>>Ed@. Net nežadu savo žinių apie ventiliacijos sistemas lyginti su tų, kurie dirba šioje srityje. Ir nesakau, kad čia viskas paprasta kaip 2x2. Tiesiog pradėjau pats projektuotis, pats ir pabaigsiu (tikiuosi). Tuo metu, kai ieškojau žmogaus/firmos, kuri padarytų man vėdinimą, ant protingo "neužsiroviau". O be to kiek turiu pažįstamų, nė vienas nėra labai patenkintas savo vėdinimo sistema su rekuperacija. Nė vienas nenaudoja ilgiau kaip kokia porą val. per dieną. Ir pas visus ta rekuperacija dirba I greičiu, nes paleidus greičiau girdisi triukšmas. Todėl nusprendžiau sau darytis pats. Tarp kitko, dar vieną rekuperacijos "ydą" girdėjau. Pažįstamas sako, kad veikiant vėdinimui, patalpose atsiranda daugiau dulkių (dažniau kambarius plauti reikia). Pas jį sistema montuota prieš pora metų (rekuperatorius rotacinis iš Amalvos), todėl ortakiuose tų dulkių neturėtų būti. Oro filtrų nekeitė/nevalė nė karto, nes nebuvo indikacijos, kad keisti reikia. Nežinau, kodėl dulkės labiau kaupiasi. Žmogus juk nemeluoja.
>>Raituzas. Amalvos rekuperatorių, kainos pasikeitė. Prieš naujuosius buvau užklausęs 700 kubų elektrinio ir vandeninio (plokštelinių), tai kainos daugiau skyrėsi.
Dėl motorinės sklendės supratau. Teks dėti. Rekupą vis dėl to visvien pirksiu su el. tenu. Nesušildys man tas vandeninis kaloriferis iki +20...
Dar vienas klausimas mane neramina. Sistemos balansavimas. Paskaičiavau tuos reikiamus kubus "ant popieriaus", bet dar reikia juos kažkaip realybėje išgauti. Darbe turiu aerometrą (prietaisą, su kuriuo šalia kitų matavimų galima matuoti ir oro greitį). Pasidarysiu tokį "piltuvėlį", kurio vienas galas bus pvz. D150, o kitas D50. Tam gale, kur D50 matuosiu oro greitį, t.y. pridedu piltuvėlį prie lubu kur yra difuzorius, pamatuoju greitį (iš anksto susiskaičiavęs koks turi būti greitis tame D50, kad atitiktų paskaičiuotus teorinius kubus). Ir tokiu būdų prisukinėju/atsukinėju difuzorių, kol gaunu reikiamą reikšmę. Ar geras toks matavimo būdas?
Dar kitas momentas. Pas mane vėdinimas per tris aukštus. Į kiekvieno aukšto oro padavimo ir ištraukimo magistralę yra idėtos reguliuojamos sklendės, nes į pirmą aukštą (rusį) reikia paduoti/ištraukti 136 kubai, į antrą 208, į trečią 200. Kaip dabar padaryti, kad į rusį paduotų 136 kubus. Manau taip: uždarysiu reguliuojamas sklendes į trečią ir antrą aukštus, kad padavinėtų tik į rusį. Rusyje užsuku visus padavimo difuzorius, palieku tik vieną kiaurą ir matuoju tame difuzoriuje greitį, kol gaunu 136 kubus. Analogiškai suderinu ištraukimą. Aišku pirma išbalansuoju srautus į kiekvieną aukštą, o po to jau atskirose patalpose.
Ar teisingai mastau dėl sistemos balansavimo? O gal su tom balansinėm sklendėm nežaisti (atsukti iki galo ir tiek) ir iš karto balansuoti vien su difuzoriais?
QUOTE(ed@ @ 2012 02 12, 16:34)
Tarp pasakymų "gali dirbti iki -15"C" ir "sugrąžina 80% šilumos" yra didžiulis skirtumas. Visi rekuperatoriai dirba. Bent jau - visi ūžia, niekas "neprisipažįsta", kad nutrūko rekuperacija ir oras arba ne tiekiamas, arba šildomas vien elektra, arba sušyla jau patalpoje, kai susimaišė su kambario oru. 
