Persileidimas

Skaitai temos pavadinima pries rasydama i ja? Sita tema tikrai ne vieta apie isvalymus rasyti! Apie savo nelaiminga meile gali skustis kitoje temoje.




Papildyta:
Kaip uzjauciu visas kurios ta patyre Zinau sita jausma, bjaurus jausmas, viena diena dziaugiesi, svajoji renki vardus isivaizduoji kada gims tavo mazylis, o kita diena suzinai kad taip ir nepamatysi savo maziuko Persileidau kai man buvo kazkur 7sav.
Pastojus antra karta paranojiskai eidavau i tualeta ir bijojau pamatyti krauja, abu su vyru buvom labai laimingi, bet ir labai atsargus...
Papildyta:



Kiek girdejau, kad nelabai medikai ir tiria po pirmojo persileidimo, pagal juos labai daug nestumu baigiasi ansktyvu persileidu, tai jie tiesiog tai "nuraso" gamtai Jei buna keli is eiles, tada jau tiria

sveikos, pries savaite persileidau naturaliai, turejo eiti 10 savaite, bet vaisius sustojo tieks 6 savaite. nors tame laike ir dare pora echoskopiju, mate siek tiek atsiliekanti vaikeli, bet nieko blogo nesake. as jau po pirmo echo turejau itarima, kadangi tikslaii zinojau, kada pastojau, man labai nepatiko laikas, kuri parode echo. daktare tvirtino, kad pastojau veliau, bet as zinojau tikslia data, nes butent ta menesi buvau uzsivertus darbais, pavadavau direktoriu darbe, todel mylejomes su vyru tik pries O viena diena ir paskui jau tik pries pat menesines, o sekancia diena dariausi testa ir jau rode II. tad is vakaro pastoti negalejau
zodziu, paskui dare dar echo po keliu dienu, bet kitas daktaras, kitoj klinikoj, vaikelis buvo paauges gal 2 dienas, nors turejo but 5 dienom nuo paskutinio echo. tikino, kad viskas ok, kad skirtingi aparatai skirtingai rodo, bet man jau buvo neramu.. dar po poros savaiciu jau terode 6 savaites ir nieko nebsimate, sirdute nebeplake.
ir kas idomiausia, paskui mano gine prasitare, jog jau seniau itare, kad bus nesivystantis del tu echo neatitikimu, tik nieko nenorejo sakyti. kai pagalvoju, sekanti syki bus sunku tiketi daktaru zodziais, kad viskas labai gerai, nes zinau, kad daznai viska nupiesia grazesnem spalvom, nei yra. aisku, gal gerai, kad neisgasdina, bet nereiskia, kad nuejus pas daktara ir gavus patvirtinima, kad viskas ok, taip ir yra is tikruju..
persileidau naturaliai, savaite laukiau, kol prasides kraujavimas, nenorejau abrazijos. skausmas buvo siaubingas, vaziuojant i ligonine galvojau isprotesiu, atrodo gali rekt balsu is to skausmo, nesu gimdziusi, bet isivaizduoju, kad buvo patys tikriausi saremiai. po 3 dienu suzinojau,kad sesuo pagimde trecia vaikeli, vakar buvau aplankyti, tai vos nustovejau prie to lopselio, galvojau apsizliumbsiu vietoje. o sesuo nieko nezino, viska pasakoja, dziaugiasi, o as net nelabai galejau i ta vaikuti ziureti..
kraujavimas vis dar tesiasi, nors praejo savaite. jau nebera toks gausus, bet siandien lyg kraujuoja gausiau, nei vakar. aisku, tas kraujavimas dabar panasus i kokia 3-4 mmm diena, dienai paketo uztenka, bet vis tiek..
dabar kamuoja viena mintis, ar tikrai viskas pasisalino.. po pagrindinio kraujavimo, kol buvau ligoninej dare echo, sake liko kazkokiu dalyku, bet vaisiaus ir jo audiniu nebera. bet ar neturetu kraujavimas(tiksliau tepimas) liautis?
ir dar galvos skausmas, kur dabar rast normalia daktare, kuriai butu ne vis vien? maniske nesiule jokiu tyrimu(pati pasidariau toksoplazmas, citomegalus, raudoniukes ir t.t.)

Nejuokaukite su kraujavimu, pasirodykite gydytojui. Juk galite mirtinai nukraujuoti 🎈 kodel nenorejote abrazijos, kam save taip baisiai fiziskai ir psichologiskai kankinti ir dar rizikuoti savo sveikata?

Del gydytoju, tai tikrai jie kazkur iki 20 sav nieko negali pasakyti. Jie nezino nieko. Didzioji dalis persileidimu ivyksta del visiskai neaiskiu priezasciu. Gydytojas tenori sulaukti 12 kos, po to 20 savaites. Nori, kad Jusu psichologija butu tvirta, ir vengia be reikalo gasdinti.

