Vėdinimas

Su nurodytais oro greičiais ten viskas gerai (delta P bus 0,7Pa, triukšmas atitiks vokietijos normas). Galim pamiršti tuos greičius.
Į palėpę yra užlipimas ir prie rekupo filtrų priėjimas bus geras (rekupo apšiltinimą darysiu taip, kad aptarnavimo durys atsidarytų).
Nežinau, kas geriau išmano ar Ed@ ar tas mano sutiktas "bachuriukas". Be to to "bachuriuko" aš nepažįstu, susitikom netyčia, pašnekėjom ir tiek.

Visas įdomumas tame, kad suderinus srautą prie vieno difuzoriaus ir nuėjus derinti prie kito, tas pirmasis (ir visi kiti) vėl išsiderins. Tai nepriklauso nuo tuo ar srautas ribojamas vien tik difuzoriaus, ar - ir difuzoriaus ir sklendė.
Kiekviena kliūtis oro kelyje sudaro pasipriešinimą, o oro srautas priklauso nuo visų pasipriešinimų sumos. Tiksliau sakant - nuo santykio kurį sudarytu skirtingų atšakų pasipriešinimai jei per jas eitu vienodas oro srautas. Pvz. be sklendžių per atšakas tekėdavo 100, 120 ir 200 m3/h oro. Jei visas atšakas apribosime sklendėmis, kiekvienoje sudarydami po tokį pat (pvz. 30Pa) papildomą pasipriešinimą - tai oro srautas atšakose liks toks pat. Gal dėl to kad sistemoje atsirado nereikalingų kliūčių, truputi sumažės bendras oro srautas, bet proporcija tarp atšakų nepasikeis - liks pvz. 90, 108 ir 180.
Lygiai tas pats su difuzoriais - galite prisukti iki maksimumo. Tada kiekvienas iš jų sudarys ~100Pa ir bendras sistemos pasipriešinimas padidės 100Pa. Rekuperatorius "praras" ~20% našumo. Tačiau per visus difuzorius eis vienodas oro kiekis. Taip pat vienodas oro kiekis eis jei visus difuzorius atsuksite maksimaliai. Tuomet jų pasipriešinimas bus tik 10-20 Pa ir rekuperatorius duos beveik maksimalią galią.
... Tik nesuprantu, jei difuzoriai duoda tokias plačias galimybes, kam dar naudoti sklendes, (to labiau, kad jų reguliavimo galimybės yra 3 kart mažesnės, o apie skleidžiamą triukšmą iš vis geriau patylėti)

Yra dar vienas momentas - jei jums reikia, kad srautas pasiektu grindys - difuzorius reikia maksimaliai atidaryti, o jei kažkodėl sugalvojote kad srautas turi sklisti palei lubas - stipriai prisukti. Suprantama, jei sistemoje pusė difuzorių turi pusti palei lubas, o pusė - į grindys, tada reikia žaisti su ortakių bei difuzorių didžiais o jei neišeina pasiekti rezultato - tada naudoti sklendes ( o dar geriau - minkštus kamščius, apie kurios vakar šnekėjome).


Papildyta:

Ortakyje - 35 dB. (Tai liečia tik triukšmą nuo oro judėjimo ortakiais. Ventiliatorių triukšmas sklinda nepriklausomai nuo ortakių dydžio).

Jei turite gerą projektą, jums nėra ko bijoti. Bet kuris tvarkingas meistras įgyvendintu tai kas pavaizduota projekte. (Aišku, jei projekte atvaizduota viskas ko reikia ir jus pareikalausite griežtai jo laikytis)

O ko jums nepatinka jei oras paduodamas į miegamąjį o ištraukiamas, pvz. - iš jame esančios drabužinės ir šalia esančios vonios? Aišku, jei sugalvosite miegamajame įrengti hermetiškos duris su slenksčiu, tai ištraukimas turi būti būtent miegamajame. Tačiau tą oro kiekį, kuris bus ištraukiamas iš vonios ir kitų nešvarių patalpų - reikės iš kažkur pasiimti. Pvz. - tiekti į svetainę padidintą oro kiekį. Tai nėra blogai, tačiau reiks naudoti galingesnį rekuperatorių, didesnius ortakius ...

Blogiau tik žiema, nes didesnė oro kaita labiau sausins orą, be to bus šiek tiek didesni šilumos nuostoliai. Tačiau, jei naudojate rotorinį rekuperatorių, skirtumas nebus didelis, o dėl padidintos oro kaitos svetainėje visada bus gaivesnis oras.

Vienu žodžiu, galimi abu variantai.

Leidau sau ištrinti iš jūsų posto, tos teiginius, kurie ne kelia abejonių (bent jau - man).
Liko tik porą sakinių, su kuriais sunku sutikti.

