Mamyte, tik paprašyk......... ir aš ateisiu - Gimdymo istorijos

Rugsėjo 20d. Atsikeliu kažkas ne taip, tik nesuprantu kas, keistai jaučiuosi. Važiuoju į paskaitas mat jį velnias, gal nieko neatsitiks juk dar ne laikas gimdyt, dar juk liko visa savaitė. Nu va šiaip ne taip atpūškuoju į paskaitas, klausausi dėstytojos ir snūduriuoju, dėstytoja kaip visada maloniai nusišypso, pamerkia akį ir pasakoja toliau, oi kažkas ne taip, dilgčioja pilvą..... ir vėl.......oi vėl....... nu ne tikrai dar ne laikas....bet kas tada darosi? Bandom skaičiuot.....dilgčioja kas 20min, keista, kažin gal čia jau sąrėmiai??? Bet juk dar NE LAIKAS. Hmmm nustojo. Paskaitos baigiasi, vyniojamės namo, nesveikai pavargau, kasdien vis prasčiau jaučiuosi, vos puškuoju, namie nukrentam ant lovos, mažiukas ima spurdėt, bandau kalbint. Glostau pilvuką ir prašau kad greičiau atkeliautų pas mus, mamytė labai pavargo ir nori kuo greičiau susitikt, apkabint ir išbučiuot mažytę nosytę, pilvelis atsakomai trūkčioja, čia aš ir apsipilu ašarom, pažadu laukt kiek tik reikės, pilvelis vėl sutrūkčioja, susitariam, kad neužilgo susitiksim...... Grįžta tėvelis, pilvelio gyventojas spurda iš džiaugsmo....kad man būtų linksmiau išvažiuojam pasivažinėt, kavinėj dar prisikertu balandėlių, grįžę namo sukrentam į lovas. Pabundu nuo keisto jausmo, ir kas čia dabar, panašiai kaip dieną, bet ne taip, o dar į tuliką vėl užsimaniau, ech gal čia nuo pūslės, ne nu bet vistiek nepraeina keistas jausmas...keliauju į vonią, o velnias kas čia.......ar čia ir yra tas kamštis........ojojoj......skambinam mamai 5 ryto, bet reikalas extra neužmuš jei pakelsiu iš lovos.....mama kikena...sako JAU...liepia skambint daktarei, nu ką bandom, bet juk 5 ryto, mama juk ne gydytoja, žmones 5 ryto žadint, o jei dar negimdau kaip atrodysiu. Nu dar palauksiu, įsijungiu teliką, patikrinu ar vyras vis dar miega. Neeee geriau paklausysiu mamos, skambinu gydytojai, pažadinu išdėstau savo istoriją, o jinai sako kvieskis greitukę ir važiuok su daktaru susitiksi gimdymo namuose....... KĄ AR JIE PASIUTO??????????? MAAAMA dar nenoriu, nežinau ką griebt, apsirengiu pasiimu tašę, pažadinu vyrą, sakau čiau aš važiuoju, o jis klausia KUR........GIMDYT, sakau.......vyriškis matyt dar nesusivokia, klausia ...O kaip aš......liepiu pasnaust, o kai viskas bus aišku atvažiuos, juk netoli. Greitukės vairuotojas pasirenka kažkokį kvailą maršrutą, toks vaizdas lyg specialiai pakankint norėtų, važiuojam duobėtom gatvelėm, tamsu, o krato...... atrodo lyg man dar mažai būtų ir taip juk skauda. Fuuu atvažiavom, seselė liepia persirengt ir eit į gimdyklą....nu kokia kvaila, ko man ten, aš juk dar negimdau....seselė juokiasi ir vėl liepia eit į gimdyklą, nu negi ginčysies, einu...ten jau laukia TIKRAS DAKTARAS...apžiūri, atsiunčia personalą epidūrinį daryt, o čia ir vyras atvažiuoja, seselė nenori įleist, nes jam akies uždegimas, apsibliaunu, ateina daktaras, seselei atrašo velnių ir liepia neerzint gimdyvės, che che che mano viršus, mano vyras jau su manim, palieka mus laukt. Vyras ant lovos snūdurioja, bandau žiūrėt teliką, 7 ryto nieko įdomaus nerodo, miegas neima, seselės pastoviai lenda apžiūrėt, o laikas taip lėtai slenka, nu kada gi, pasiklausiu seselės, o jinai sako pati pajusi........nu mano giliu įsitikinimu nepajusiu nes man epidūrinį darė, bet jei jau sako.......apima miegas, imu snaust....OOOOOOOOOOO kas čia dabar.............SKAUDA, NESUPRANTU KAS DAROSI, visi subėga, seselė šaukia daktarą sako JAU, vyrą patupdo gale galvos, įsitveriu jam į ranką, žiūrim viens į kitą, ašaros byra kaip pupos, jau viskas, dar truputį ir gyvenimas apsivers aukštyn kojom, mes jau būsim trise.......liepia stumt...ir dar kartelį.....o dabar giliai giliai įkvėpt ir iš visų jėgų......pasigirsta mažiuko verksmas, aš jau visai nebesitvardau, vaikiuką padeda ant krūtinės....negaliu atsigrožėt....mane sutvarko, lelius pas tėvelį ant rankyčių, širdis atrodo sprogs iš laimės....o tereikėjo tiek nedaug tik pasakyt, kad mamytė jo labai labai laukia... ir jis atkeliavo.

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis