Paryžius

Pigesniam karštam maistui siūlyčiau kinų užbėgėles (už 4eu galima prisikirst iki soties ir dar daugiau - mat porcijos ne iš mažųjų)

na bandysiu padestyti savo padrikusias mintis ir ispudzius jusu teismui, kiek bus imanoma tai aprasyti zodziais...

Mes vykome trim naktims, paryziuje buvom penktadienio popiete apie 15 valanda o paryziu teko palikti pirmadieni apie 10.30. pries kelione labai ruosemes, per vakarus sedejom internete ir spausdinomes visokius planus, zemelapius, lankytinu vietu adresus, bandem daugmaz susiplanuoti ka ir kada veiksim ir t.t. bet jau pajudejus link aerouosto paaiskejo kad viskas vyks ekspromtu nes visi „popieriai” liko namie kaip ir viesbucio pavadinimas bei adresas kur turejome apsistoti. Is pradziu tai mus kiek suneramino, bet man nuojauta kuzdejo kad taip bus dar idomiau ir ispudingiau. Aerouosto autobusas mus isleido prie Pont Maillot ir islipe pasukom tiesiai I kitoje kelio puseje esanty prekybos centra, kur manau buvo ir turistu informacijos centras artai viesbutis. Ten gavome galimybe pasinaudoti internetu ir issiaiskinti kur gi teks mums priglausti galvas tas tris naktis paryziuje. Toliau seke autobusu ir metro marsrutu studijavimas kaip nusigauti iki viesbucio. Su savo anglu – prancuzu kalbos makalyne nusigavome iki viesbucio apie 16.30, mete visus daigtus islekem sturmuoti paryziaus, zinoma pasigriebe miesto plana is viesbucio registraturos .
Sturmas prasidejo nuo L’arc De Triomphe, atsivere ispudingas vaizdas nuo arcos link Concorde'o aikstes, taip pat matesi pasistiebes eifelis. Vaizdas nepakartojamas ir stebeti ta ispudinga architekturos kurini galima dienu dienas ir vis tiek nenusibos. Taciau ispudziu istroske sielos norejo daugiau todel pasileidome per Les Champs Elisees. Vis atsisukdami i tolstancia arka, prasilenkeme su Les Grand ir Les Petit Palais, kol pasiekeme Concorde'o aikste su savo pasididziavimu Obelisku. Pradejo ziebtis paryziaus zibintai, dar labiau iaudrindami musu mintis ir verciantys dar garsiau aikcioti is malonumo ir nuostabos. Cia pat prie Tuileries sodu skanaudami Crepes stebejome nepakartojama kvarteta: isiziebes eifelis, concorde'o aikste su savo fontanais, eliziejaus laukai bei grazioji arca…
cezindami rudenio pakastus lapus nuzingsniavome sena link L’Hotel des invalide, poto siauruciais skersgatviais link eifelio. Vienu metu uzpludo daugybe emociju, norejosi rekti is dziaugsmo kad gyvenimas suteike sansa pamatyti nuostabius vaizdus, o kartu ir verkti kad mes buvome tie laimingieji gave ta sansa… eifelis pasitiko mus isiziebdamas daugybe mirguliuojanciu lempuciu. Nezinome ar taip jis pasipuose sutikti naujuosius metus ar jis taip dziugina praeiviu sirdis kiekviena diena. Pakile iki pacios virsunes sutikome naktini paryziu. Atsivere dar nuostabesni vaizdai, kuriu aprasyti tiesiog ranka nekyla, nes tinkamu zodziu nusakyti ta grozi nera, reikia tiesiog tai pamatyti ir paciam patirti. Penktadienio kelione baigeme trecodero aikste bei Palais de Chailot su savo graziaisiais ivairiaspalviais fontanais. Butinai reikejo kazko stipresnio nuraminti sirdis, kitaip uzmigti butu nepavyke…
Sestadienis prasidejo arabu kvartalu ir nuostabiaja Sacre Coeur katedra. Toliau seke Tuileries sodai, louvras, le pont Neuf, cite su grazuole Notre Dame de Paris, pasiplaukiojimas vakarine sena ir vel ilgas vakaras ant champs de mars suoliuku grozintis ispudinguoju eifeliu…
Sekmadieni nuvykome i la defence pasizvalgyti po modernuji paryziu. Isvarge, akmeninem kojom ir maudzianciais raumenimis sekmadieni praleidome daugiau vazinedami nei vaiksciodami. Nusprendeme isokoti i Les Car Rouge dviaukscius autobusiukus, patausoti savo kojas ir dar karta pasizvalgyti po dienini paryziu ir jo izymybes, vis islipdami pasigrozedami ir vel traukiantys toliau. Paryziaus opera architekturos imantrumu ir ispudingumu nenusileidzia sacre Coeur bazilikai ir kitoms paryziaus grozybems. Nezinau kodel bet sekmadienio vakara nemokamai leido uzkilti i l’arc de triopph virsu, kuo mes ir pasinaudojome ir dar karta pasigrozejome isiziebusiu paryziumi. Zinoma vakaras praleistas buvo vel eifelio papedeje su crepomis bei stipresniu gerimu ir svaisciojmais kad butinai grisime cia atgal, kad neimanoma patiketi kad mes dabar sedime cia uzverte galvas I eifelio virsune, kad geresnes dovanos gyvenimas negalejo mums padovanoti, kad esame isvarge bet beprotiskai laimingi. Palikome paryziu su skaudancia sirdimi, su asaromis akyse, kad pasaka baigta ir vienas dievas zino kada si pasaka vel pasikartos…