Reklaminiuose bukletuose skelbiamas temperatūrinis efektyvumo koeficientas, kuris nustatytas šiomis sąlygomis:
- įrenginio ventiliatoriai dirba minimaliomis apsukomis, kuo mažesnis oro greitis - to didesnis efektvumas;
- patalpoje +22"C ir 60% drėgnumas. Tai reiškia, kad viename m3 oro yra ~10g. drėgmės. (Tokiame ore šilumos tiek pat, kiek būtu sausame lauko ore jei tą pašildyti iki +43"C)
- lauko oras nėra toks šaltas, kad suveikinėtu apsauga nuo užšalimo (priklauso nuo modelio - dažniausia 0"C)
Beveik niekas nenori skelbti duomenų nei apie tai koks yra ne temperatūros o šilumos gražinimo koeficientas. Niekas neskelbia koks koeficientas yra realiuose sąlygose, kai įrenginys dirba pilnu pajėgumu, o drėgnumas namuose vos siekia 30%. To labiau - apie tai koks yra realus efektyvumo vidurkis per šildymo sezoną, įskaitant papildomas išlaidas patirtas veikiant priešužšaliminiai apsaugai.
Alasca apraišimose duomenis prieštarauja net vienį kitiem. Ką jau kalbėti apie tai, ar jie atitinka tikrovės. Tarp kitko, kai kurie baseinų vėdinimo įrangos gamintojų, (pvz. Dantherm, Lifebreath), naudoja du nuosekliai sujungtus plokštelinius rekuperatorius. Bet neužmirškite, kad baseine palaikoma +30"C ir drėgmės ore yra ~20g/m3. O Aliaska montuoja žmonės, turintis patalpoje vos 4 g/m3 ir viso labo 18-20"C.
Teoriškai ir plokšteliniai rekuperatoriai gali dirbti nenaudojant priešuždegiminės apsaugos. Na, užšals kondensatas šilumokaityje. Ir kas? Ateis šiltesnė diena - ir atitirps! Aišku, gali šiek tiek išlankstyti šilumokaičio plokšteles, net gali atsirasti plyšių - bet jus to vis tiek nepastebėsite. Ar buvote bent kartą apžiūrėję šilumokaitį?
Be to, deformacijų pavojus kils tik toje vietoje, kurijoje susirinko daugiau vandens, nespėjusio užšalti prieš tai, kai kanalas buvo visiškai užkimštas ledu.
Vargu ar pastebėsite, kad paduoda šaltesnį orą, kad ištraukimo ventiliatorius ūžia, bet nieko netraukia. O kol nepastebėsite ir nepasiskusite - Aliasca gali toliau štampuoti ką nori ir kaip nori!
Reklaminiuose bukletuose skelbiamas temperatūrinis efektyvumo koeficientas, kuris nustatytas šiomis sąlygomis:
- įrenginio ventiliatoriai dirba minimaliomis apsukomis, kuo mažesnis oro greitis - to didesnis efektvumas;
- patalpoje +22"C ir 60% drėgnumas. Tai reiškia, kad viename m3 oro yra ~10g. drėgmės. (Tokiame ore šilumos tiek pat, kiek būtu sausame lauko ore jei tą pašildyti iki +43"C)
- lauko oras nėra toks šaltas, kad suveikinėtu apsauga nuo užšalimo (priklauso nuo modelio - dažniausia 0"C)
Beveik niekas nenori skelbti duomenų nei apie tai koks yra ne temperatūros o šilumos gražinimo koeficientas. Niekas neskelbia koks koeficientas yra realiuose sąlygose, kai įrenginys dirba pilnu pajėgumu, o drėgnumas namuose vos siekia 30%. To labiau - apie tai koks yra realus efektyvumo vidurkis per šildymo sezoną, įskaitant papildomas išlaidas patirtas veikiant priešužšaliminiai apsaugai.
