Žymus kalbos neišsivystymas

As tai lygindama su kitais vaikais pastebedavau isskirtiniu bruozu. Maniskis budavo labiau letesnis uz kitus, bet irgi - isterikas... Bet galvojau - toks charakteris ir tiek. Bet kai pradejau suprasti, jog su kalba mums ne taip gerai sekasi kaip kitiems, tada pradejau ieskotis informacijos ir sunerimau.

Kas yra artikuliacine gimnastika?

Skruzdeda, artikuliacine gimnastika mums pasiule logopede, del to, kad pastebejo pas vaika silpnus veido raumenis (neaiskiai kalbejo). Mes darydavom pries veidrodi visokius pratimus pvz. istraukdavom liezuvi , "pripusdavom" zandus ir t.t. Cia yra pavizdziu,kaip ja daryti-www.uaua.info/content/articles/1989.html. Cia nedaug, bet mazdaug eina suprasti.

Aha, VRC logopede istisa pasaka seka vaikui kaip liezuvis lindo lindo pro dantis, paskui islindo, pasidaire i visas puses, po to tvarkesi namuose, tada isijunge signalizacija, sedo i masina ir pliuprdamas nudardejo ir t.t.t daug visokiu bajeriu Zinoma reikia viska daryti ir kartoti ka ji rodo, cia nenupasakosi

Dar viena problema, kur nežinau, ką daryti, yra darželis. Ar vaikui geriau darželis ar geriau pačiai mesti darbus ir su juo būti ir visaip kalbinti. Kol kas tai jis labai nenori į darželį, labai priešinasi: isterijos rytais ir pan. Tokia įtampa tikrai neprisidės prie to, kad jis greičiau kalbėtų.
Aš su juo galėčiau daugiau padirbėti vienas ant vieno jeigu išeičiau iš darbo. Bet iš kitos pusės, tai bendravimas su kitais irgi yra užduotis, kurią jis turi išmokti ir aš pati viena jo neišmokysiu bendrauti su kitais vaikais. Ir kartais būdama ilgai jaučiu, kad pritrūkstu fantazijos. Kol kas vedam puse dienos, iki vakaro su močiute būna (tiksliau labiau valgo+miega). O kaip jūs darote?

As galiu tik is savo asmenines patirties pasakyti - as nuvedziau su viltim, kad darzelyje vaikas prasilaus, prades kalbeti. Bet ne viena mano viltis nepasiteisino - kalbeti nepradejo, o streso kiek patyre vaikas - maciau, kad niekad jam tas darzelis nepatiko, bet iseities jau nebuvo (cia man taip atrode) - nenorejau isejus i darba vel metytis ir gristi i dekreta. Gal dar ir tas stresas viska jam suletino. Zodziu nieko gero is to darzo mums neisejo, kai ziuriu is dabartiniu perspektyvu. Zodziu as manau taip - jei su vaiko raida viskas tvarkoj - darzelis gal ir pades po kurio laiko, kai adaptuosis. Bet jei su raida netvarkoj, arba siaip labai jautrus - nieko gero, tik sulauzysit asmenybe. Na nebent super kokios aukletojos grupej butu (pas mus taip nebuvo)

Hmmm, ačiū už nuomonę. Aš dabar girdžiu daug agitacijos už darželį, tipo nueis, išmoks bendrauti, išmoks kalbėti... Juos ten lavina. Turi socialiai adaptuotis ir pan.
Įdomu, kiek laiko verta bandyti? Per kiek laiko normaliai gali vaikas adaptuotis?

