Noriu savo kalei šuniukų

Turejo vokieciu avigane be dokumentu.
Pasekme - rimta genetine liga, prsat psichika, nors seimai buvo labai meilus suo, beddu turejo kitur.
Nuo keturiu metu - diena dienon atviru opu prieziura, tik viena koa buvo be zaisdu, kaklas ir apatine ziauna - zaisdotos - genetines ligos pasekme - sistemine liga. Daugybe tyrimu, skausmingu proceduru, kasdienes slaugos, nervu asaru, laikini pagerejimai ir vel tas pat. Sulauke 10metu - praejusia savaite radom ramiai uzmigusia budoje visam laikui... Aciu dievui, kad isejo be skausmu, kaip uzmigo visus i darba islidejus, taip uzmigo....

Dziaugiuosi, kad issaugojom, kad neturejo suniuku ir daugiau i pasauli tokiu beduliu nepaleidom.

Buvo ir nuostabiu akimirku, daug dziaugsmo, bet kiek skausmo

Cia jums pamastymui apie bedukomenciu sunu dauginima.Ar reikia?Ar jus savo kalei atliksit visus imanomus tyrimus, ar ji neperduos jokios genetines ligos, ar garantuojat, kad jos vaikai neatsidurs prieglaudose.Ka jus uzgarantuosit busimiems seimininkams - sveika ir puikios psichikos suni, ar tikrai?

Jeigu yra begalinis noras mazhu shuniuku (kaip rashet, vaikams dziaugsmas) paimkit ish prieglaudos. Juk buna visai mazuliuku, kartais dar kartu su mamyte. Pabandykit paaugint, surasti sheimininkus. Juk beveik tas pats, tik skirtumas tas, kad ne papildysit beglobiu sarasha, o ishgelbesit nuo mirties.

Viską kas ten labai blogai jau pasakė kitos, baisu kergt kalę per pirmą rują, tai net ne 12, o 8-10 metų mergaitė, esu mačius tokių vokiečių aviganių kalių, pakergttų per pirmą rują, sustoja vystymasis, šuo lieka nedadaytas kažkoks, vaizdelis nykus. Veterinaras.....ten ne veterinaras, reiktų jo pavardės ir kreiptis į tą kliniką oficialiai, ypač kai kalei tik viena vada kenksminga. Bet apie tai jau rašė......Aš dėl vaikų džiaugsmo, net negalvokit, kad jie džiaugsis, faina bus 2 savaites, bet tada jie trapūs, vaikams negalima liest tokių šuniukų, po to jie auga, kai kas rytą, vakarą (dirbat juk) vaikai, o ir jūs rasit armiją vaikų džiauhsmingai pažaidusių ir pavalgiusių savo išmatas, ir paplaukiojusių sysiuose, kai kiekvieną jų reikės maudyt ir maudyt, kai visur bus tik š****ir tai reiks NUOLAT valyt, kai jie kandžiosis ir grauš taip, kad kojos ant žemės nepastatysi-vaikus nupūs kaip vėjas. Pati triu vaikų, žinau kaip būna

Joooooooo, labai įdomu paskaityti. Ankščiau šuniuko neturėjau - tai niekuom ir nesidomėjau. Supratau, kad jei kalytė sveika - tai sterilizuoti nereikia. Turiu mišrūnę ir po pirmos rujos maniau sterilizuosiu, o dabar susimąsčiau ar to reikia?

Aš tai sterilizuoju, ir kalėms ir man geriau.

Pirma ruja, tik brendimo ir susiformavimo pradzia- na kaip paauglio ir kuo didesnis suo, tuo jis leciau bresta. Kai kuriu veisliu sunis -tame tarpe ir VA (ar panasius) galima kergti tik nuo 2 metu (tai ir gaunasi panasiai trecia ruja)-kai suo buna visai subrendes.

Misruna tiesiog butina sterilizuot. Nebent su kelnem per ruja kiekviena vedziosit ir labai saugosit.

O kodel ne Mano mergina be doku, jau pries perkant buvo nuspresta, kad ji bus sterilizuota. Zinojau, kad as jos nekergsiu, tai kam man dar papildomas rupestis, o ir sveikatos prasme daug geriau sterilizuoti, nei viena karta kergti

man tai įdomus tas jūsų kai kurių toks pasisakymas tik už sterilizaciją... jei žinočiau bent 1000 kalių, kurios yra sterilizuotos ir išgyveno be jokių ligų ir pašalinių problemų 15 - 16 metų, tai gal irgi būčiau už, bet deja, teko girdėti ir besidžiauginačių šeimininkų, bet teko girdėti ir atvirkštinių variantų...

