Papasakosiu savo maitinimo nutraukimo istorija. Maziu kaip ir planavau, maitinau beveik metukus. Jis kaip ir daugelis mažylių buvo labai priprates prie papulio, taigi, rekdinti jo neduodant pieniuko ir taip mazinti maitinimą, nenorėjau. Maitinimą uzbaigiau staigiai, tokią patirtį jau turėjau su dukryte, tokiu budu maitinti baigė ir manuo sesuo du savo sunelius. Aisku pries tai jaudinausi ir del savo krūtinės ir dėl maziaus būsenos, staigiai dingus pieneliui ir paciai mamai

. Taigi, pasiruosimas buvo tik moralinis, maitinimo skaiciaus pries tai nelabai sekesi sumazinti (o valgydavo, apie 3-4 kartus diena ir 2-6 kartus nakti, bet ten daugiau siaip budavo artumo minutes). Susikrovėm sekmadieni ryta su dukryte daiktus, nusipirkau elastinio binto bei vaistuku Bromocriptin ir isvaziavom i Vilniu pas mano sese. Is ryto dar paskutini karta pamaitinau maziu (emocijų nedėstysiu, aisku buvo labai gaila), isgeriau tablete ir isdumem. Po pietu apsivyniojau elastiniu bintu pora dienų, o tabletes geriau kokias penkias dienas 2 kartus per dieną. Pirmas dvi dienas krūtinė buvo kieta, jaučiau diskomfortą, bet neskaudejo, nes netempė odos, padejo susivyniojimas. Per savaitę viskas susitvarkė, krutinė jau minkšta ir viskas ok. Per tą savaitę šiek tiek pailsėjau, stengiausi išsimiegoti, kažką nuveikti, kas man malonu ir ko seniai negalejau sau leisti. Negalvokit, nesu egoiste, kuriai rūpi tik pačos savijauta. Sūnelį palikau su tėčiu, o jie labai artimi, savo vyru, kaip tėvu, labai pasitikiu, su juo mano mažius tikrai saugus ir šilumos, žinojau, kad gaus pakankamai. Pirma naktis jiems buvo sunkoka, Matutis ieskojo manęs, antra lengvesnė, o vėliau, mažius, ko gero, ir visai mane pamiršo. Žodziu, jokiu didelių ašarų, o juolab isteriju. Dabar vel mes miegam kartu, naktį, kai pabunda, uztenka prisiglausti, atsigerti neduodu, ir vel tuoj pat užmiega. Papelio neieško, net keista, kad taip greit uzmirso

Gi cia toks svarbus dalykas buvo

Ir dar vienas geras dalykas - tėtis visą savaite 24 valandas per para buvo su mazium

1. Gal geriau mane supras, kad tai ne taip lengva, o ir 2. pamate, kaip sunus kelias, uzmiega, kaip kakutis kvepia ir kiek reikia kantrybes ir atsidavimo, ot