Nors aš pati dirbu su autistais, bet pagal aprašymą nedrįsčiau nieko teigti...
Aš manau, jei tave visa tai neramina, protingiausia būtų kreiptis į Vaikų Raidos centrą Vilniuje Nors aš pati dirbu su autistais, bet pagal aprašymą nedrįsčiau nieko teigti...
Nors aš pati dirbu su autistais, bet pagal aprašymą nedrįsčiau nieko teigti...
O sakykite, ar autizmą turintys vaikai lanko darželius? Šiandien nuvedžiau jį į darželį pirmą dieną, tai mane apėmė tokia baisi depresija, kad nepriras ir nepritaps. Aišku, aš dar nieko nežinau apie savo vaiką, dar tik užsirašėmė pas gydytojus, tai dar gal anksti spelioti, bet jis ten elgėsi gana agresyviai. Ėmė atiminėti iš vaikų žaislus ir pan. Kai sakau, kad negalima, tai jis manęs tarsi negirdi.
Mil@na, ar tu dirbi vaikų raidos centre, Vilniuje?
Mil@na, ar tu dirbi vaikų raidos centre, Vilniuje?
QUOTE(skruzdeda @ 2007 09 03, 14:26)
O sakykite, ar autizmą turintys vaikai lanko darželius? Šiandien nuvedžiau jį į darželį pirmą dieną, tai mane apėmė tokia baisi depresija, kad nepriras ir nepritaps. Aišku, aš dar nieko nežinau apie savo vaiką, dar tik užsirašėmė pas gydytojus, tai dar gal anksti spelioti, bet jis ten elgėsi gana agresyviai. Ėmė atiminėti iš vaikų žaislus ir pan. Kai sakau, kad negalima, tai jis manęs tarsi negirdi.
Lanko. Tik čia jau kitas klausimas, kaip kiti vaikai ji priima, kokia auklėtojų, vaikų tėvelių nuomonė ir taip toliau. Šiaip tai, netgi geriau, kad autistai būtų tarp sveikų, kad nebūtų visiškai izoliuoti ir neužsidarytų tik savo aplinkoje. Kai kurie autistai linkę kartoti ne tik kalbą echolališkai, bet ir elgesį. Kad ir echolališkai, vis tiek, manau, labiau prisiderina prie aplinkos. Jeigu vaikas agresyvus, tai tiesiog kiti gali nesuprasti ir dėl to kilti visokių nemalonumų.
Jeigu nepripras ir nepritaps, yra toks darželis Čiauškutis, prie televizijos bokšto. Mano sūnus jį lanko. Per metus labai progresavo ir kalba, ir elgesys. Kai atėjau, tai sakiau, prieš tai buvusiame daržely grupėje buvo pats aktyviausias ir auklėtojos nesusitvarkydavo. Tai atsakė, kad šitam darželiui tai jokia bėda. Tik aišku, jei VRC ar psichologinė pedagoginė tarnyba nustatytų kokį raidos sutrikimą ir rekomenduotų, tik tuomet galima pakliūti šitan darželin.
Aš dirbu specialiosios paskirties gpupėje su specialiųjų poreikių vaikais
Pabuvome šiandien darželyje. Žiauru. Nežinau, kaip viskas toliau bus. Atiminėja žaislus, mušasi.
Mano viena versija, kodėl jis taip daro - nori išprovokuotų, kad vaikai su juo lakstytų. Nes viskas nuo to ir prasidėjo. Jis atima žaislą ir vaiko ir tarsi bando lėkti ir vis žiūri atsisukdamas, ar nesiveja. O jeigu vaikas nesiveja, tai toliau bando atiminėti.
Tai toks atsargus atiminėjimas tiesiog virto i gana sistemingą ir agresyvų. Matyt mes patys kalti, kodėl neužkirtome tam kelio.
Manau padėtų nuvesti į kažkokį judrų ale būrelį, kur galėtų išsikrauti. O iš kitos pusės greičiausiai reikėtų labai aiškiai drausti jam taip daryti ir žiūrėti, kas iš to bus.
Nebent jis visai nesupranta draudimų.
Bandau ir toliau žiūrėti dėl autizmo, tai net nežinau: į akis žiūri ir jau naujų rūbų nebijo, mėgsta glaustytis ir sėdėti ant kelių, jokių kartotinių judesių lyg ir nėra. Bet kad nekalba, tai jau tikrai. Ir su tuo agresyvumu - labai didelės problemos. Netgi suaugusiems mėgsta primesti savo tvarką - tipo nesėdėk ant sofos, nes ant jos jis sėdi, negulėk ant pagalvės, nes jis nori ant jos gulėti, zodziu "viskas man man ir tik man"...