1) Jei siūlote dėti sklendes tarp aukštų bei pagrindinėse atšakose, tai paaiškinkite kokiam tikslui. Dar geriau bus jei aprašysite algoritmą, pagal kurį siūlote riboti srautą, pvz. į 1-ą aukštą (arba į kurią nors atšaką).

2) Suprantama - jei stipriai prisukti absoliučiai visus difuzorius ir su dideliu spaudimu padavinėti orą į sistemą - tai pradės švilpt. Tačiau - kam to reikia???
Tarkim, prisukote visus (iki 100Pa), išskyrus vieną (kuriame palikote 10Pa). Tada suprantama - norite, kad beveik visas oras nueitu į tą vienintelį. Bet ... jei visas oras nueis į tą, kuris liko pilnai atidarytas, tai kitose difuzoriuse nešvilps - ten tik bus labai mažas oro srautas. Oro spaudimas visur vienodas - jei yra skylė pro kuria galima išeiti su 10Pa pasipriešinimu, tai oras pro ją ir išeis. Ir spaudimas sistemoje nekils daugiau kaip iki 10Pa.
Suprantama - kai spaudimas yra vos 10 Pa, oras beveik ne tekės pro tos difuzorius, kur liko vos matomas plyšiukas. Ir garso tirai ne bus.

O tai nesudarys skersvejo garso ?

Jei kalbame tik apie vėdinimą (kai į miegamąjį paduodama ~70 m3/h) ir duris be slenksčio - jokio garso nėra. O kai projektuojama kanalinė kondicionavimo/orinio šildymo sistema, kur oro kaita gali siekti kelių šimtų m3/h - tada ištraukimas įrengiamas pačiame kambaryje.

As klausiu tik is buitinio pvz kai tarkim balkone mikro pradaryta ir viskas istraukiama per virtuves ventiliacija skersvejo garsas is duru apacios yra (man kaip ypac prastai mieganciam labai maiso). Aisku oro srauto ce as nepamatuosiu naturalaus

Ta skirtingi dalykai. Kalba buvo apie tai kaip rekuperacinė vėdinimo sistema paskirsto orą tarp patalpų. Visai kita istorija jei name natūralus vėdinimas (su oro pritekėjimu pro langų plyšius). Ten langai yra hermetiški, suprantama, kad jokio 15-20 mm plyšio durų apačioje nėra. Jei visas oro pritekėjimas į namą (ar butą) vyksta tik per vieną langą - jame gali būti laba didelis oro srautas per labai siaurą plyšį, kas gali kelti švilpimą.

Ech, su tuo balansavimu ne visai supratau kaip reikia daryti... Tipo su tuo "piltuvu", tarkim iš kartono pasidarytu ir jo gale pritaisytu aerometru neverta prasidėti? Tą piltuvėlį ne pats sugalvojau, kažkas pasakojo apie jį. Maniau, kad atsuku visus difuzorius iki max., ir tada po vieną prisukinėju, kol kiekviename gaunu savo paskaičiuotus kubus. Visus suderinęs vėl iš naujo matuoju nuo pirmo ir paderinu dar sykį. Na ir taip per kokius 3-4 kartus suderinu visus difuzorius.
Tas visas balansines sklendes ortakiuose turbūt teks atsukti iki max. visas ir tiek.

Dar toks vienas neaiškumas susijęs su ventiliacija iškilo Turiu pasidaręs išmetimą iš gartraukio per namo stogą. Gartraukis kol kas standartinis t.y. su jame įmontuotu ventiliatoriumi. Vamzdis 125. Žinau, kad pasipriešinimas tame vamzdyje didelis susidaro ir kad tas standartinis gartraukio ventiliatorius "vargsta" ir nedaug oro ištraukia (vėliau pasikeisiu ventiliatorių į našesnį). Ant to gartraukio vamzdžio galo yra uždėta atbulinė sklendė, lauke jinai gaunasi. Kartais gartraukis traukia šiek tiek net ir pirmu greičiu dirbdamas, o kartais (tikslau dažniau) trauka lygi 0 net ir trečiu greičiu dirbant (yra 3 greičiai). Esu įsitikinęs, kad ta atbulinė sklendė užšala. Negaliu to patikrinti, kadangi stogas apsnigtas ir negaliu užlipti pažiūrėti. Manau, kad per vamzdį eina šiltas oras, o ties vamzdžio galu (atbuline sklende), kondensuojasi ir užšala. Pati sklendė gera buvo kada dėjau, "Europlast" gamybos. "Europlast" lyginant su "Amalvos" yra minkštesnės spyruoklės, lengviau darinėjasi, todėl tokias ir dėjau. Tokios pat atbulinės sklendės, ant vamzdžių galų, yra sudėtos ir ištraukime iš san. mazgų, tik kol kas nepajungti ventiliatoriai dar tų san. mazgų, tai nežinau kokia situacija ten bus. Nežinau kokią čia aš esminę klaidą padariau, gal nereikia visai tų atbulinių sklendžių? Gal sklendės kokios neužšalančios buna? Šiaip tie visi vamzdžiai yra apšiltinti, ant stogo padarytas toks bendras kaminas, jo vidus pilnas akmens vatos, ant viršaus uždėta "kepurė" ir stogelis. Iš kepurės vamzdžiai išlenda gal 5 cm (per atbulinių sklendžių ilgius).

