QUOTE(Kamelja @ 2005 04 12, 13:57)
O ka jus daret kad negalvot apie tai,kad pasimirstu ir palengvetu.Man tai nieko neiseina tiktais verkti
jokiu pazistamu kuriom tai butu nutike neturiu
As pasakysiu, kas man asmeniskai padejo. Pora savaiciu tik pagalvojus, kas nutiko man, apsiverkdavau. Po to kitas dvi savaites jau lengviau pasidare, nes vis pagalvodavau, kad gal kaip tik gamta padare paslauga man: gal tas vaikas butu gimes koks nesveikas, o gal butu gimes negyvas (kaip ivyko mano tetai), tai isivaizduok, koks tada skausmas.
. Kazkaip man padeda toks pasakymas, kad gamta/gyvenimas sudesto viska i vietas kaip lemta. Man buvo sokas, nes tikrai netikejau, kad BUTENT as patirsiu persileidima. Kad kitoms moterims taip gali atsitikti, tikejau, nes girdejau daug liudnu istoriju, bet kad man taip ivyks - buvo siaubingas siurprizas. Ir vyras padejo moraliskai nelaimes metu. Tiesa, si karta, kai pasakiau esu
, tik pasveikino mane, bet sake nepirks geliu, kad vel nepersileisciau. Visai nenuliudau del to. Svarbu nebutu daugiau persileidimu.
Kamelija, laikas pades, stenkis nukreipti demesi ir negalvoti apie kudikius dabar. Gal koki hobi turi, kad atimtu tavo laika nuo liudnu minciu. Pvz: as meciau skaityti apie nestuma, o persimeciau i finansine literatura: sausa informacija ir man i nauda.