Vėdinimas

Tris skaičiavimus atlikote, tik kam sumavote? :
1. 4 gyventojai po 30m3 - 120m3/h
2. 60x1 virtuvė + 40x2 san mazgai - 140m3
3. 0,3 x 560m3 - 168~170m3/h
Iš šių trijų sąlygų imate didžiausią, t.y. 170m3/h yra būtinas vėdinimo debitas jūsų namui. Jaučiate skirtumą nuo 700 ar net 550?
Mano prakutisio vartotojo nuomone, jums reikia įrenginio, kuris reikiamą vėdinimą pasiektų su 60proc galia: 170 / 0,6 ~ 285m3/h taigi galvočiau apie 300-350m3/h įrenginį
Papildyta:


Yra dar vienas labai gražus parametras - kiek Wh/kWh suryja rekupas per save praleisdamas 1m3 oro. Mūsuose irgi įslaptintas ir nenaudojamas - juk visiems svarbu, kiek kainuos RVS eksploatacija?
Papildyta:

Atsarga visada turi turėti ribas. Batus perkate, imam vienu dydžiu didesnius kad kojinė vilnonė tilptų, bet juk niekad dviem dydžiais neperkat didesnių? Netgi ir tas vieno dydžio atvejis abejotinas - gal ne tokius batus iš vis renkatės, vietoj šiltų žieminių bandote prasisukti demisezonu+žmonos rankdarbiu? Nenoriu sutikti, kad verta taip išsiplėsti ir su rekupu.
Kas dėl PN filosofijos, tai reikėtų kažkokių tai logiškų kontr-argumentų. Dabar lyg viskas aišku: mažesnis oro kiekis - mažesni šilumos (ir vėsumos vasarą) nuostoliai. Čia tikrai galima sutaupyti ir sutaupoma. Dabar gyvenu pokiauriam 1992m statybos name, labai abejoju, kad pasiekiam n-1 per valandą, kaip ir netrūksta gaivos...

Užkliuvo šis postas. Pagal jį teigiama, kad kai gali atsirasti kvapai, t.y. patalpose yra žmonės kurie uždega šviesą, įsijungia papildomas ventiliatorius, kuris išmeta kvapus tiesiai į lauką, taigi, į rekuperatorių net iš "užterštų" patalpų paduodamas palyginti švarus oras. Rotacinis rekuperatorius neturės ką gražinti, kokia dar kalba apie kvapų gražinimą.

Prisiminus apie visokias mintis, kai kalba ėjo apie paduodamo iš lauko oro pašildymą, kad plokštelinis rekuperatorius neužšaltų, tai tikrai nesuprantu, vėdinimo sistema suplanuota grynai rotoriniam rekuperatoriui (oro padavimas ir ištraukimas toje pačioje patalpoje) minimaliai sugriešijant ir padarant nuvedima iš "nešvarių" patalpų, bet esant tokiai vėdinimo sistemai, srautai iš nešvarių patalpų į rekuperatorių minimalūs, plius kai jas reikia intensyviau pravėdinti, kvapai išmetami tiesiai lauk tai tik statyk užšalimo nebijantį rotacinį rekuperatorių, o ne suk galvą, kaip užtikrinti plokštelinio rekuperatoriaus apsaugą nuo užšalimo.

Vis tiek jau neišeis pasiekti maksimalios ekonomijos ventiliacijoje, kad reikėtų sukti galvą, kaip čia priversti plokštelinį priešpriešinių srautų rekuperatorių dirbti ekonomiškai. Niekada šioje vėdinimo sistemoje priešpriešinių srautų rekuperatorius nedirbs ekonomiškiau. Ši jau įdiegta sistema šaukte šaukia, kad yra pritaikyta rotoriniam rekupui.

Po šio atvejo, man peršasi tik viena mintis. Tikrai ženkliai geriau, kai bent jau projektą parengia šios srities profesionalai, po to pagal projektą įrenginėk ortakius ir galvos nesuk kaip sureguliuoti sienoje užtinkuotas sklendes, kokie srautai į kokias atšakas turi tekėti ir spėju, jei kreiptumeis į projektuotoją, tai ir su galutiniu sistemos reguliavimu, jei norėsi atlikti viską pats, patarimų gautum tikrai produktyvesnių.

Kur tik kreipiesi statybose, visur vieno mazgo projekto kaina, ar tai elektros įvadas, ar vandens ar kanalizacijos, visur ~500 Lt, su vėdinimu irgi panaši kaina turėtų būti, tai negi dabar sutaupyta daugiau? Spėju net ant ortakynų optimaliai juos vedžiojant būtų buvę galima nemažai sutaupyt, o jei žiūrėt visus mazgus, spėju, su projektu net pigiau būtų gavęsi įsirengti vėdinimą.

Grubiai kalbant buvo minimas dydis apie 0.5 šviesos intensyvumo sulaikymo per langus, tad nemanau, kad namus per langus pasieks daugiau nei 3kW *0.5=1.5kW.

