Labas vakaras.
Negaliu pasigirti, kad esu gera žemuogių žinovė, bet iš sėkliukių sėjau dukart, ir abu kartus sudygo ir užaugo puikiai. Pirmai mano sėjos partijai jau apie 8-9 metus, antrai- ketvirta vasara bus. Pirmąsias sėjau į lovelius, pavasariop, dygo sunkiai, vargo iki kol laukan nepateko, tada subujojo kaip reikiant, derlius jau pirmais metais buvo, tik nedidelis. Kokias sėjau jau nebepamenu, bet jos ūsų neleidžia, krūmiukai tik smulkūs, dauginasi palei šaknis tik. Per tiek metų jau biški paseno, tad pernai pas mamą joms pasėta pamaina, tiesiai į dirvą, ir sudygo, ir net ragavom. kadangi mano pirmosios auga mamos sode, tai ji ten jas kitaip prižiūri- susodinus šalia juodųjų serbentų krūmų, į tarpus, aplink juos- visaip prikaišiojus- bujoja visur, visad žole apmulčiuota, trąšų dilgėlinių gauna, gal dar kokių kitokių, net nežinau.... O pas save sėjau prieš kelis metus irgi tiesiai į dirvą pavasarį, ir plėvele dengiau, ir ,atrodo, šokinėjau aplink- šeip taip iki rudens stypsojo keli nususę lapeliai kiekvienam daigely, bet apie žiedus ir grožį tai net nesvajojau. Pavasarį perkėliau šalia šiltnamio, rytinėn pusėn- ten jau dvi vasaras leidžia, bujoja nerealiai, ir uogų labai daug. Kaip minėjau, pavadinimų nepasakysiu, pirkus esu Maximoj, rinkausi su didelėm uogom ir saldžias, tik tiek tepamenu. Bet pasiteisino tai pilnai, pernai braškių neturėjau, paukščiai visas nulesė, o žemuoges vaikai kasdien saujom raškė sutūpę
Tręšiu viską dilgėlių raugu, kolkas joms tikrai patiko, manyčiau. Ir per karščius puikiai išgyveno, nors liejau nedaug.