Maitinimo nutraukimas

Tai pasimaitinkit vakarais dar - juk vienas maitinimas neturėtų vargint, ar ne? Ir tau rami dūšia bus, ir nepastebėsi, kaip palengva baigsit.

Lineva aš begalo tave suprantu Žinok lygiai taip pat jaučiausi, kai mano sunyčiui buvo 1 metukai ir 9 mėnesiukai, protu jau suvokiau lyg gana jau pakatu jau didžiulis, bet širdis plyšte plyšdavo pagalvojus, kad ruošiuos taip pasielgti, nenorėjau jo dar paleisti nu ir žinok motiniška nuojauta daro savo. Išmaitinau iki 2 metuku ir mėnesiuko per tą laiką kažkaip automatiškai pasiruošiau psichologiškai, nes vistiek jau to atjunkymo mintis vis kirbėdavo kirbėdavo. Taip ir susitaikiau, kad jau jis didelis. Žinai pas mus buvo dar viena priežastis dėl, kurios nori nenori tūrėjo tai baigtis. Jis nepripažino normalaus maisto jį tik lesdavo, o MP varė į trasą kadu ir kur tik nori. Aš jau po to pavargau net pajusdavau, kad noris jį atstumti, kad tik nežystu. Va tada jau spratau, kad esu pasiruošusi. Sėkmės siūlyčiau dar porą mėn., palūkėti dabar tikrai dar pasidžiaukit, nes tu tam nepasiruošusi iki galo pradžia jau yra, bet dar...
Klausėt ką daryti su pienuku pas mane po nedavimo visos dienos krūtis sprogte sprogdavo, tai aš vonioje po dušu nusitraukdavau tik iki tol kol neverždavo, taip buvo gal tris keturis dieneles. PO to vis lengviau ir lengviau, bet apie jų formą ir stangrumą geriau nešnekėsiu
Sėkmės mamukai, tai neišpasakytas jausmas, kai suvoki, kad tavo kūdikėlis jau suaugo

Ačiū visoms už patarimus
Žiūrėsim, kaip bus, vakar išėjo ir vakare neduoti, ji prašė, bet kažkaip labai lengvai užkalbėjau dantį, bet jei kitąkart bus sunku, tai duosiu, nekankinsiu nei savęs, nei jos, aplinkybės parodys mums laikas abiems , ar ne jei lengvai viskas vyks, tai valio, jei ne, tai dar tęsim

Teisingai. Elkis pagal aplinkybes. Mano sūnus su charakteriu, tad taip imt ir neduot neišėjo, tai vieną dieną reikalaudavo, kitą jau ir kitas gėrimas sueidavo - taip ir baigėm po truputį.

Na, ką mamytės, atėjo tikriausiai dukrytei tas laikas, kada papulis nebe toks svarbus, nes vakar net nepaprašė, o aš nesiūliau, tai matyt, man labiau reikia, nei jai, širdyje norėjau, kad dar paprašytų, bet neprašė, tai negi tikrai atsisakėm papulio ir perėjom iš kūdikystės į vaikystę ech......... kažkaip kažko trūksta

Lineva man begalo džiugu už judvi
Aš dar po šiolei taip jaučiuosi ech.......

Ačiū
Pasirodo tikrai yra viskam savas laikas, , nors sąžinės graužątį truputį jaučiu nieko praeis

Jau dvi savaites kaip baigem megautis MP. Visai lengvai pavyko atprast. Matyt atejo tam laikas. Deja del to, kad negeria MP apetitas nepadidejo, tai del to siek tiek liudna. Na bet tikiuosi isaugsim ir si perioda. Dziaugiuos, kad auga sveikas nors ir nedaug labai valgo.

[ geri patarimai ,as irgi varkstu su nutraukimu

Matai vaikutis pats pasirenka kaip džiaugiuos už jus, kad taip palyginus lengvai ir be per didelių stresų Digs ta graužatis net nepajusi aš, tai tokia laiminga


Joleks Bet matai jūs vis dar nevalgūs Turbūt sunutis žino,kaip jam geriau Planavau, kai vyras išeis šį mėn., atostogų bandysim abudu atpratinti O jau trečia savaitėlė, kai užsispyriau ir viskas O taviškis vis dar prašos nu ta prasme prisimena, nes mano pasiilgsta to artumo ta prasme jis kai žysdavo čiupinėdavo glostydavo O dabar mąstau lyg ir nederėtų taip leisti, bet dar prieš miegeli užkiša rankutes nors ištraukiu nejučiom ir žaisliuk pasiūlau apsikabinti O tau labai pasikeitė krūtų forma ir stangrumas pas mane bet juk du metus sesuo ramina, kad atsistatys raumuo
werute007 ir kaip sekas

Papasakosiu ir as savo istorija. Mano suneliui poryt bus 1,10. Pienuko pavalgyti jis buvo labai didelis megejas, ypac rytais, kai prisisiurbia, tai puse valandos mane laiko. O ir uzmigti be papo visiskai nemokejo. Tai reiskia, kad diena uzmigimui ir miego mietu reikejo 2-3 kartus duoti zisti ir nakti daznai atsibusdavo. Jeigu neduodavau, verkdavo. Jeigu kur uzsigavo, ar tiesiog liudna, irgi prasydavo (ypac masinoj, kedutei sededamas). Ciulptuku, buteliuku neturejo. As jau ziuriu, kad pavargstu nuo tokio maitinimo, kaip kazkas cia rase, kartais ir nustumti jau norejosi. Ziuriu, kad galutinai jau pribrendau atjunkimui. Dar pagalvojau, gerai, kad pries du menesius to nepadariau (o tokie planai buvo), nes sirgom ir nora virusu, ir persalo tada stipriai, ir pati dar dvejojau. Tai va, siandien antra diena, kaip gyvename atskirai. Atidavem Iliusha mociutei savaitei, nes rytoj isvaziojame su vyru i kelione. Diena visai gerai jiems sekasi, uzmiega vezimelyje. Vakarais sunkiau. Kai pavargsta ir jau nori miego, kviecia mama ir verkia. Nors neilgai - 5-10 min., vistiek sirdis plysta. Paskui nusiramina ir, ziuredamas telika, uzmiega. Nakti keliasi tik 2 kartus, pajesko mamos, pazyzia, ir vel uzmiega. Tai, galima sakyti, kolkas viskas eina pagal plana.

Toks jausmas, kad papasakojai mūsų situaciją Dabar jau buvusią.... Mano mažiui 1m. 7mėn., ir atpratinau nuo MP mažiau, nei per sav., o anksčiau buvo lygiai taip pat, kaip pas jus. Aš ilgai tam ruošiausi, dar paskutinę dieną, kaip nujausdamas, mažius pienelio prašė labai labai dažnai.... Nu viskas, galvoju, laikas, nes turiu ir kitų darbų, ne tik atlikti čiulptuko funkciją.... Vakare ant papulių užbėriau trupučiuką pipirų.....Nebuvo jokios blogos reakcijos, mažius pasiraukė, kurį laiką buvo ramu, bet vėliau vėl prašė MP.... Toliau apsiėjom be pipirų, nežinau, bet man kažko per žiauriai pasirodė Tą vakarą užmigo be MP, migdėsi ilgokai, teko prisiminti daug dainelių, eilėraštukų, pasakėles skaičiau..... Ir neprireikė ašarėlių.....
Kitą rytą, pasiskaičiusi SM, spenelius užklijavau didesniais pleistr. Žinokit, tai labiausiai ir padėjo Vėlgi viskas vyko be ašarų.... Negalėjau atsistebėti savo vaiku, būdavo, kad prašydavo, bet parodydavau užklijuotus papulius, suraukdavo kaktytę, ir nueidavo žaisti... Pietukų irgi teko užkalbinti.... Ir taip 3 paras - visą dienelę be MP, o va naktį, kai prabusdavo duodavau, ir paryčiais....
Po 3 tokių paru, jau ir naktį nedaviau.... Tai tą naktį prabudo apie 4h (paprastai, pirmas prabud.būdavo 2h), pasiguldžiau šalia, tai pusvalandį tarpukais bandė verkti, bet trumpai...Vėliau įsitaisė ant manęs ir užmigo O dar po puvalandžio ir nuo manęs nusirideno Vėl prabudo apie pusę 7, pazirzeno, paieškojo MP ir vėl lūžo iki 10h
O kitą ir dar kitą naktį jau išmiegojo be prabudimų iki 7 ryto. Tada pasiguldau šalia ir toliau miegam, dar bando pazirzti, bet apsikabina mane arba mano ranką ir užmiega
Ir va jau 3 paros, kai gyvenam visiškai be MP. Užmiega jau be didelių vargų, pats ir gana greitai
Žinokit, galvojau, bus sunkiau, buvau šitiek prisiskaičiusi apie tai, kiek tenka mažiukams verkti, kaip sunku...... Džiaugiuosi, kad nebuvo taip baisu, kaip galvojau....