Alasca apraišimose duomenis prieštarauja net vienį kitiem. Ką jau kalbėti apie tai, ar jie atitinka tikrovės. Tarp kitko, kai kurie baseinų vėdinimo įrangos gamintojų, (pvz. Dantherm, Lifebreath), naudoja du nuosekliai sujungtus plokštelinius rekuperatorius. Bet neužmirškite, kad baseine palaikoma +30"C ir drėgmės ore yra ~20g/m3. O Aliaska montuoja žmonės, turintis patalpoje vos 4 g/m3 ir viso labo 18-20"C.
Teoriškai ir plokšteliniai rekuperatoriai gali dirbti nenaudojant priešuždegiminės apsaugos. Na, užšals kondensatas šilumokaityje. Ir kas? Ateis šiltesnė diena - ir atitirps! Aišku, gali šiek tiek išlankstyti šilumokaičio plokšteles, net gali atsirasti plyšių - bet jus to vis tiek nepastebėsite. Ar buvote bent kartą apžiūrėję šilumokaitį?
Be to, deformacijų pavojus kils tik toje vietoje, kurijoje susirinko daugiau vandens, nespėjusio užšalti prieš tai, kai kanalas buvo visiškai užkimštas ledu.
Vargu ar pastebėsite, kad paduoda šaltesnį orą, kad ištraukimo ventiliatorius ūžia, bet nieko netraukia.
O kol nepastebėsite ir nepasiskusite - Aliasca gali toliau štampuoti ką nori ir kaip nori!Na pats turiu Alasca tai 500m3 rekupa naudoju 1 is 4 greiciu tai sakykim 125m3/h teoriskai. Del uzsalimo prie 0 laipsniu tai jau perdedat, mazdaug nuo -10- -15 pradeda uzsalineti. elektrinio ieinancio oro pasildymo jis neturi, o i kambarius tiekiamo oro sildytuvas atjungtas taigi jei burzgia reiskia veikia
. Ussaldovo antra kasete kur lauk ismetamas oras susitinka su saltu lauko oru ir tik ismetamo lauk oro tarpas, jam uzsalus pradeda pusti visiskai salta ora ir difuzoriai pradeda rasoti. Prie didesniu salciu siek tiek pridarau ieinanti ora, t.y. apgaudineju.po uzsalimo silumokaiciai nepasikeite.
Jums patinka rotaciniai ir Jus profesionalas tai saunu, bet nekritikuokit kitu nepamatuota kritika. Nera alasca stebuklas, bet ir ne visiskas shudas kaip bandote parodyti.
QUOTE(Pupcis @ 2012 02 12, 19:34)
Tuo metu, kai ieškojau žmogaus/firmos, kuri padarytų man vėdinimą, ant protingo "neužsiroviau". O be to kiek turiu pažįstamų, nė vienas nėra labai patenkintas...
...pas visus ta rekuperacija dirba I greičiu, nes paleidus greičiau girdisi triukšmas. Todėl nusprendžiau sau darytis pats.
...pas visus ta rekuperacija dirba I greičiu, nes paleidus greičiau girdisi triukšmas. Todėl nusprendžiau sau darytis pats.
Pripažinsiu, kad jus iš dalies teisus. Šio amžiaus lyga - nemadinga gerai žinoti savo amatą. Užsirauna žmonės ant tokių "specų" kaip Kirtiss ir paskui "rekuperacija dirba tik I greičiu" ir t.t. O dar yra mada susirasti pagal skelbimą kokį visų galų meistrą kuris be jokių paskaičiavimų žino kaip turi būti ir ...
Tačiau, nesuprantu jūsų optimizmo. Kodėl nusprendėte, kad pats padarysite geriau?
Juk te, ką vadinote neprotingais, irgi nėra "nutolę nuo inžinerijos", be to savo srityje žino gerokai daugiau negu jums pavyko išsiaiškinti...
Sprendžiant iš tuo ką rašote, įtariu kad padarysite dešimt kart daugiau klaidų.
Tiesiog iš smalsumo: kokias priemones numatėte, kad nebūtu triukšmo?
QUOTE
Tarp kitko, dar vieną rekuperacijos "ydą" girdėjau. Pažįstamas sako, kad veikiant vėdinimui, patalpose atsiranda daugiau dulkių ... Žmogus juk nemeluoja.