Mano viena versija, kodėl jis taip daro - nori išprovokuotų, kad vaikai su juo lakstytų. Nes viskas nuo to ir prasidėjo. Jis atima žaislą ir vaiko ir tarsi bando lėkti ir vis žiūri atsisukdamas, ar nesiveja. O jeigu vaikas nesiveja, tai toliau bando atiminėti.
Tai toks atsargus atiminėjimas tiesiog virto i gana sistemingą ir agresyvų. Matyt mes patys kalti, kodėl neužkirtome tam kelio.
Manau padėtų nuvesti į kažkokį judrų ale būrelį, kur galėtų išsikrauti. O iš kitos pusės greičiausiai reikėtų labai aiškiai drausti jam taip daryti ir žiūrėti, kas iš to bus.
Nebent jis visai nesupranta draudimų.
Bandau ir toliau žiūrėti dėl autizmo, tai net nežinau: į akis žiūri ir jau naujų rūbų nebijo, mėgsta glaustytis ir sėdėti ant kelių, jokių kartotinių judesių lyg ir nėra. Bet kad nekalba, tai jau tikrai. Ir su tuo agresyvumu - labai didelės problemos. Netgi suaugusiems mėgsta primesti savo tvarką - tipo nesėdėk ant sofos, nes ant jos jis sėdi, negulėk ant pagalvės, nes jis nori ant jos gulėti, zodziu "viskas man man ir tik man"...
QUOTE(skruzdeda @ 2007 09 04, 13:57)
Pabuvome šiandien darželyje. Žiauru. Nežinau, kaip viskas toliau bus. Atiminėja žaislus, mušasi.
Mano viena versija, kodėl jis taip daro - nori išprovokuotų, kad vaikai su juo lakstytų. Nes viskas nuo to ir prasidėjo. Jis atima žaislą ir vaiko ir tarsi bando lėkti ir vis žiūri atsisukdamas, ar nesiveja. O jeigu vaikas nesiveja, tai toliau bando atiminėti.
Tai toks atsargus atiminėjimas tiesiog virto i gana sistemingą ir agresyvų. Matyt mes patys kalti, kodėl neužkirtome tam kelio.
Manau padėtų nuvesti į kažkokį judrų ale būrelį, kur galėtų išsikrauti. O iš kitos pusės greičiausiai reikėtų labai aiškiai drausti jam taip daryti ir žiūrėti, kas iš to bus.
Nebent jis visai nesupranta draudimų.
Bandau ir toliau žiūrėti dėl autizmo, tai net nežinau: į akis žiūri ir jau naujų rūbų nebijo, mėgsta glaustytis ir sėdėti ant kelių, jokių kartotinių judesių lyg ir nėra. Bet kad nekalba, tai jau tikrai. Ir su tuo agresyvumu - labai didelės problemos. Netgi suaugusiems mėgsta primesti savo tvarką - tipo nesėdėk ant sofos, nes ant jos jis sėdi, negulėk ant pagalvės, nes jis nori ant jos gulėti, zodziu "viskas man man ir tik man"...
Mano viena versija, kodėl jis taip daro - nori išprovokuotų, kad vaikai su juo lakstytų. Nes viskas nuo to ir prasidėjo. Jis atima žaislą ir vaiko ir tarsi bando lėkti ir vis žiūri atsisukdamas, ar nesiveja. O jeigu vaikas nesiveja, tai toliau bando atiminėti.
Tai toks atsargus atiminėjimas tiesiog virto i gana sistemingą ir agresyvų. Matyt mes patys kalti, kodėl neužkirtome tam kelio.
Manau padėtų nuvesti į kažkokį judrų ale būrelį, kur galėtų išsikrauti. O iš kitos pusės greičiausiai reikėtų labai aiškiai drausti jam taip daryti ir žiūrėti, kas iš to bus.
Nebent jis visai nesupranta draudimų.