Aš tai norėčiau iliuzijas apie "gamtos šauksmą", "motinystės džiaugsmą" ir "gražią romantišką meilę" sugriauti.
Visų pirma net gamtoje, toli gražu ne kiekviena patelė ir kiekvienas patinas susilaukia vaikų. Pas socialinius gyvūnus tik geriausi - stipriausi, vikriausi, gudriausi ir kitokie "iausi" susilaukia palikuonių. Natūrali atranka ypač žiauri, todėl pareiškimus, kad "visos kalytės- tiek veislinės, tiek neveislinės" turi teisę patirti motinystės džiaugsmą, laikau visišku briedu.
Pats kergimas ne visada sklandžiai pavyksta , manatiems, kad viskas įvyks paprastai, 2 šuniukai susipažins, patiks vienas kitamir pasimylės deja pasakysiu, kad labai dažnai šunys patys, be profesionalo pagalbos pasikergti negali. Tai gali atsitikti dėl ūgio, anatominių poros neatitikimų, taip pat dėl kažkokių anatominių ypatumų, pvz. dėl netradicinės kalės lytinių takų formos, taip pat dėl neteisingai paskaičiuotų vaisingų dienų, dėl to, kad abu ar vienas iš šunų yra visiškai nepatyręs, dėl psichikos - dažnai išlepintos, nesocializuotos kalės, išsigąsta sueities, neprisileidžia patinų, agresyviai elgiasi, o ir pati sueitis dėl įvairių priežasčių gali būti labai skausminga ir visam gyvenimui traumuoti gyvūną tiek fiziškai tiek morališkai. Beje, profesionalo pagalba tikrai nepigiai kainuoja.
Net jeigu kergimas pavyks, tai nebūtinai kalė pastos. O jeigu pastos, tai jai reikės ypatingos priežiūros - kokybiško raciono, papildų, antroje neštumo pusėje teks dažniau į lauką vedžiot, nes gimda pradės spausti šlapimo pūslę, teks reguliariai apiplauti pauodegį, nes stora kalė negalės susriest ir susitvarkyt..Galimas ir šlapimo nelaikymas. Be to kalei reikės paruošt specialią vietą gimdymui ir šuniukų auginimui - reikės pasirūpint speciale dėže su borteliais, kad kalė netyčia nenugultų šuniukų, vieta, kur kalė augins šuniukus turės būti šilta, sausa, šviesi, lengvai valoma ir vėdinama..
Gimdymas deja, ne visada būna sklandus ir lengvas. Gali visko nutikti - pvz. gali prireikti Cezario pjūvio, jeigu kalė(ypač jauna ir fiziškai nesusiformavus) nesugebėtų išsigimdyti. Po narkozės kalė gali elgtis neadekvačiai - nepripažint savo vaikiukų, taip pat ji gali neturėti pieno, todėl šuniukus teks maitint mišinukais iš buteliuko kas 1-2 valandas kiaurą parą, masažuot jiems pilvukus, "nukakint ir nusysint", nes tokie mažiukai patys nesugeba to padaryt. Net jeigu kalė ir pati gimdys, tai ji gali labai išsigąsti, rėkti iš skausmo ir baimės, net gali įkasti bandančiam jai padėti žmogui, ne visada ir šuniukai gimsta sveikučiai ir gražučiai, būna visokių apsigimimų, pradedant galūnių trūkumu, baigiant nesuaugusia pilvo siena, kai klykiančiam mažyliui iškrenta žarnos ar būna kaukolės išvarža ir šuniukas gimsta su išvirtusiom į išorę smegenim..Juos reikės likviduot savom rankom, ar sugebėsit? Patikėkit, gimdymas tikrai nėra estetiškas dalykas, o siplnesnių nervų žmogus šoką gali gauti, net vyrai-ažuolai išvirsta iš klumpių nualpę, ką jau apie vaikus kalbėt..
Net jeigu pasigimdysit sklandžai, tai nereiškia, kad bus lengva po to - Kai kurios kalės(ypač jaunos, nesubrendę ir nepatyrę) būna labai prastos ir nerūpestingos mamos, todėl šuniukams reikalinga nuolatinė priežiūra 24 val per parą net keletą savaičių. Kalė gali nugult arba numint šuniukus, gali nespėt visais pasirūpint, jeigu didelė vada, todėl jai reikia pagalbos. Teks pasiklot čiužinuką šalia kalės guolio ir nakvot kartu, laikant ranką ant kalės ir šuniukų.
Kai šuniukai paaugs, kalė pradės jų vengti, juk jiems išdyks dantukai ir jie tiesiog perforuos kalės spenius iki kraujo, ji dantis sukandus kentės ir maitins, be to suvargs, sulys, vaikščios perkarus su tešmeniu iki žemės. O dar kur mastito pavojus? Jums vis dar atrodo, kad tai yra "motinystės džiaugsmas"? Jeigu bent kiek sveiko proto turit, tai neturėtų taip atrodyt.
O kai šuniukai pradės kakot ir sysiot ir reikės valyt š..kiaurą dieną, be to išlaidos tikrai didžiulės, jeigu kalbėt apie normalų šuniukų išlaikymą, tai aš iš viso nesuprantu, kaip žmonėm gali kilt tokių idėjų - ai vat taip sau imt ir sukergt..
Tiesiog temos autorės norėčiau paprašyt - įsiskaitykit į mano postą ir savęs paklauskit, ar esat tam pasiruošus?

Seterių mama,

šitą postą nusikopijuosiu ir išsisaugosiu. Laikas nuo laiko prireikia, kad ir šiame pačiame forume...

Seteriu_mama,- respect