Tame akte atkreipiau dėmesį, kad į vertikalaus paviršiaus 1m2 liepos mėnesį per visą dieną patenka apie 1490W, t.y. be stiklų pasipriešinimo per 30m2 apie 45 kW. Jei padalinti visą šį galingumą iš 24 val. gausim apie 1.8 kW per valandą, o jei dar minusuosim pusę dėl stiklų šilumos nepraleidimo, tai pritekėjimai pro šešėliuotus langus gausis apie 0.9kW per valandą. Tikrai nedaug.

Netinkami oro kiekio skaičiavimo metodai apskaičiuoti reikiamą oro kaitą šiuo atveju. Tavo paminėti oro kaitos apskaičiavimo būdai tinkami tik tuo atveju, kai oras paduodamas gyvenamosiose patalpose, o ištraukiamas labiausiai "nešvariose". Pažiūrėk kas skaičiuojama .

Konkrečiu atveju, kai kiekvienoje atskiroje patalpoje yra ir paduodamas oras ir ištraukiamas, reikia skaičiuoti, kiek tose absoliučiai visose patalpose gali būti vidutiniškai žmonių dauginant 30m3 kiekvienam žmogui konkrečioje patalpoje ir po to sudėjinėti visas patalpas. Nesvarbu, kad žmonių tuo metu toje patalpoje nėra. Iš kur rekuperatorius gali žinoti, kad jau valanda kaip visa šeima susirinko koridoriuje, vonioje, ar svetainėje. Net jei rekupas ir žinotų, juk nepakeis oro srautų intensyvumo į perkrautas patalpas ir nesumažins į tas patalpas, kur šiuo metu žmonių nėra.

Gal nevisai tiksliai skaičiavimo dydžiai parinkti bet principas turėtų būti panašus, gaunasi ženkliai didesni oro kiekiai. Nieko keisto, kad PN rekomendacijose, niekada nerasi tokio "švaistūniško" vėdinimo organizavimo būdo.

PN naudojamame metode visai nesvarbu kur bus žmogus ar žmonės, net ir koridoriuje, kuriame oras nei paduodamas nei ištraukiamas, visus žmones pasieks gaivus iš gyvenamų patalpų atitekėjęs ir iki tol "nepanaudotas" oras.

Na, jūsų "pagyrimai' STRui kaip ir - ne į temą. Saulė kaip ir prieš 100 metų pakyla rytose, leidžiasi vakaruose. Spinduliavimas nesikeičia nei dėl globalinių klimato pakeitimų. Lentelė apskaičiuota prieš daugelį metų, tiesiog dabar kažkam šovė mintis, kad nepamaišytu įtraukti ją į STR. Mūsų valdžia pagaliau pripažino, kad ir Lietuvoje galioja gamtos dėsniai.
Jei jums kažko nepatinka STR, galite tą lentelę susirasti bet kur kitur.

Šilumos pritekėjimus nuo saulės gan sunku skaičiuoti. Net pritekėjimui per sienas turi būti naudojama visai kita metodika, nei skaičiuojant nuostolius žiema. Jei lauke yra +26"C, o patalpoje yra +22"C - negalima teigti, kad temperatūrų skirtumas yra 4"C.
Reikalas tame, kad šviečiant saulei, išorinis sienos paviršius įšyla gerokai daugiau nei tuo metu yra lauko temperatūra. Skirtumas gali būti 10-12"C (ir tai - jei sienos yra šviesios spalvos)
... O kur dar atvejis, kai susirinks daugiau žmonių? O jei svečiai dar išgers ir kiekvieno jų šilumos išsiskyrimai padidės iki 240 Wt? ... O jei po to dar eis šokti???

Nenoriu kvaišinti jums galvos skaičiavimais, minėti dar visą eilę neįvertintų faktorių, tik norėjau iliustruoti, kad net pagal grubią analizę išeina, kad jūsų namo šilumos pertekliai bus 3-4 kartus didesni nei jūsų minėti 1.5 kW.

P.S. Man "šilumos konvekcija" vis tiek gražiau skamba nei "tiesioginį šilumos perdavimą". (Nors Google rašybos tikrintojas visaip bando tą žodį ištaisyti)
O iš esmės abu terminai nusako tą patį reiškinį.

Į temą ir dar kaip į temą. Kad saulė šviečia - niekas neabejoja, bet kaip tai yra apskaičiuojama, kaip tiksliai - čia yra esmė ir nepasitikėjimas STR, kur ne vienas parametras paimtas +/-, tipo bus gerai. Ir buvo gerai, kol statydavo tai kame mes gyvename, bet kai teks statyti efektyvius pastatus teks dabartinį "tikslų" STR apš.. ir padegt o vadovautis nauju - neabejoju, gyvenimas privers tokį priimti
Papildyta:

Dėl grožio nesiginčysiu, bet abu terminai tikrai nusako ne tą patį. Du skirtingi energijos perdavimo būdai, du skirtingi terminai. Jei kalbėtumėt apie oro ar aplamai dujų/skysčio šiluminį laidumą tuos du terminus galima būtų suplakti į vieną, bet per stiklą konvekcija niekaip nevyks. Smulkmena, bet pasistenkime būti tikslūs, kaip ir vatus žymėdami W (kW,MW,mW, etc)
Papildyta:

Nesirūpinkite mano ir kitų žingeidžiųjų galvomis , jos iškęs - kvaršinkit visa eile neįvertintų faktorių, nėr ta eilė labai jau ilga.