Man buvo panaši situacija, kai sūnui suėjo metukai. Apmokamos atostogos baigėsi, tai reikėjo rinktis, ar darbas ir auklė, arba pačiai eit neapmokamų atostogų, kol vaikui sueis treji. Tada dar net nenutuokėm, kad gali iškilti kalbos, supratimo problemų. Aišku, pasirinkom auklę, nes vis tik darbas, uždirbami pinigai... Bet po pirmos auklės sekė antra, o po antros trečia. Pirmos dvi pasirodė nelabai kompetentingos. Trečia buvo labiausiai tinkanti, bet kaip tyčia jai pačiai prireikė prižiūrėti savo tėvus ligos patale. Nu žodžiu, ketvirtos auklės ieškot jau nesiryžom ir aš po pusės metų darbo grįžau nemokamų atostogų. Ir nebuvo taip jau baisu, kad neturėtume ką valgyt ir panašiai. Gerai, kad grįžau. Tokiems vaikams reikia daug dėmesio ir besąlygiškos meilės. Kad ir kaip stokotum kantrybės, vis tiek labiausiai myli savo vaiką pats. Galima sakyt, prisikankinau, lauko kiemas tapo nebemielas. Su dideliu nenoru eidavau į lauką. Pradžioje viskas lyg ir tvarkoj būdavo. Bet, kai jau reikėdavo eit namo, jis imdavo isterikuot, griūt ant šaligatvio, daužyt galvą į žemę, nu vienžo... Bet argi kitas svetimas žmogus geriau pasielgs su tavo vaiku tokiose situacijose

O į darželį išleidom beveik trejų, tuomet jis gal ištardavo kokius du tris žodžius. Palikdavau darželyje nelabai jau laimingą, nenorėdavo jis ten, ir pačiai būdavo negera. Kai pasiimdavau, nebebūdavo toks liūdnas, apsiprasdavo. Perėjom į kitą darželį. Vat jame jau viskas buvo OK. Matyt, jei per kokius porą mėnesių neapsipranta, geriau būt su vaiku individualiai, arba keist grupę, gal darželį - gal netinkama kompanija . Vertinu grynai iš savo pozicijos. Matys, su tokiais vaikučiais kiekvienas atvejas yra labai individualus.

O taip - aš pati taip kažkada galvojau. Taip, sveikiems vaikams darželis turėtų būti kaip gyvenimo mokyklėlė - juos ten ir daineliu pamokina ir žaidimukų pažaidžia, ir kolektyve pasibūna. Bet viskas gerai, jei vaikas jau gali bendrauti ir įsilieti be probelmų į tą kolektyvą. Bet va toks kaip mano vaikas sito negalėjo padaryti - jis negali kalbėti, negali aiskiai pasakyti ko nori, jis automatiskai gaunasi atskirtas nuo grupės. Todėl taip ir nesiadaptavo nors ir visus metus vaiksciojom. Pati matydavau, kaip jis moraliskai atsigauna, kai pabudavau su juo serganciu namie.

Manau, kad verta pabandyti kokį pora mėnesių - ne ilgiau, jei matysi, kad noras neatsiranda - geriau nerizikuoti, nestresinti vaiko Nesitikėkit, kad paprasto darzelio auklėtojos mokės normaliai su tokiu vaiku elgtis, as isitikinau, kad jos ismano tik apie sveiku vaiku lavinima, bet apie tokius kaip mano - paprasciausiai nekompetentingos. Žinoma, kartais pasitaiko išimčiu, bet mums to nenutiko.

NU situacija įdomi... Pavedžiau 2 dienas - susirgo. Tada vėl persiorientavo į namų režimą. Pasveiko, pradėjau vesti vėl, antrą dieną jau buvo geriau. Sako labiau įsiliedavo į veiklą, buvo žvalesnis. Sakau gal per savaitę viskas bus gerai. O šiandien ... vėl serga.

Tai nusiteikite, kad sirgs ir sirgs cia neisvengiamas dalykas

Šiaip tai pas jį kaip ir pas mane silpna vieta gerklytė. Aš vaikystėje irgi labai sirgdavau angina. Bet faktas, kad sirgimą paskatina iš kitur (darželio) atsineštos bakterijos ir virusai.
Tai yra keli variantai: vienas gerti geriamą vakciną (rybomunyl ar kaip jis ten). Sako labai labai padeda. Vaikai mažiau užsikrečia vieni nuo kitų.
Kitas - operuoti anginą. Aš būtent pati ir baigiau sirgti tik tuomet kai man ją išoperavo. Deja išoperavo per vėlai - buvo jau sugadinta širdis. Todėl nesinori leisti vaikui tiek sirgti, kiek aš esu sirgusi.
Aišku operacijos yra visada paskutinis dalykas, ką reikėtų daryti. Tai norėjau apie tas vakcinas paklausti. Viena iš versijų, kas sukelia autizmą tai vakcinos... Ar geriamos vakcinos irgi turi tą pačia riziką dėl autizmo? Ar čia tik apie leidžiamas vakcinas?