kai tik sudesiu nuotraukas internete butinai duosiu nuorodele

esate tikras(a) Paryzietis jei :

sutike pazystama buciuojate i abu skruostus po 2 kartus
i pusrytine kava mirkote kruasanta su sviestu,
bagete nesates po pazastim be ipakavimo
be saiko vartojate sampana
beveik visi jusu drabuziai -juodos spalvos
jei jus vyras- pagrindinis drabuzis ziema- ilgas salikas
jei moteris- galite aveti sportinius batus prie vakarines sukneles
megstate stoveti eilese
metro pripazistate tik 1-maja linija
be perstojo su visais sveikinates (parduotuveje ,autobuse,traukiny ir t.t.
atsiprasote kai jus pastumia

kiekvieną pirmą mėnesio sekmadienį į daugelį lankytinų vietų (kaip Louvre, Centre Pompidou, Arc de Triomphe, kitų nepamenų, bet sąrašas ilgesnis) įleidžia nemokamai!

O Eifelis 'sparklina' sutemus kiekvienos valandos pirmąsias 10min, tik nežinau iki kelių, gal 00 - vaizdas pasakiškas

Paryžius Paryžius Paryžius.....kuo toliau tuo didesnė nostalgija jam...jau iškraustyti lagaminai ir išskalbtas visas "turtas" bei surūšiuotos lauktuvės laikas ir įspūdžiams

pati kelionės pradžia nenuteikė labai smagiai, nes atvykus į Palangos oro uostą sužinojom, kad mažojo piliečio vežimaičio niekas į lėktuvą neleis pasiimti, o teks priduoti į bagažą ir pasiimti tik Paryžiuje, tai labai pergyvenau dėl jo būklės pasiimant iš bagažo....bet užbėgus įvykiams už akių pasakysiu, kad vežimatis sveikas, pakeliavęs lėktuvų bagažuose, tik su apibrozdintom rankenom beje skridom su SAS