Žmogus nemeluotu to atveju, jei atliktu tam tikrą eksperimentą kuris leistu vienareikšmiškai nustatytu dulkių atsiradimo priežastį.
O dabar galima tik spėlioti:
- gal montavimo metų vamzdžių galai buvo atviri ir statybinės dulkės padengė visą vidų storu sluoksniu? Esant mažam srautui, jis gali ir per 5 metus neišsivėdinti.
- gal oras paduodamas tokiu greičių, kad pakelia nuo grindų visas dulkes?
- gal rekupą įjungia kartą per savaitę, o oro padavimas virš spintos (nuo kurios nupučia visą debesį dulkių?
- o gal vengiant užšalimo, sistema subalansuota taip, kad ištraukiama daugiau negu paduodama, langai hermetiškai uždaryti, o trūkstamą orą siurbia per gartraukio kanalą? Arba - per papildomą kanalą, kuris (neaišku kokiam tikslui) yra įrengtas WC?
- o su kuo jis lygina? Gal kai nenaudoja rekupo (to labiau - mažiausiu greičiu) - atidarydamas langus vėdina patalpas taip, kad apykaita siekia kelis kartus per valandą?
Tai, kad filtras per porą metų ne karto ne valytas, ne sako nieko gero nei apie žmogaus tvarkingumą, nei apie jo siekį būti objektyviam.
Pabandykite blaiviai pamąstyti: kokių būdu rekuperatorius gali pagaminti dulkes?
Gal turi stebuklingą dūdelę, kad visos lauko dulkės subėga pas jį?
Logika man kužda, kad vėdinant per lango plyšius į kambarį pateks žyyyymiai daugiau dulkių, nei pro rekuperatoriaus filtrą, koks prastas jis bebūtu.
P.S. Išradinėjant matavimo metodus, jus į tokius laukus paklydote!
Oro debito balansas pasikeis net kai pridėsite tokių matmenų "piltuvą". Oro kiekis sumažės ten, kur jo užspausite srautą ir padidės visur kitur.
Papildyta:
QUOTE(Pupcis @ 2012 02 12, 16:41)
Pas bendradarbį namuose stovi plokštelinis rekupas. Elektrinis tenas atjungtas (taupymo sumetimais). Rekupas pučia į patalpas tarkim +12. Tokia žema temp. sako jaučiasi, nors ir namuose palaiko +20. Jaučiasi, kad į patalpą paduodama šaltesnio oro masė, jaučiasi oro judėjimas. Oro kaita ten nedidesnė kaip 0,5h-1.
Oro judėjimas gali jaustis ir jei bus paduodama +30"C. Ir atvirkščiai - jo gali nesiskusti net ten, kur -25"C oras patenka natūraliai - per langų plyšius ir teisingose vietose įrengtas orlaides. Viskas priklauso nuo tuo kaip parinktos oro padavimo vietos, sureguliuoti srauto greičiai, kryptys ir t.t.
QUOTE(ed@ @ 2012 02 12, 23:51)
Pripažinsiu, kad jus iš dalies teisus. Šio amžiaus lyga - nemadinga gerai žinoti savo amatą. Užsirauna žmonės ant tokių "specų" kaip Kirtiss ir paskui "rekuperacija dirba tik I greičiu" ir t.t. O dar yra mada susirasti pagal skelbimą kokį visų galų meistrą kuris be jokių paskaičiavimų žino kaip turi būti ir ...
Tačiau, nesuprantu jūsų optimizmo. Kodėl nusprendėte, kad pats padarysite geriau?
Juk te, ką vadinote neprotingais, irgi nėra "nutolę nuo inžinerijos", be to savo srityje žino gerokai daugiau negu jums pavyko išsiaiškinti...
Sprendžiant iš tuo ką rašote, įtariu kad padarysite dešimt kart daugiau klaidų.
Tiesiog iš smalsumo: kokias priemones numatėte, kad nebūtu triukšmo?
Žmogus nemeluotu to atveju, jei atliktu tam tikrą eksperimentą kuris leistu vienareikšmiškai nustatytu dulkių atsiradimo priežastį.