Bandau ir toliau žiūrėti dėl autizmo, tai net nežinau: į akis žiūri ir jau naujų rūbų nebijo, mėgsta glaustytis ir sėdėti ant kelių, jokių kartotinių judesių lyg ir nėra. Bet kad nekalba, tai jau tikrai. Ir su tuo agresyvumu - labai didelės problemos. Netgi suaugusiems mėgsta primesti savo tvarką - tipo nesėdėk ant sofos, nes ant jos jis sėdi, negulėk ant pagalvės, nes jis nori ant jos gulėti, zodziu "viskas man man ir tik man"...
nebūtinai tai turi būti autizmas, gal tiesiog kitoks raidos sutrikimas. Pvz., mano sūnus turi specifinį mišrų raidos sutrikimą, nors iš pat pradžių irgi galvojau, kad autistas. Bet per metus susitvarkė elgesys (buvo labai aktyvus), dingo kai kurie autistiški požymiai, progesavo kalboje, nors dar pagal metus kaip turėtų būti taip gerai nešneka. Aš jau manau, kad maniškis per kelis metus išaugs tą sutrikimą, jei taip galima sakyti. Nes kuo toliau, tuo geriau.
Nežinau, bet mano nuomone vaikams nereikia leisti būti padėties šeimininkais, antai kaip nurodymas suaugusiems nesėdėti ant sofos, nes jis čia sėdi, ir panašiai. Knygoje "Vaikai kilę iš Dangaus" skaičiau, kad vaikams reikia, kad jiems vadovautų, nes patys jie dar nemoka pasirinkti, kas geriau. Nebloga knyga, nors tik pusę spėjau perskaityt (buvau pasiskolinus).
užsarašėme į vaiko raidos centrą. lausime, ką pasakys, nors jau nujaučiu, kad mano vaikis niekaip nenorės bendradarbiauti su jais. O dėl autizmo požymių, ar reikia žiūrėti, kaip dabar yra, ar kaip kažkada yra buvę? Pvz. jau pastebėjau, kad vaikas pradėjo toleruoti naujus rūbelius. Neprotestuoja kaip anskčiau. Ir pasidarė meilesnis, labiau glaustosi kaip kačiukas. O seniau mažiau toleruodavo visokius apsikabinimus ir glostymus. Į akis tai nelabai žiūri, nebent kai pats kažko klausia, prašo arba kai juokinu.
O sakykite, kaip jūs dirbate su vaikais, kad jie prakalbėtų? Ar reikėtų daugiau jo visko klausinėti, ar daug kartų kartoti tą patį žodį, ar lėčiau tarti, ar kaip?
Nes aš tai nelabai tikiu, kad logopedas, kuris yra svetimas žmogus ir vaikui nedrąsu, galės labiau jį prakalbinti negu tėvai.
O sakykite, kaip jūs dirbate su vaikais, kad jie prakalbėtų? Ar reikėtų daugiau jo visko klausinėti, ar daug kartų kartoti tą patį žodį, ar lėčiau tarti, ar kaip?
Nes aš tai nelabai tikiu, kad logopedas, kuris yra svetimas žmogus ir vaikui nedrąsu, galės labiau jį prakalbinti negu tėvai.
atleiskit,kad isiterpiau i jusu kalbas...
norejau paklausti taves vieno...ar tavo vaikutis girdi? Ar kas nors istikruju tikrino jo klausa. Nekalba tie,kurie negirdi...
norejau paklausti taves vieno...ar tavo vaikutis girdi? Ar kas nors istikruju tikrino jo klausa. Nekalba tie,kurie negirdi...
Dar netikrinome klausos. Užsirašėme į raidos centrą, ten ir turėtų gal nukreipti teisinga linkme ir pasakyti, ar tikrinti klausą ar ne. Kad jis girdi, tai tikrai, bet nežinau, ar 100 proc. Bet faktas kad is lupu tikrai nesistengia skaityti, komandas vykdo neziuredamas i veida ir nusisukes. Ir prislopinus balsa irgi supranta. manau, kad tikrai ne klausos problema.
skruzdeda, pažįstu vieną berniuką, kuriam 5.5 m. Pagal aprašymą - jis taviškio kopija. Labai blogai kalba. Pirmuosius žodelius pradėjo tarti 4 m. Liūdniausia, kad tėvai (jauni, ne asocialūs) beveik nekreipia į tai dėmesio ir neveda vaiko pas specialistus 
Dirbu su vaikais, turinčiais negalią. Nemanau, kad tavo berniukas autistas. Kai žinosi, parašyk ką jums sakė specialistai.
Dirbu su vaikais, turinčiais negalią. Nemanau, kad tavo berniukas autistas. Kai žinosi, parašyk ką jums sakė specialistai.
QUOTE(skruzdeda @ 2007 09 07, 12:03)
O sakykite, kaip jūs dirbate su vaikais, kad jie prakalbėtų? Ar reikėtų daugiau jo visko klausinėti, ar daug kartų kartoti tą patį žodį, ar lėčiau tarti, ar kaip?
