jo... po tokių dalykų atsitiesti yra be galo sunku... šiandien jau mėnuo, kai man padarė abraziją. angeliukas išskrido... dažnai dar įlendu pasiskaityt į sausinukes, kaip joms sekasi. vyras sako, kad mėgstu save kankinti, nes po to aišku būna ašaros. neįsivaizduoju kiek reikia laiko, kad bent biški visi tie išgyvenimai pasitrauktų į širdutės kampą.
šiandien pagaliau sulaukiau mmm
reiškias jau kaip organizmas ir atsistatė. po viso to, su vyru galvojom kad pulsim po 3 mėn planuoti, kad greičiau pasimirštų ta nelaimė... bet dabar nusprendėm, kad jokių "planuoti" nebus, kada ateis, tada, bent jau iki pavasario neskubėsim.
stiprybės visoms