O dabar galima tik spėlioti:
- gal montavimo metų vamzdžių galai buvo atviri ir statybinės dulkės padengė visą vidų storu sluoksniu? Esant mažam srautui, jis gali ir per 5 metus neišsivėdinti.
- gal oras paduodamas tokiu greičių, kad pakelia nuo grindų visas dulkes?
- gal rekupą įjungia kartą per savaitę, o oro padavimas virš spintos (nuo kurios nupučia visą debesį dulkių?
- o gal vengiant užšalimo, sistema subalansuota taip, kad ištraukiama daugiau negu paduodama, langai hermetiškai uždaryti, o trūkstamą orą siurbia per gartraukio kanalą? Arba - per papildomą kanalą, kuris (neaišku kokiam tikslui) yra įrengtas WC?
- o su kuo jis lygina? Gal kai nenaudoja rekupo (to labiau - mažiausiu greičiu) - atidarydamas langus vėdina patalpas taip, kad apykaita siekia kelis kartus per valandą?
Tai, kad filtras per porą metų ne karto ne valytas, ne sako nieko gero nei apie žmogaus tvarkingumą, nei apie jo siekį būti objektyviam.
Pabandykite blaiviai pamąstyti: kokių būdu rekuperatorius gali pagaminti dulkes?
Gal turi stebuklingą dūdelę, kad visos lauko dulkės subėga pas jį?
Logika man kužda, kad vėdinant per lango plyšius į kambarį pateks žyyyymiai daugiau dulkių, nei pro rekuperatoriaus filtrą, koks prastas jis bebūtu.
P.S. Išradinėjant matavimo metodus, jus į tokius laukus paklydote!
Oro debito balansas pasikeis net kai pridėsite tokių matmenų "piltuvą". Oro kiekis sumažės ten, kur jo užspausite srautą ir padidės visur kitur.
Papildyta:
Oro judėjimas gali jaustis ir jei bus paduodama +30"C. Ir atvirkščiai - jo gali nesiskusti net ten, kur -25"C oras patenka natūraliai - per langų plyšius ir teisingose vietose įrengtas orlaides. Viskas priklauso nuo tuo kaip parinktos oro padavimo vietos, sureguliuoti srauto greičiai, kryptys ir t.t.
Tačiau, nesuprantu jūsų optimizmo. Kodėl nusprendėte, kad pats padarysite geriau?
Juk te, ką vadinote neprotingais, irgi nėra "nutolę nuo inžinerijos", be to savo srityje žino gerokai daugiau negu jums pavyko išsiaiškinti...
Sprendžiant iš tuo ką rašote, įtariu kad padarysite dešimt kart daugiau klaidų.
Tiesiog iš smalsumo: kokias priemones numatėte, kad nebūtu triukšmo?
Žmogus nemeluotu to atveju, jei atliktu tam tikrą eksperimentą kuris leistu vienareikšmiškai nustatytu dulkių atsiradimo priežastį.
O dabar galima tik spėlioti:
- gal montavimo metų vamzdžių galai buvo atviri ir statybinės dulkės padengė visą vidų storu sluoksniu? Esant mažam srautui, jis gali ir per 5 metus neišsivėdinti.
- gal oras paduodamas tokiu greičių, kad pakelia nuo grindų visas dulkes?
- gal rekupą įjungia kartą per savaitę, o oro padavimas virš spintos (nuo kurios nupučia visą debesį dulkių?
- o gal vengiant užšalimo, sistema subalansuota taip, kad ištraukiama daugiau negu paduodama, langai hermetiškai uždaryti, o trūkstamą orą siurbia per gartraukio kanalą? Arba - per papildomą kanalą, kuris (neaišku kokiam tikslui) yra įrengtas WC?
- o su kuo jis lygina? Gal kai nenaudoja rekupo (to labiau - mažiausiu greičiu) - atidarydamas langus vėdina patalpas taip, kad apykaita siekia kelis kartus per valandą?
Tai, kad filtras per porą metų ne karto ne valytas, ne sako nieko gero nei apie žmogaus tvarkingumą, nei apie jo siekį būti objektyviam.