Kai ruosiausi pastoti, mano ginekologe teske atvirai: pastojimas tera 25 proc kelio. Isnesioti yra issukis. Turi pasiruosti, kad tikrai gali nepavykti. Reikia negalvoti, kad tai tragedija, tiesiog priimti tai kaip fakta, tarsi pastojimo nei nebuvo.

Issitirkite viska, ka galite. Issigydikite viska, ka rasite, jei rasite. Pastokite ir ramiai laukite, nera ko lekti pas gydytojus 5-6 savaite. Nuo 8-10 eikite ir tiesiog pasitikekite gydytoju. Jis gali padeti, bet stebuklu nepadarys...

Užjaučiu Bet aš suprantu gydytojus, kad vos pamatę, kad mažesnis pagal echo nei turėtų būti, negąsdina, o palaukia kiek laiko, kad galutinai įsitikintų darydami pakartotines echoskopijas..

Dėl kraujavimo.. Mamai, kai kraujavo 2sav (mėnesinės kažkodėl taip užsitęsė), patarė leistis C vitaminą, kuris jai padėjo.. Gali pabandyt, nors ir kita priežastis.. Ir dilgėlių arbatos pagerk - padės organizmui atsigaut (kolegė po gausių mėnesinių gerdavo)..

lyrika

Pazystama situacija Man buvo taip pat, turejo buti kazkur ~8-9sav. nestumo bet vaikelio sirdele plakti nustojo anksciau... Kai namie pradejo "teplioti" nuvaziavom su vyru i ligonine, daktare is pradziu mane apziurejo ant kedes ir iskarto pasake kad gimda turetu buti didesne nei yra dabar,neprisimenu kaip atsiduriau tame kabinete kur man dare echo, kai isgirdau daktares zodzius kad VISKAS, pradejau verkti taip kaip senai neverkiau, net vyrui kuris buvo uz duru nieko negalejau pasakyti, tik verkiau Daktare liepe laukti, kol viskas issivalys naturaliai, nes taip sveikiau ir geriau..Uz keliu dienu prasidejo... Is pradziu skausmas buvo pakenciamas toks kaip per menesines, bet kuo toliau i nakti, tuo jis buvo didesnis...Nakti isviso taip skaudejo kad guleti negalejau, bet kentejau, eidama i tualeta nualpau, vyras mane parnese o gal parvede i kambari, tada vaziavom i ligonine...Gal ir kvaila bet praleidus nakti ligonineje, ryte pries echo bandziau save itikinti kad viskas bus gerai, kad cia pakraujavau "siaip", ir man pasakys kad sirdute plaka ir vaikeliui viskas gerai bet taip nebuvo...Dziaugiuosi del to kad, viskas pavyko be vaistu ir mano angeliukas paliko tvarkingus namucius savo sesutei
Antra karta pastojau gana greitai, pirmaji echo dare kai buvo 12sav. kai jau atsiguliau ant lovos prie aparato, sirdis pradejo dauzystis i visas puses, taip bijojau kad vel nepasakytu to pacio, kaip ir tada...Iki pat tol kol nejauciau judesiu, buvo neramu, dabar jau beveik nestumo pabaiga, ir dar dabar kartais papurtau dukrytes nameli kad primintu apie save ir man spirtu

lyrika, bent jau man padejo issikalbejimas, kuo daugiau apie tai kalbejau tuo man lengviau buvo jei nori verkti, taip ir daryk, tau dar viskas sviezia, dar labai skauda, bet veliau bus tikrai lengviau, o dabar rupinkis savimi, ruosk namucius naujam angeliukui

Aciu mergaites uz gerus zodzius
Abrazijos nei norejau,nei nenorejau,mane tiesiog isvare namo,sako jei po 2-3 sav nieko nebus,tada ateiti. Aisku,man buvo sokas,sutikau su viskuom,bet po 3 d nuejau pas kita gine,ji man dave vaistu persileidimui,bet pradejo tepliot,tad palaukiau ir naturaliai viskas ivyko,be vaistu net. O abrazija vis tik intervencija,gali ir pazeist kazka,o db galiu vel pastot is karto nieko nelaukus. Va toks ir skirtumas.
siandien kraujuot nustojo,vakar dar gan normaliai kraujavo,siand ryte buvo tik rudos isskyros,o vakare jau svarios,balksvos isskyros,pagaliau baiges..
siaip as iki sesers mazylio aplankymo neisliejau nei asaros,kazkaip labai tvirtai laikiausi,ta pacia diena po suzinojimo,kad nesivysto ir I darba ejau,ir siaip kazkaip padoriai reagavau.
Del daktaru sutinku,kad gerai,jog negasdina,bet juk tyrimai nepamaiso. Rado man citomegala,stadija neaktyvi,bet suaktyveti jis gali,vadinas bent jau zinau,kad turiu stiprint organizma ir t.t. Ejau echoskopui 6 savaite,nes kraujavau siek tiek,tada seimos daktare liepe gulet ir pasidaryt tyrimus visus. Pries pastojant nors buvo geri orai,bet siek tiek pakilo temperatura ir skaudejo gerkle. Sako,na maza ka,gal kokia toksoplazma pasigavai,tai tokiu atveju gal nereik nieko stabdyt,jei kraujuoji? Juk tyrimai mokami,neeikvojamos valstybes lesos ir t.t. Negi sunku paskirti ginekologui?
suprantu,kad buna visko,bet kiekvienam sava tragedija yra skaudziausia. Ypac kai metai bega,susilaukt vaiku mum su MB yra gan sunku,o dar ir pastojus baigias va taip. Jei buciau klausius gines,kad viskas ok,kad pastosit kada nors,gal buciau taip ir likus be nieko,dabar bent jau zinau,kad galiu pastoti. O tereikejo pasidaryt kai kuriuos tyrimus ir issigydyt 3 tabletem mikoplazma. Nors gine reke,kad reikia tik atsipalaiduoti. Tai va ir kyla dvejones del to atsipalaidavimo ir nesijaudinimo,nes savo kailiu patyriau,jog kartais reikia ir veiksmu,ne tik laukimo..

