai augant tų isterijų būdavo oi kaip nemažai,bet mes jas per kelis metus įveikėm.Dažniausiai pasireikšdavo kritimu ant žemės nesvarbu kur- namie,gatvėj,daržely,svečiuose ir t.t. Bėdą spręsdavom įvairiai- namie išvesdavom į kitą kambarį;darželyje tiesiog išeidavom pabučiavę ir atsisveikinę-auklėtojos sakė,kad per 5 min. viskas baigdavosi,dar kurį laiką pasėdėdavo rūbinėj,paskui eidavo žaisti; lauke tiesiog sakydavau,kad aš einu toliau,o tu gali sau gulėti ant žemės.Dažniausiai suveikdavo.
Su tualetu problema buvo ilgą laiką- didelį reikalą nuolat krovė į kelnes.Tik prieš pusę metų viskas susitvarkė.Kažkaip namie nesusikoncentruodavo,tik kai pradėjo dažniau svečiuose pas močiutę užsibūti savaitei kitai,pradėjo susiimti ir per kelis mėnesius išsiugdė refleksą.
Maistui visuomet buvo gana išrankus.Jei būčiau visą laiką tam pataikavus,vaiko racionas būtų gana ribotas.Sunkiai prisiverčia ragauti naujus,nematytus ar tiesiog neestetiškai paruoštus patiekalus.Darželyje nevalgo tų patiekalų,kurių negauna namuose,pvz: manų košės ir pan.
Svetimų žmonių visuomet privengė,prie jų beveik nieko nešneka,bet jei tas žmogus šalia pabūna daugiau nei pusdienį ,pripranta ir liežuvis atsiriša.
Visą laiką labai bijojo kirptis.Kirpykloj-didžiausia isterija,nukirpdavo tik kai du žmonės laikydavo.Tfu,tfu,paskutinius du kartus jau eina susitarti,dantis užkalbėti.
Labai bijo daktarų, nenori leistis apžūrimas,nuolat poliklinikoj būna isterijų.Daktarė kažkada klausė,ar kartais ne autistas. Kai gulėjo ligoninėj kelias savaites,beveik priprato prie apžūrų ir procedūrų.Sugirdyti vaistus –irgi sunki užduotis,bet paskutiniu metu jau pavyksta kaip su dideliu susitarti.
Kalbėjimas labai pasistūmėjo per šią vasarą.Buvo kaime,turėjo daug naujų įspūdžių:naminiai gyvūnėliai,gamta,daržas,daug naujų žmonių.
Apie autizmą žinau bendrais bruožais. Kartais su vyru pamąstydavom,kad gali būti kažkas ne taip,bet kadangi matėm vienokią ar kitokią pažangą,ligų neieškojom. Ir šiaip džiaugiuosi,kad nebandžiau galvoti,kad mano vaikas kažkoks kitoks,išskirtinių poreikių ir pan. Dabar matau,kad vaikas sparčiai vystosi,adaptuojasi kolektyve,net auklėtojos pastebi didelį skirtumą.Tiesiog kiekvienam būna skirtingai ir savo laiku.Aišku,kai vaikas nedaro,pvz.: metus jokio žingsnio į priekį,tuomet tikri verta susirūpinti.
Su tais autistų požymiais- tikra painiava.Skaitydama apie juos beveik kas antrą galiu saviškiui pritaikyti,bet nemanau ,kad tai didelės bėdos,ypač jei jas pavyksta įveikti.Na,nebūdinga kontakto vengimas- į akis žiūri,meilus,klauso,nors kartais pasiožiuoja.Kai pradėjo daugiau kalbėti ,galima aptarti daug gyvenimiškų klausimų-mėgsta pabendrauti.Dar turi labai didelį savisaugos instinktą,bijo pavojingų vietų,didelių vandens telkinių,naujų žmonių.Darželyje gali būti pakankamai nedrąsus- pvz.: vaikai iš jo atima puodelį su gėrimu,o jis nieko nedaro,nors nori gerti,bet nedrįsta auklėtojos dar paprašyti. O namie užpykęs gali ir prieš mane ranka užsimoti,o paskui ,kai parodau,kad pykstu,rodo visokeriopą meilę(glaustosi,bučiuoja ir pan.)
Kadangi mano vyro giminėj vienoj šeimoj yra du vaikai,kurie turi didelių problemų su kalba,tai saviškį gana atidžiai stebiu,ir dar aplinkinių nuomonės paklausiu.Kol kas lyg ir viskas ok. Moka visas raides,paprastesnius žodžius jau sugeba perskaityti,skaičiuoja iki 20 ir didesnius skaičius sugeba atpažinti,nors ne visada teisingai.Labai gerai deda Puzzle,nes matyt,regimoji atmintis labia gera (iš tėvelio paveldėjo)Tiesa,kartoja daug angliškų frazių iš multikų,tiesa ne vieną daug kartų ,o beria daug vieną po kitos. Matau,kad dažniausiai supranta,ką jos reiškia.Lietuviškų žodžių ir sakinių taip po nosim nekartoja.Mėgsta judrius žaidimus,nors šiaip lėtokas(lėtai rengiasi ir pan.)Mėgsta knygutes,gali pusvalandį vartalioti savo Mikės Pūkuotuko žurnaliukus.
Sorry,kad tiek prirašiau,bet norisi situaciją kuo geriau nušviesti.

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis