Nežinau, ar minėta, bet man labai patiko Steinerio "Scenarijai, kuriais gyvena žmonės"
http://www.leidykla....d...01&act=show ): čia galėtų būti priskiriama prie savipagalbos knygų, bet ne populiariosios psichologijos (nors skaitosi lengvai). Tiktų tiems, kurie jaučiasi, kad cikliškai kartojasi tam tikri bendravimo sunkumai arba tiesiog norintiems labiau suprasti žmonių elgesį, kad ir psichologinį smurtą šeimoje. Patiko tuo, kad užfiksuota tam tikrų momentų, kurių niekur kitur nerasdavau, pvz., apie vadinamuosius banaliuosius gyvenimo scenarijus:
Kitaip nei tragiškųjų, banaliųjų scenarijų žmonės nepastebi, o tiesiogiai juose dalyvaujantieji, prieš atsikvėpdami paskutinį kartą, tegali išvysti šmėstelėjusį savo galimybių, kurios kažkokiu paslaptingu būdu buvo išduotos ir nugalėtos, vaizdą.
Kasdienio gyvenimo banalybės žmonės nepastebi dėl jos įprastumo. Tiesą sakant, daugelis žmonių išeikvoja gausybę energijos, siekdami paversti netenkinantį gyvenimo stilių kažkokia normalybe ar geidžiamybe. Daugelis iš mūsų be galo didžiuojamės, jei jaučiame, kad gyvename gerą gyvenimą, - gerą iš tikrųjų reiškia normalų, vidutinį, atitinkantį kitų žmonių, kuriuos gerbiame, kuriais žavimės ir kurie mums nurodė, kas yra geras gyvenimas, norus. Kur kas anksčiau nei gimstama, mums nustatoma, kas yra santuoka, sėkmingas verslas, geras tėvas, gera namų šeimininkė, verslininkas, visuomenės veikėjas, tikras vyras ar tikra moteris. Mes tegalime pasinaudoti savo laisvės iliuzija ir pasirinkti, kaip gyvensime. Pasirinkę savo gyvenimo būdą, esame priversti laikytis konkretaus plano nurodymų, mat kitaip gyvendami patirsime nesėkmę. Apie tai, kad kasdienio, banalaus gyvenimo modeliai geriausiu atveju yra netenkinantys, žmonės sužino tik po visą gyvenimą trukusių pastangų laikytis taisyklių per vėlai, kad galėtų ką nors pakeisti. Ir vis dėlto ironiška, kad stebėdamiesi, jog mūsų gyvenimai atrodo beprasmiai, nors ir pavyzdingai laikomės taisyklių, mes linkę kaltinti save, o ne abejoti tuo, ką mums liepė daryti.
Banalieji scenarijai nuo tragiškųjų labiausiai skiriasi tuo, kad pagal banalųjį scenarijų gyvenantis žmogus veikiausiai neatkreips dėmesio į save, nes jis yra normalus.
Ją perskaičiau po skyrybų su vaikinu ir pasigailėjau, kodėl to anksčiau neperskaičiau, nes supratau savo klaidas ir davė supratimo, kaip reikia elgtis tam tikrose situacijose.. 
smagu kai forume randi kritika, pagirymus, rekomendacijas 
)
Taigi skaitau, domiuosi viskuo, kas susiję su psichologija (populiarioji psichologija - jau praeitas etapas), bet šiuo metu mane labiau traukia psichoterapija, psichoanalizė, depresijos gydymas (ta sritis, kuri jau labiau link medicinos, gydymo). Kaip tik iš bibliotekos tempsiuosi kelias knygas: A.T. Beck "Cognitive therapy of depression", David Malan "Individuali psichoterapija ir psichodinamikos mokslas", Arline Curtis - "Brain-Switch. Kelias iš depresijos", S. Freud "Psichoanalizės įvadas. Paskaitos" ir dar daug daug kitų laukia savo eilės. 