nusileidom Šarlio de Golio ( pavadinimus rašysiu lietuviškai, nes labai jau sunku su prancūzų kalba, todėl nenoriu jokių kurioziškų pavadinimų kad gautųsi ) penktadienio popietę, paitiko mus Paryžius tokiu visai neprastu oru. visos pajėgos buvo mestos lagaminų paieškai ir autobuso, kuris nuvežtų iki rer traukinukų, čia maždaug kaip metro, tik jie turbūt tolimesniais reisais važinėja...ir kaina jo...8Eur žmogui taip nuteikė nelabai džiugiai, bet pasirinkimo nebuvo jokio... tad perkam bilietus ir keliaujam link traukinukų, o čia dar viena staigmena - vežimaičiu pravažiuot tai nėr pro kur.. teko bendrom anglų - prancūzų ir gestų kalbos pagalba prašyti darbuotojų, kad praleistų pro kokius nors vartus ir...aišku tie vartai atsirado ir aš su vežimaičiu pravažiavau nepažymėjus bilieto ech tada ir supratau, kad prieš akis pakankamai daug vargo bus su metro ir vežimu, mano nerimas pasiteisino, nes tik nedaugumoje stočių buvo varteliai, tad da-nokai vežimą tiesiog perkeldavom per viršų arba jau kraštutiniais atvejais tekdavo susilankstyt, o jau apie laiptus tai išvis nekalbu, nes dažniausiai nesant net eskalatoriaus teko mažąjį ponaitį nešiot su visu vežimu... taigi visai nesunkiai pasiekėm metro, nes nukreipiančių rodyklių tikrai netrūko, o nors kiek suprantant metro sistemą tai buvo tikrai nesunku. tik va išlipus kaip ir savo stotyje pasimetėm, nes tikrai neturėjom nuorodos, kur judėt nuo metro stoties link viešbučio..
taigi prasidėjo pirmasis klaidžiojimas vakariniame Paryžiuje su lagaminais ir žemėlapiu bet...sustojus vienoj viečikės pasitikslint kokioj vistik sankryžoj randamės ir kur traukti toliau prišoko vienas pagyvenęs vyriokas aiškindamas, aišku prancūziškai, kad jis mums gali padėt ir rodydamas ženklais ko mums reik, mes, lietuviai, svetimoj šaly, iškart buvom apimti panikos, ko tas žmogelis čia prie mūs prikibo ir ar su gerais ketinimais jis čia mus atakuoja . netrukus išsiaiškinom, kad mūsų džiaugsmui, jis pakankamai gerai kalba angliškai, jo ketinimai tikrai tik geranoriški ir...yra visai ne pranncūzas, o, berods, ispanas. taigi jis mus vėl nutempė atgalios link metro stoties, nes pasirodo žygiavom visai priešingon pusėn. tada jau visai nesunkiai pasiekėm viešbutį, kurį jau buvom užsisakę čia Lietuvoje ir apsimokėje, kad būt mažiau problemų.
įėjus į užsakytą kambarį laukė sekanti staigmena - kadangi važiavom su mažu vaiku, tai užsisakinėdami viešbutį iškėlėm sąlygą, kad būtų lovytė mažyliui, o radom kambaryje dvigulę lovą ir dvi kušetes....bet sprendimą greit suradom, nes trauktis tikrai nebenuvo kur, sustūmėm visas lovas į vieną didžiulę tai daugiausia džiaugsmo buvo Igniukui, kuris visokiais būdais linksminosi tokioj lovų karalystėj. šiaip ne taip įsikūrę išsitraukėm savo lietuviškąją vakarienę ir užkandę iškeliavom paslampinėt po aplinkinius rajonus, nes keliauti iki iki bent kokių įžymybių jau nebebuvo jėgų....
visai netoliese radom nedidukę parduotuvikę dar dirbančią, nors jau buvo apie 10 val vakaro ir tokiu laiku ten tikrai nedaug kas dirba. pirmasisi pirkinys Paryžiuje, žinoma be metro bilietų, - vyno butelaitis smagiai pasivaikščioję po "savąjį" rajoną, iš kurio judrumo buvo galima spęsti, kad tai pakankamai didelis centras, ir pastebėję, kad viena iš šalia einančių gatvelių buvo laaaaabai jau pilna juodukų, kas sukėlė šiek tiek nerimo, žinant apie neramumus Paryžiaus priemiesčiuose, parkeliavom savo kambarėlin, kur labai jau greitai suguldę vaikus pasimėgavom vynaičiu....


