Noriu savo kalei šuniukų

Laba, gal jau kur yra tokia tema, bet labai norečiau jūsų pagalbos.

Turiu tojterjerų kalyte 2 metų ir norėčiau ją jau suleisti su patinu, bet nežinau kelinta mėnesinių diena tai daryti    gal kas turite patirties šiame reikale

O kalei sveikata patikrinta, parodos praeitos?    O kodėl jūs išvis ją "suleist" norit?

leliukas neleidžia ilgai peržiūrinėti visų temų    o kalei tikrai mėnesinės ir norėčiau nors kartą ir jai ta malonumą suteikti, mama pabūti 

šiaip mano mama turi panašią kalytę, nei karto neprileido prie šuns, tai dabar jau ir pati nenori 

leliukas neleidžia ilgai peržiūrinėti visų temų    o kalei tikrai mėnesinės ir norėčiau nors kartą ir jai ta malonumą suteikti, mama pabūti 

šiaip mano mama turi panašią kalytę, nei karto neprileido prie šuns, tai dabar jau ir pati nenori 

O gal norėtumėt palaukt kol leiukas leis daugiau pasidomėt šia tema? Manau, kad tada ir noras praeis ir suprasite, kad kalei tai jokio malonumo - priešingai, tik pavojus sveikatai ar net gyvybei didžiulis, ypač kai kalbama apie mažus (kalbu apie jūsų kalytės ūgį) šuniukus...