Drystu nesutikti. Žodis konvekcija naudojamas apibudinti šilumos perdavimo būdą, kai šilumą perduoda judantis oras.

Yra teigiama, kad šiluma perduodama trimis būdais:
1. laidumas-šiluma perduodama kūnui tiesiogiai liečiantis prie kietų ar skystų medžiagų;
2. konvekcija-šiluma perduodama per oro srautą;,
3. spinduliavimas-šiluma tarp kūnų perduodama elektromagnetinio spinduliavimo metu (pvz., saulė); ,

Beje, Vikipedijoje išskirtas ir ketvirtas šilumos perdavimo būdas - garinimas, bet statybose jis praktiškai nenaudojamas.

Tai akivaizdu, kokią sistemą reikia montuoti - ar tą, kur reikia trigubo vėdinimo, ar tą, kuri trimis kartais mažesniu kiekiu pasiekia tuos pačius rezultatus? Ar dar kokią įdomesnę sugalvokime, pvz po du padavimus priešinguose patalpos taškuose ir vienu ištraukimu per vidurį?
"Konkretus atvejis" yra ne racionaliausias.

Bet žmogus jau 80% įsirengęs visą vėdinimo sistemą. Kaip supratau visi ortakynai jau pravedžioti. Todėl ir parašiau, kad vis tik teisingiau būtų bent jau dėl projekto kreiptis į profesionalus. Vien ant medžiagų būtų sutaupęs keleriopai daugiau nei projektas kainuotų, nekalbant jau apie ekspluatacijos metu patiriamus nuostolius.

Bandau dabar sudėlioti, kaip pačiam reikės projektą pasidaryti . Įsivaizduoju, kad viską pasibraižysiu pats ir eisiu pas profus, tegul "atkalinėja" bapkes iš mano klaidų .

Kad įsirengęs tai dabar turim nutylėti? Ar geriau parodyti kaip tai daroma kokybiškiau? Gal žmogus labai norės persidaryti - pažangiai, vakarietiškai? Ir dar ortakių vos ne pusė liktų

Aš jau rašiau jums apie tai kas gaunasi, kai žmogus kažką siūlo, menkai įsivaizduodamas kaip tai veikia.

Tuo metų kai jus išeinate iš WC į pro duris į kambarį patenka ~2 m3 nešvaraus oro. Man rodos, praeitoje vėdinimo temoje pateikiau skaičiavimus, kad net pats prasčiausias rotorinis rekuperatorius paduotu į kambarius 50 kartų mažesnį užteršto oro kiekį. Kaip manote ar verta kažką išradinėti, tam kad po kambarius pasklistu ne 2.037 m3 užteršto oro o tik 2.000 m3???
Be to, rotoriniuose rekuperatoriuse senei sugalvojo daryti "stop sektorių", kuriame šviežias oras "praplauna" vamzdelius prie tai kai jie pradeda dirti paduodamo oro pusėje.


Vau! Kas atsitiko??? Ar ne jus prieš porą mėn. rašėte visiškai priešingai?
Papildyta:

Žodis konvekcija naudojamas kai yra ko nors srautas. Oro konvekcija - kai yra oro srautas. Mano dėstytojas šilumos konvekcija vadino šilumos srautą per atitvaras. Man taip paprasčiau įsivaizduoti kaip šiluma pereina per skirtingus sluoksnius.

Aš visad sakiau, kad ortakyną pats darysiuos, bet kad bučiau taip kalbėjęs apie projektą, nors užmušk nepamenu




Pritarsiu, žodis konvekcija man irgi asocijuojasi su tiesioginiu, molekuliniu šilumos tekėjimu iš vienos vietos į kitą, tik kai pradėjau dažniau PN forume lankytis, konvekcija prie oro srautų judėjimų prilipo, bet šilumos perdavimo būdai vis tiek išliko trys, ir jei jau minit žodį konvekciją, tam tiesioginima šilumos perdavimui nusakyti, tai nesutapdinkit su oro srautų judėjimu, o atskirkit, kaip nors bet kitaip pavadindami .

Su oro srautais jei tik paliekama galimybė iš namų pabėga "liūto dalis" (kaip kad pasakytų Robertas Karvauskas - pastatų šiltinimo ekspertas, konsultantas, lektorius, "Gamo putų" ekspertas) šilumos.