Lyrika, galiu tik palinkėt, kad svajonės turėt vaikutį išsipildytų! Gal neskubėk pastoti šį mėnesį, kad organizmas pailsėtų po tokių dalykų.. Ir būtinai vartok vitaminus (gal net skirtus nėščioms, nes man po tokios nelaimės daktarė sakė, kad jie moterims tinkamiausiai subalansuoti), kad sustiprėtum..

lyrika

Po persileidimo pastojau gana greitai, musu planas buvo pastoti iki geguzes nes tada buciau turejusi gimdyti, jei geguze buciau buvusi ne nescia, tikrai butu buve kazkaip ne taip...O dabar kadangi jau laukiausi tai kazkaip negalvojau apie tai kas buvo...Galvojau apie tai kas bus
Jei tik sveikata leidzia, siulyciau ilgai nelaukti, patiems bus geriau Bet bent jau mums sito nestumo pradzia buvo visai kitokia, beveik niekas nezinojo iki pat kokios 20sav.kad as laukiuosi, baimes buvo daugiau nei dziaugsmo

si meneso nebandysim, po pirmuju mm tiktai. del vitaminu net nezinau, geriu vienus homeopatinisu vaistus imunitetui stiprinti ir daug uogu,vaisiu bei darzoviu. ir dabar gaminu darzoviu troskini bei verdu trinta brokoliu sriuba.
braskiu turim savo, tai daug vartojam kokteiliu(pasukos, braskes, bananas) ir t.t. sakot vis tiek reikia vitaminu? reik gal pasidaryt kraujo tyrima, bet jauciu bendras nieko nerodo apie vitaminu trukuma?
Papildyta:


jeigu zinociau, kad pastosiu labai lengvai, laukciau iki spalio kokio(nors net nzn, tokiu metu prasideda gripai visokie, vel negerai), nes po persileidimo sekancia diena nuotaikai pakelti rugsejo pradziai nusipirkom bilietus i Italija. bet jeigu busiu tuo metu, tai tiek to, ne karve kainavo kadangi virs metu nepastojau pirma syki, tai dabar nesinori laukti.
mano sesuo pagimde pries savaite, bet iki siol ja kamuoja baime ar viskas gerai, nes gime anksciau, ne visi tyrimai iki galo atlikti, tik po menesio darys kai kuriuos tyrimus. tai ir galvoju, ar ta baime del vaiko kada nors praeis? manau, kad cia visam gyvenimui jau tokia mamu dalia - nuolad nerimauti.

visom po

Jei pastotumei kita menesi, tai rugsejo menesi nebutu nestumas dar toks didelis kad keliauti negaletumei
Ir siaip nezinau ar cia pletkai ar tiesa, bet moterys po persileidimo gali greitai vel pastoti as po persileidimo geriau folio rugsti ja rekomenduoja gerti pora menesiu pries pastotajant ir nestumo pradzioje

pradejau foli vel gert, negeriau pora sav kazkur, kazkaip psichologiskai negalejau. atrodo kam gerti kazka, kas padeda vaisiui vystytis, kai jau niekas nebesivysto..
keliauti budama nenoreciau, pora savaiciu karstyje bastytis po Italija, nezinau ar butu viskas ok. o jeigu prasideda koks kraujavimas ir israso gulima rezima? plius skrydis kiek zinau nera labai sveikas dalykas. as kazkaip nelinkusi keliaut su pilvuku, kad ir nematomu del sventos ramybes

Del keliones, tai tu teisi, kai geriau pagalvoji tikrai butu ne kokia keliones nes butumei itampoje ir vis pergyventumei...
O del folio rugsties as irgi jos gerti nelabai norejau, nes nemaciau prasmes atrodo kam gerti jei "viduje" nieko nera, bet vyras liepe, sake privalai pasiruosti kitam mazyliui