Pabandykite blaiviai pamąstyti: kokių būdu rekuperatorius gali pagaminti dulkes?
Gal turi stebuklingą dūdelę, kad visos lauko dulkės subėga pas jį?
Logika man kužda, kad vėdinant per lango plyšius į kambarį pateks žyyyymiai daugiau dulkių, nei pro rekuperatoriaus filtrą, koks prastas jis bebūtu.
P.S. Išradinėjant matavimo metodus, jus į tokius laukus paklydote!
Oro debito balansas pasikeis net kai pridėsite tokių matmenų "piltuvą". Oro kiekis sumažės ten, kur jo užspausite srautą ir padidės visur kitur.
Papildyta:
Oro judėjimas gali jaustis ir jei bus paduodama +30"C. Ir atvirkščiai - jo gali nesiskusti net ten, kur -25"C oras patenka natūraliai - per langų plyšius ir teisingose vietose įrengtas orlaides. Viskas priklauso nuo tuo kaip parinktos oro padavimo vietos, sureguliuoti srauto greičiai, kryptys ir t.t.
Pokolkas man Kirtiss,nick'as labiau imponuoja nei jusu savireklama
ir is kur jus toks isdygot. betka apsiksit kad tik sublizgeti pries kitus... Niekada nesirinkciau zmogaus ,pilancio pamazgas ant savo profesijos kolegu .... 
matyt darbo neturit kad cia trintis pradejot
QUOTE(biesas66 @ 2012 02 12, 23:18)
Pokolkas man Kirtiss,nick'as labiau imponuoja nei jusu savireklama ir is kur jus toks isdygot. betka apsiksit kad tik sublizgeti pries kitus... Niekada nesirinkciau zmogaus ,pilancio pamazgas ant savo profesijos kolegu .... matyt darbo neturit kad cia trintis pradejot
ir is kur jus toks isdygot. betka apsiksit kad tik sublizgeti pries kitus... Niekada nesirinkciau zmogaus ,pilancio pamazgas ant savo profesijos kolegu .... matyt darbo neturit kad cia trintis pradejot Pritariu. Kartais atrodo, kad tendencingai reputaciją menkina...
QUOTE(Vyckaju @ 2012 02 12, 20:12)
Na pats turiu Alasca tai 500m3 rekupa naudoju 1 is 4 greiciu tai sakykim 125m3/h
... mazdaug nuo -10- -15 pradeda uzsalineti. ...jam uzsalus pradeda pusti visiskai salta ora ir difuzoriai pradeda rasoti. Prie didesniu salciu siek tiek pridarau ieinanti ora, t.y. apgaudineju.
po uzsalimo silumokaiciai nepasikeite.
Jums patinka rotaciniai ir Jus profesionalas tai saunu, bet nekritikuokit kitu nepamatuota kritika.
... mazdaug nuo -10- -15 pradeda uzsalineti. ...jam uzsalus pradeda pusti visiskai salta ora ir difuzoriai pradeda rasoti. Prie didesniu salciu siek tiek pridarau ieinanti ora, t.y. apgaudineju.
po uzsalimo silumokaiciai nepasikeite.
Jums patinka rotaciniai ir Jus profesionalas tai saunu, bet nekritikuokit kitu nepamatuota kritika.
Malonu, kad pasidalinote patirtimi, tačiau noriu atsakyti dėl "nepamatuotos kritikos.
Nejaugi manote, kad pradėčiau kritikuoti šaunu daiktą, jei neturėčiau pakankamo pagrindo? Man atrodo atvirkščiai - jūsų išvados paremtos gan nevienareikšmiais įrodymais.
Iš jūsų pasakojimo galima grasiai teigti tik šios dalykus:
1) turint Alasca galima sulaukti, kad ant galvos pradės kristi lašai.
2) norint nors kiek naudotis Alasca per šalčius - reikia imtis įvairių gudrybių. Ir sugalvoti tai pačiam, nes instrukcijoje to nėra.