Nes aš tai nelabai tikiu, kad logopedas, kuris yra svetimas žmogus ir vaikui nedrąsu, galės labiau jį prakalbinti negu tėvai.
Nes aš tai nelabai tikiu, kad logopedas, kuris yra svetimas žmogus ir vaikui nedrąsu, galės labiau jį prakalbinti negu tėvai.
Visaip. Ir daug kalbėti patiems tėveliams, bendrauti, kreiptis į jį, nors vaikas ir neatsako. Man buvo labai sunku taip šnekėti, lyg su savimi šneki, o sūnus nieko neatsako. Atrodo, kad stengies, dedi pastangų, o rezultatas šnipšt. Bet iš tiesų, gerai, kai daug girdi, tada ir pačiam didesnis noras kalbėt pasidaro. Vakarais skaitydavau pasakas, bet ne taip kad iš knygos: pirma perskaitydavau pasaką pati, o po to perpasakodavau rodydama paveikslėlius, daug ką pakartodama tą patį per tą patį. Arba galima įtraukti vaiką į kokį žaidimą. Viską rodyt pavydžiais. Turėjom tokią mažytę knygutę, kur daržovės nupieštos. Tai dėl visą ko, atnešdavau ir pvz tikrą morką, pasakydavau, kad čia morka, po to dar ir į knygutę rodydavau ir sakydavau, kad va čia morka irgi. Viena logopedė man sakė, kad reikia 1000 kartų pakartot, kad vaikas vieną kartą pasakytų pats. Šitam dalykui reikia labai daug kantrybės, ne visada užtenka...
O dėl logopedų, tai jie tikrai prakalbina vaikus. Maniškis lengviau bendraudavo su kitais žmonėmis. Matyt, todėl, kad mes, tėvai, buvome jau labai pavargę ir liūdni. Todėl mums labai padėjo logopedė.
Sėkmės
QUOTE(ababa @ 2007 09 10, 10:46)
Visaip. Ir daug kalbėti patiems tėveliams, bendrauti, kreiptis į jį, nors vaikas ir neatsako. Man buvo labai sunku taip šnekėti, lyg su savimi šneki, o sūnus nieko neatsako. Atrodo, kad stengies, dedi pastangų, o rezultatas šnipšt. Bet iš tiesų, gerai, kai daug girdi, tada ir pačiam didesnis noras kalbėt pasidaro.
Aha, lygiai man taip irgi. Kaip zirnius i siena. Kartais visai neaisku, ar jis kazka girdi ar ne, ar supranta, ar ne.... Ziuri pro sona kazkur ir tiek. Bet po kiek laiko pasirodo, kad girdejo ir suprato.
QUOTE(ababa @ 2007 09 10, 10:46)
Vakarais skaitydavau pasakas, bet ne taip kad iš knygos: pirma perskaitydavau pasaką pati, o po to perpasakodavau rodydama paveikslėlius, daug ką pakartodama tą patį per tą patį.
Sėkmės
Sėkmės
Aš tai irgi pastebėjau, kad jam pasakų skaitymas nuobodus. Paskaitau kokius 5 sakinius ir jis pradeda kaip pašėlęs versti knygutę, ieškoti naujų paveiksliukų.
Ačiū už patarimą, reikės pabandyti.
QUOTE(ababa @ 2007 09 10, 10:46)
Arba galima įtraukti vaiką į kokį žaidimą. Viską rodyt pavydžiais. Turėjom tokią mažytę knygutę, kur daržovės nupieštos. Tai dėl visą ko, atnešdavau ir pvz tikrą morką, pasakydavau, kad čia morka, po to dar ir į knygutę rodydavau ir sakydavau, kad va čia morka irgi.
Sėkmės
Sėkmės
Maniškis kartais pats taip padaro. Atsineša kokį nors tikrą daiktą, ką mato knygutėje.
QUOTE(ababa @ 2007 09 10, 10:46)
O dėl logopedų, tai jie tikrai prakalbina vaikus. Maniškis lengviau bendraudavo su kitais žmonėmis. Matyt, todėl, kad mes, tėvai, buvome jau labai pavargę ir liūdni. Todėl mums labai padėjo logopedė.
Sėkmės
Sėkmės
O ar jūs dirbate abu? Ar užtenka po darbo laiko su juo žaisti?
Jau buvome raidos centre, nukreipė pas logopedą. Tai matysim. Kai kuriuos žmones jis lengvai priima, jam patinka, o kai kurių baidosi ir viskas. Bet saviau jaučiasi su tėvais negu su svetimais.
