nuostabi pasaka nuostabi pasakaQUOTE(gaika @ 2008 02 01, 16:51)
Uzsirašiau šią pasakėlę sau, kad nepamirščiau, nes mano dukrelei ji kaip kasdienė duona. net jei skaitom kokias kitas, visada paskutinę turiu sekti šią...
Pasakėlė gimė tada, kai labai svajojau, kad dukrytė išmoktų užmigti pati...
Pasakėlė apie bitę ir saulę ir jomis besirūpinantį mėnulį
Vieną kartą gyveno maža maža bitutė, kuri labai mylėjo saulę. Vieną rytą bitė klausia saulės:
- Saule saulute, ar užauginsi man gėlę?
- Žinoma, bitute, skrisk į pievą ir paieškok.
Ir bitė išskrido. Skrenda per vieną pievą neranda, skrenda per antrą neranda, skrenda per trečią o ten jau iš tolo gelytė moja lapeliais ir kviečia:
- Skrisk pas mane bitute, aš turiu tau medaus!
Bitė priskrido ir ėmė gerti medų... gėrė gėrė, pilną pilvelį prigėrė. O kas liko į kibirėlį surinko. Tada pasakė gėlytei Ačiū ir nuskrido pas kitas gėlytes: antrą, trečią, ketvirtą... visą dieną taip skraidė kol pilną kibirėlį pririnko.
Vakarė bitę pasikvietė saulė ir klausia:
- Ar matai, bitute, kad jau vakaras atėjo? Laikas tau į namučius ir saldaus miegelio...
- Iš tikrųjų, net nepastebėjau, kad jau vakaras,- atsakė bitutė ir išskrido.
Bitės namai yra avilys. Priskrido bitė prie avilio... bzzzz cik - ir įskrido vidun. Avilyje bitė turi mažą lovelę ir pagalvėlę. Atsigulė bitė į lovelę, pasivertė ant šonelio, užmerkė akutes ir saldžiai saldžiai užsnūdo...
O saulė, matydama kaip gardžiai miega bitutė irgi panoro miego. [čia reikia įtikinamai nusižiovaut ] Saulė miega debesėliuose: vieną pasikloja, kitu užsikloja ir taip pasislepia. Tada jau saulės niekas nebemato. Visur pasidaro tamsu, nes nebesimato saulutės... Tada ateina juoda naktis...
O kad nebūtų baisu, saulės ir bitutės miegelį visą naktį saugo mėnulis, kuriam padeda žvaigždutės, dainuojančios lopšinę:
Pasakėlė gimė tada, kai labai svajojau, kad dukrytė išmoktų užmigti pati...
Pasakėlė apie bitę ir saulę ir jomis besirūpinantį mėnulį
Vieną kartą gyveno maža maža bitutė, kuri labai mylėjo saulę. Vieną rytą bitė klausia saulės:
- Saule saulute, ar užauginsi man gėlę?
- Žinoma, bitute, skrisk į pievą ir paieškok.
Ir bitė išskrido. Skrenda per vieną pievą neranda, skrenda per antrą neranda, skrenda per trečią o ten jau iš tolo gelytė moja lapeliais ir kviečia:
- Skrisk pas mane bitute, aš turiu tau medaus!
Bitė priskrido ir ėmė gerti medų... gėrė gėrė, pilną pilvelį prigėrė. O kas liko į kibirėlį surinko. Tada pasakė gėlytei Ačiū ir nuskrido pas kitas gėlytes: antrą, trečią, ketvirtą... visą dieną taip skraidė kol pilną kibirėlį pririnko.
Vakarė bitę pasikvietė saulė ir klausia:
- Ar matai, bitute, kad jau vakaras atėjo? Laikas tau į namučius ir saldaus miegelio...
- Iš tikrųjų, net nepastebėjau, kad jau vakaras,- atsakė bitutė ir išskrido.
Bitės namai yra avilys. Priskrido bitė prie avilio... bzzzz cik - ir įskrido vidun. Avilyje bitė turi mažą lovelę ir pagalvėlę. Atsigulė bitė į lovelę, pasivertė ant šonelio, užmerkė akutes ir saldžiai saldžiai užsnūdo...
O saulė, matydama kaip gardžiai miega bitutė irgi panoro miego. [čia reikia įtikinamai nusižiovaut
] Saulė miega debesėliuose: vieną pasikloja, kitu užsikloja ir taip pasislepia. Tada jau saulės niekas nebemato. Visur pasidaro tamsu, nes nebesimato saulutės... Tada ateina juoda naktis...O kad nebūtų baisu, saulės ir bitutės miegelį visą naktį saugo mėnulis, kuriam padeda žvaigždutės, dainuojančios lopšinę:
Papildyta:
QUOTE(gintare109 @ 2010 01 19, 12:47)
pasakele
Pritariu visoms..
GRAZU!ACIU!O gal dar butu pasakeliu?Mielai pasekciau savo atzaloms!
Labai gražu Ačiū autorei už šią pasakėlę
Ačiū autorei už šią pasakėlę
aciu labai grazu 
super! Labai patiko
Labai grazu
Labai grazi pasaka
