QUOTE(Gabija 7777 @ 2009 01 12, 21:08)
As Jus puikei suprantu,as taip kankinuosi 2 metus
as jau viska isbandziau ir kompotai is dziovintu slyvu,ir ramuneliu arbatas ir linu arbatas ir vaistu pilna ir daug sysciu duodu,bet..., nieko ji tapati daro kaip ir dare i kampa pasislepe pasistebe ir stovi,mano tai kantrybe truko,as jai klyzma iduodu ir pasodinu ant puoduko (ji klyke tarsi jai kaskas kaska daro) ir laukiu as net nekreipiu kad ji klyke,cia jau negerai,daktare ja jau norejo guldyti i ligonine,(nes gali buti zarnu uzdegimas)bet as neleidau,mano dukra po 1 savaite nedaro vis kencia o buna ir ilgiau,bet kaip ja pamatau kad ji jau slepesi iskarto ant puoduko sodinu ir jau nekreipiu demesio kad ji sauke ant viso namo,ir sedi nuo 20 min. iki valandos,sedi tol kol padaro,o kai padaro tada buna laiminga
kai kencia ilgiau negu 3 d.jai jau pilviukas isipuce kaip kiausinis.as zinokit ir nezinau ka daryti,daktarai sako kad cia yra baime,kaikurie vaikai turi tokia baime,bet isjos isauga
jo pas mus buvo si problema kai gime sese..tai teses apie pora menesiu, didelio darydavo kas 3-4 dienas, nors normaliai darydavo pries tai 1k./d., buvom ir pas psichologa,mum kad baigtusi si baime uzteko tik nebekreipti demesio kai jis aimanuoja, kad negali, o tiesiog duoti daugiau demesio ir meiles kitu metu...
Papildyta:
QUOTE(jurgiiita @ 2010 04 20, 09:55)
Sveikos mamytės,
linkiu visoms mamytėms kantrybės ir ištvermės su šita didele bėda, juk mamoms ne ką mažiau skauda nei vaikučiams, kiekvienai mamai sunku matyti kai jos vaikui skauda......
Mes taip pat turim šitą bėdą, tik pas mus ji atsirado po operacijos (operavomės polypus ir anginą). Pati turiu tokią bėdą nuo vaikystės, todėl puikiai žinau tą jausmą, kai atrodo kad ,,kakutis" jau gerklėj stovi, skauda nugarą, pilvas kaip balionas ir toks negerumas visur.... labai džiaugiausi kad mano vaikinukas nepaveldėjo šito reikalo, kad tuštinasi lengvai.... deja, po operacijos džiaugsmas dingo..... kelias dienas buvo nekakojęs, užkietėjo viduriukai, ko pasekoje tuštinimasis tapo skausmingas.... atsirado baimė tuštintis, nors jau keletą dienų kakutis tikrai nekietas, bet baimė daro savo.....
Mane jau apėmė neviltis, 3 mėnesius kasdieninis ritualas grįžus namo, apie valandą praleisti ant puodo..... Matai kad vaikas nori daryt, bet kiek jėgų turi tiek užspaudęs laiko... Kasdien riksmas, verkimas iki apsivėmimo.... Kokių istorijų tik nekūrėm.... galiausia pradedi šaukt, gasdinti ligoninėm, kad reiks pjaut pilvą jei nepadarys kakų...... Vaikas verkia, aš pati irgi, gaila vaiko..... Nežinau ką daryt.... Su gydytoja konsultavausi, rekomendavo klizmutes statyt, kad tuštinimasis lebgvesnis būtų, kad vaikas nebijotų.
Pas mus priežastis aiški, vaikas nerviškai bijo sėstis ant puodo, kai tik atsiranda noras kakoti, tuoj rankytės ir kojytės pasidaro drėgnos, šaltos, vaikas bijo....
buvo pas mano kaimyne tokia vaiko baime kur tik sodindavo tai iskart nedarydavo, tai kaimyne tiesiog uzdedavo pampersa kai uzeidavo noras ir vaikas lakstytamas tai padarydavo, po kazkiek laiko baigesi tokio dalyko sureiksminimas, ta baime praejo ir jis jau pats pasiprase ant klozeto