ohoho kaip aš čia išsiplėčiau o tai tik pirmas vakaras


na, o kad labai jau neišsiplėst čia...darau naują temą va čia

Jei iškart po Naujų varysi, tai tikrai visas tas puošmenas rasi. Iš tikrųjų nežinau, kada nupuošiama, bet jei užtaikysi ant papuoštų Champs Elysees . Aš dar niekada nesu buvusi tokiu metu . Žiemą buvau tik vasarį. Turistų yra, kaip be jų, bet tikrai ne taip tiršta - kaifas vaikštinėt . Na nežinau, ar pravaikščiosi visą dieną, jei bus tokie šalčiai kaip pernai. Aš praktiškai visą dieną praleisdavau besitampydama, tai taip sušalau, kad tik įpusėjus pavasariui išsigydžiau. Bet vertėjo . Paryžius nerealiai romantiškas ir gražus žiemą . Ir kvepiantis . Iš savo klaidžiojimų labiausiai vertinu būtent paryžietišką žiemą - fantastiškas jausmas, tikrai kartais net susimąstai, kur realybės ir sapno riba. Tiesiog mažas jaukus magiškas pasaulis

Na, keliautojos prisijungsiu ir as prie jusu...
Spalio menesi ir man teko pabuvoti Paryziuje. Visa kelione dar tik dabar pradda virskintis. Paveluota reakcija...
Su didele nostalgija prisimenu ta nuostabia savaite...
Oras buvo pasakiskas Galejome lepintis saules voniomis... ir graziu peizazu.
Gyvenome labai pigiame haustinge(zinau, kad blogai rasau , taip graziau), kuriame taip pat buvo ir hotelis. Hotelis parai -25eurai, o haustingas- 15euru. Aisku ten ne 5zvaigzdutes, bet mums labai tiko. Kambarys keturvietis ir bet kurai minute gali kas nors apsigyventi. Pavyzdziui mes per savaite gyvenome su kanadiete, korejiete, 2 meksikietem ir viena juodaode... Kas megsta nuotykius tamtiks, o kam patinka kelioneje ilsetis ir vaikstineti po pardes, tai tikrai nesiulyciau... Mes stengemes taupyti ir per savaite ant metro bilieteliu praleidome 40E(cia dviems zmonems). Daug ejome pacios. Nuo gyvenamos vietos visi pagrindiniai ojektai tikrai yra nelabai toli...
Ka butume isleide hoteliui brangesnem, tai geriau aplankeme gerus naktinius klubus ir geriau pirkome gera vyna ir prancuziska suri...
Siam karteliui tiek..

ten nera kur pasiklysti, deine, visur kysos grazuolis eifelis. musu viesbuti buvo tosk miesto planiukas pasiimti, tai pagal ji ir visur vaiksciojom ir viska radom. galima sakyti tie pagrindiniai objektai nera labai toli vienas nuo kito, todel jau sekancia diena jautemes kaip namie.
zinoma vyras mano orientuojasi gerai, tai jis vis mus isvesdavo i kelia

na mum kalbos kaip ir nereikejo visiskai, nes viska patys kuo puikiausiai susiradom. viesbuti snekejom pusiau angliskai pusiau prancuziskai mums visai sekmingai pavyko susisneketi anglsikai. tikrai nesusidurem su labai piktais ir arogantiskais prancuzais, kurie ne nebando praverti burnos jei kriepiesi i juos ne prancuziskai. todel nepanikuok ir manau viskas bus gerai ir kitaip ne buti negali . lauksim ispudziu