Aš ta jau ne kartą rašiau apie tai, kad reikės prisiimt atsakomybę, kad veisimas tai nėra šiaip smagus hobis, ir kad dažnos komplikacijos, nesklandumai, problemos ir netgi nelaimės. Nepatyrusiam, teoriškai ir praktiškai nepasikausčiusiam žmogui tai gali tapti ne tik fiziniu diskomfortu ir moraline našta, bet ir didžiuliu košmaru ir ar net katastrofa.
Tingiu kartotis, todėl perkopijuosiu savo ankstesnį postą iš kitos, panašios temos:
"Aš tai norėčiau iliuzijas apie "gamtos šauksmą", "motinystės džiaugsmą" ir "gražią romantišką meilę" sugriauti.
Visų pirma net gamtoje, toli gražu ne kiekviena patelė ir kiekvienas patinas susilaukia vaikų. Pas socialinius gyvūnus tik geriausi - stipriausi, vikriausi, gudriausi ir kitokie "iausi" susilaukia palikuonių. Natūrali atranka ypač žiauri, todėl pareiškimus, kad "visos kalytės- tiek veislinės, tiek neveislinės" turi teisę patirti motinystės džiaugsmą, laikau visišku briedu.
Pats kergimas ne visada sklandžiai pavyksta , manatiems, kad viskas įvyks paprastai, 2 šuniukai susipažins, patiks vienas kitam ir pasimylės deja pasakysiu, kad labai dažnai šunys patys, be profesionalo pagalbos pasikergti negali. Tai gali atsitikti dėl ūgio, anatominių poros neatitikimų, taip pat dėl kažkokių anatominių ypatumų, pvz. dėl netradicinės kalės lytinių takų formos, taip pat dėl neteisingai paskaičiuotų vaisingų dienų, dėl to, kad abu ar vienas iš šunų yra visiškai nepatyrę, dėl psichikos - dažnai išlepintos, nesocializuotos kalės, išsigąsta sueities, neprisileidžia patinų, agresyviai elgiasi, o ir pati sueitis dėl įvairių priežasčių gali būti labai skausminga ir visam gyvenimui traumuoti gyvūną tiek fiziškai tiek morališkai. Beje, profesionalo pagalba tikrai nepigiai kainuoja.
Net jeigu kergimas pavyks, tai nebūtinai kalė pastos. O jeigu pastos, tai jai reikės ypatingos priežiūros - kokybiško raciono, papildų, antroje neštumo pusėje teks dažniau į lauką vedžiot, nes gimda pradės spausti šlapimo pūslę, teks reguliariai apiplauti pauodegį, nes stora kalė negalės susriest ir susitvarkyt..Galimas ir šlapimo nelaikymas. Be to kalei reikės paruošt specialią vietą gimdymui ir šuniukų auginimui - reikės pasirūpint speciale dėže su borteliais, kad kalė netyčia nenugultų šuniukų, vieta, kur kalė augins šuniukus turės būti šilta, sausa, šviesi, lengvai valoma ir vėdinama..
Gimdymas deja, ne visada būna sklandus ir lengvas. Gali visko nutikti - pvz. gali prireikti Cezario pjūvio, jeigu kalė(ypač jauna ir fiziškai nesusiformavus) nesugebėtų išsigimdyti. Po narkozės kalė gali elgtis neadekvačiai - nepripažint savo vaikiukų, taip pat ji gali neturėti pieno, todėl šuniukus teks maitint mišinukais iš buteliuko kas 1-2 valandas kiaurą parą, masažuot jiems pilvukus, "nukakint ir nusysint", nes tokie mažiukai patys nesugeba to padaryt. Net jeigu kalė ir pati gimdys, tai ji gali labai išsigąsti, rėkti iš skausmo ir baimės, net gali įkasti bandančiam jai padėti žmogui, ne visada ir šuniukai gimsta sveikučiai ir gražučiai, būna visokių apsigimimų, pradedant galūnių trūkumu, baigiant nesuaugusia pilvo siena, kai klykiančiam mažyliui iškrenta žarnos ar būna kaukolės išvarža ir šuniukas gimsta su išvirtusiom į išorę smegenim..Juos reikės likviduot savom rankom, ar sugebėsit? Patikėkit, gimdymas tikrai nėra estetiškas dalykas, o siplnesnių nervų žmogus šoką gali gauti, net vyrai-ažuolai išvirsta iš klumpių nualpę, ką jau apie vaikus kalbėt..
Net jeigu pasigimdysit sklandžai, tai nereiškia, kad bus lengva po to - Kai kurios kalės(ypač jaunos, nesubrendę ir nepatyrę) būna labai prastos ir nerūpestingos mamos, todėl šuniukams reikalinga nuolatinė priežiūra 24 val per parą net keletą savaičių. Kalė gali nugult arba numint šuniukus, gali nespėt visais pasirūpint, jeigu didelė vada, todėl jai reikia pagalbos. Teks pasiklot čiužinuką šalia kalės guolio ir nakvot kartu, laikant ranką ant kalės ir šuniukų.
Kai šuniukai paaugs, kalė pradės jų vengti, juk jiems išdyks dantukai ir jie tiesiog perforuos kalės spenius iki kraujo, ji dantis sukandus kentės ir maitins, be to suvargs, sulys, vaikščios perkarus su tešmeniu iki žemės. O dar kur mastito pavojus? Jums vis dar atrodo, kad tai yra "motinystės džiaugsmas"? Jeigu bent kiek sveiko proto turit, tai neturėtų taip atrodyt.
O kai šuniukai pradės kakot ir sysiot ir reikės valyt š..kiaurą dieną, be to išlaidos tikrai didžiulės, jeigu kalbėt apie normalų šuniukų išlaikymą, tai aš iš viso nesuprantu, kaip žmonėm gali kilt tokių idėjų - ai vat taip sau imt ir sukergt..
Tiesiog temos autorės norėčiau paprašyt - įsiskaitykit į mano postą ir savęs paklauskit, ar esat tam pasiruošus?"
....

vat vat, todėl ir dvejoju dėl to suleidimo, nesinorėtų prarast savo kalytės 

Tas malonumas "būti mama" suvokiamas tik jums, anaiptol ne jūsų kalei. Mėgaukitės savo motinyste ir palikite savo šunytę ramybėje. Jai tas bus tik į sveikatą.

Labai gerai parašyta, paskaitykit.

vat vat, todėl ir dvejoju dėl to suleidimo, nesinorėtų prarast savo kalytės 

mane kažkas yra prigasdinę