Jei matuoti difuzorių srautą aerometru - "piltuvas" vienintelė išeitis. Tačiau, reikia kad jis būtu tinkamos formos (kad siaurėjimo kampas nebūtu per status) ir tinkamų matmenų. Jis neturi sudaryti papildomo pasipriešinimo. Jei oras paduodamas per d100, tai siauresnis galas negali būti mažesnis kaip 100mm skersmens. (jei d160 - tai ir piltuvo d=160mm). Platesnis galas turi būti bent porą sm. platesnis už difuzoriaus išorinius matmenis. Paprasčiau naudoti standartinį perėjimą d250/160 (tik ne trumpą, o ilgą).
Be to, kad išsilygintu srautas ir per visą matuojamą skersmenį oras tekėtu vienodu greičiu patartina, prie siauresnio galo pritaisyti vamzdį, kurio ilgis būtu bent 3 kartus didesnis už skersmenį (geriau - 5).

Algoritmas tinka. Tiesa, patyrę matuotojai pagal vėdinimo projektą iš anksto prognozuoja kiek kokį difuzorių prisukti. Jei gerai atspėja, tai užtenka vieną kartą pereiti per visus difuzorius...
Kad ne vaikščioti 10 kartų, patarčiau tuo atveju, kai tenka kuriame nors iš difuzorių gerokai pakeisti oro srautą - pagalvoti:
1) ar ne verta panašiai prisukti difuzorius kitose analogiškose vietose
2) pagalvoti kiek pasikeis oro srautas, kai prisuksi kitus difuzorius ir nustatinėti atitinkamai didesne/mažesnė reikšmę.


Net nežinau ką pasakyti ... Nežinau kodėl jums šovė mintis statyti atbulines lauke. Apart užšalimo ir kondensato galima sulaukti ir kai sklendė užstrigs nuo menkiausio taisyklingo apskritimo formos pažeidimo ... ir jei koks paukštis nutars ten įrengti lizdą...
Aš labiau mėgstu sprendimą kai gartraukis jungiasi prie rekuperatoriaus. Nepamiršk to, kad kitaip - kiek gartraukis ištraukia, tiek turi pritekėti iš lauko per langus ir kitas angas (tame tarpe ir iš WC). Aišku, tai nesudaro problemos jei gartraukis jungiamas "1.5 karto per savaitę". ... ir su triukšmu galima taikstytis ...

Dar daugiau stebina idėja - turint rekuperatorių, įrengti ventiliatorius WC.

Kai paskutinį kartą teko turėti reikalų su STR, bet kuris su pabaiga :2003 dar nebuvo išleistas todėl drąsiai prisipažinsiu, kad ne, neteko, bet dabar turiu šaltinį ir pastudijuosiu. Iš kitos pusės STR yra atgyvena, visiškai pasenęs ir labiau tikėčiau kažkuo analogišku DIN ar panašiai. Manau spinduliuotė apibrėžta taip pat "tiksliai" kaip ir kiti pastatų parametrai (sandarumas; vėdinimo kiekis ir pan).
Dėl padrikų skaičiukų atsiprašau - kai kitą rytą numatytas min 1500km "marš-brasok" sunku inžinieriškai tiksliai pateikti skaičiavimus, labiau norėjosi perteikti mintį apie mažus namo šilumos nuostolius, truputi ne sėkmingai iliustruojant skaičiais. Taip, išsklaidytas spinduliavimas neįvertintas, nežinau, kaip į tai reaguos dvigubas selektyvas, bet 30m2 x 0,1kW/m2 ~ 3kW atrodo labai daug.
Dėl konvekcijos negaliu sutikti - jei dujų/skysčių apykaita nevyksta, iš kur ta konvekcija? Pagal skaičiavimus turėjot omeny tiesioginį šilumos perdavimą, tai įvertinta pastato šilumos nuostolių skaičiavimuose.
Beje, besukiodamas baronką prisiminiau dar vieną klaidelę - nevertintas rekupo COP/NVK skaičiuojant nuostolius. Bet tiek to, kada gal vėl kils didis noras skaičiuoti tai pasistengsiu

kazkurioje temoje skaiciau, kad turejot (-it) savo bloga, apie namo statybas, gal butu galima adresiuka? pasiskaitimui