Tavim žaviuosi Moteris kaip iš ...Paryžiaus
Mes pirmą kart kai važiavom, tai irgi pastoviai pykomės . Nes aš ten kaip sapne buvau, man reikėjo ilgai stovėti , pačiupinėti, sau įgnybti, patikėti, kad aš vaikštau tom gatvėm, matau tuos vaizdus kur mačiau tik vadovėliuose prancūzų klb. Ir vis mintimis atsiprašinėjau savo mokytojos, kad jos neklausiau per pamokas ir nesimokiau kalbos, mat sakiau kam reikia vis teik ten nenuvažiuosim(tuomet buvo nerealu)
O vyro brolio žmona vis norėjo bėgti į makdonaldus, parduotuves ir galėjo suptis nuo ryto iki vakaro .
(Nors vyresnė už mane visa desėtka) Tai ir pykomės, nieks negalėjo manęs suprasti.Tai antrą kart, kai išsiruošėm jau suderinom visų norus ir taip gera buvo
Tai dabar noriu tik dviese važiuoti.Ir vyrutis pritaria Tik lauksim vasaros, kad maze galėtumėm jau tėvam palikti.
O tau baltai pavydžiu, kad esi tokia ryžtinga O vyrutis tavo dar subręs tam Žemaičio per prievartą nepalenksi, juos reik švelniai ir ilgai ruošti
Bet tu juk savo siela esi prancūzė, o jos šit meną išmano

Ech, pakalnute, kaip manai, kodėl aš viena važinėju ir sakau, kad dviem vietos ten neužtenka. Nemoku prisiderint prie kitų, o gal ir nenoriu. Visada kartoju, kad man Prancūzija - šventas reikalas, ir negaliu pakęst jokių trukdžių. Net artimiausių žmonių interesai labai skiriasi, taigi tik nuvargsti nuo buvimo kartu. Beje, ir pirmą kartą nuvažiavusi į Paryžių (su normalia ekskursija), atsiskyriau tik išlipusi ir "švelniai pasišalinau" iki išvažiavimo, nepaisydama visokių vadovų priekaištų.
Sutinku, kad parduotuvės, McDo yra neatsiejama Paryžiaus dalis, pati irgi mėgstu pavaikštinėt, naudingų ir įdomių daiktelių paieškot, bet tai anaiptol nėra įsimintiniausi momentai. Man reikia pačios atmosferos, įspūdžio, ir niekada nesuprasiu žmonių, kurie sako, kad nėra ką veikt ir į ką žiūrėt nuvykus 3+ kartą .

O mano vyrutis nesubręs - jis alergiškas prancūzų kultūrai . Anksčiau vis stengdavausi švelnumu, gudrumu paveikt, o dabar jau ir "nelenkiu" - tiesiog konstatuoju faktą, kada išvažiuoju, kuriam laikui, kur vaiką paliksiu, etc. O jis atitinkamai diagnozuoja, kad man jau reikia gydytis . Ir to ryžto ne tiek daug, kiek gali pasirodyti - aišku, pagalvoju, kad reikia kažką savy keist ar gyvenimą kitaip pasukt, žinau, kad kiekvieną kartą "statau" santykius ir ramybę, kad vieną kartą vyrutis gali ir nebelaukti, bet žinau ir tai, kad nieks nepasikeis, kad man to reikia. Gal ir egoistiška pozicija, tačiau visada pajuokauju, kad vis dėlto vyrų yra daug, o Prancūzija viena .

Tikrai nerekomenduoju Montmartre-Moulin Rouge, Gare du Nord kvartalų (10 ir 18 kvartalai pagal Paryžiaus suskirstymą), ypač vyresniems žmonėms! Vakare nesaugu, daugelis tų rajonų metro stotelių ne veltui 'pavojingomis' praktiškai visose kelionių knygose pažymėtos. Nebent tas 'meilės miesto aromatas' būtų kvartalai, kur vakarais arabai (daugiausia) pardavinėja narkotikus, vaikštinėja prostitutės (čia būtų Gare du Nord rajonėlis), arba veikia seks-kinai ir kita 'erotinių muziejų' industrija (didžioji dalis Montmartre rajono).
4, 5, 6, 7 rajonai - geriausia, bet ten viešbučiai atitinkamai brangesni, nes pats centras, visos žymios vietos čia pat.
Montparnasas ir Lotynų kvartalas - manyčiau, geri pasirinkimai pagal kainos/kokybės santykį.
Ir dar - rezervuodama viešbutį, pasitikslinkite, ar pusryčiai įeina į kainą, nes ne visuose viešbučiuose Paryžiuje taip yra.