3) Automatika ant tiek prasta, kad nesugeba tinkamai naudoti priešužšaliminį režimą ir esant vidutiniam šaltukui rekupas, vis dėl to, pilnai užšąla.
Aš neminėjau prie kokios temperatūros prasideda užšalimas Alascos modeliuose. Šnekėjau apie tos gamintojus, kurie neslepia informacijos. Norint įvertinti objektyviai, apart temperatūrų reikia žinoti dar keletą dalykų:
- koks yra drėgnumus patalpose? Jei naudojate 4 kartus sumažintą oro apykaitą - įtariu kad drėgnumas gali gerokai viršyti normą. Dėl to ištraukiamame ore yra ženkliai daugiau šilumos nei būtu jei įrenginys dirbtu pilnu pajėgumų. Šaunu kad supratote, kad šia gudrybė leidžia gerokai pasiekti gerokai žemesnės užšalimo ribos, tačiau jei bandome lyginti skirtingus modelius reikėtu duomenų nominaliame režime.
- Ar matavote kokia proporciją gaunasi tarp paduodamo ir ištraukiamo oro? Ar esate įsitikinę, kad sistema buvo teisingai subalansuota ir paduodamo oro kiekis nebuvo mažesnis negu ištraukiamas? Puikiai suprantate, kad jei padaryti, kad padavimas būtu du kart mažesnis už ištraukimą - rekupas ir prie -20"C neturėtu užšalinėti.
- negalite tiksliai įvardinti prie kokios temperatūros pastebėjote, kad rekuperatorius užšalo. Prie -10, ar prie 15"C? O gal vis gi, padeda užšalinėti žymiai anksčiau, tik jus ne visada atkreipiate į tai dėmesį? Ar jums žinoma, kad Alasca turi automatinę apsaugą nuo užšalimo? Jai veikiant, rekuperatorius turi sėkmingai ūžti net iki -25"C.
(Tiesa, tuomet jis nieko ne rekuperuoja, tačiau ūžia tvarkingai)
P.S. Aš nevadinau Alasca š... , jus pats pasirinkote šį žodį.
P.P.S. Net pagal gamintojo teikiamą diagramą, Alascos500 efektyvumas prie 500m3/h yra viso labo 83.5%. Gal vis gi geriau naudoti rotorinį, kuris duoda tiek pat ir ne mažina rekuperacijos iškart, kai laukė pasidaro žemiau nulio?
Papildyta:
QUOTE(biesas66 @ 2012 02 12, 23:18)
... betka apsiksit kad tik sublizgeti pries kitus...
Tik tai ir nepatiko? O pagal temą nieko pasakyti negalit?
Daugiau neradote prie ko prikibti?
Kam iš tikro įdomu - siūlau su panašiomis pretenzijomis kreiptis į AZ.
Paaiškinsiu savo poziciją dėl Kirtiss
QUOTE(ed@ @ 2012 02 13, 01:58)
Malonu, kad pasidalinote patirtimi, tačiau noriu atsakyti dėl "nepamatuotos kritikos.
Nejaugi manote, kad pradėčiau kritikuoti šaunu daiktą, jei neturėčiau pakankamo pagrindo? Man atrodo atvirkščiai - jūsų išvados paremtos gan nevienareikšmiais įrodymais.
Iš jūsų pasakojimo galima grasiai teigti tik šios dalykus:
1) turint Alasca galima sulaukti, kad ant galvos pradės kristi lašai.
2) norint nors kiek naudotis Alasca per šalčius - reikia imtis įvairių gudrybių. Ir sugalvoti tai pačiam, nes instrukcijoje to nėra.
3) Automatika ant tiek prasta, kad nesugeba tinkamai naudoti priešužšaliminį režimą ir esant vidutiniam šaltukui rekupas, vis dėl to, pilnai užšąla.
Aš neminėjau prie kokios temperatūros prasideda užšalimas Alascos modeliuose. Šnekėjau apie tos gamintojus, kurie neslepia informacijos. Norint įvertinti objektyviai, apart temperatūrų reikia žinoti dar keletą dalykų:
- koks yra drėgnumus patalpose? Jei naudojate 4 kartus sumažintą oro apykaitą - įtariu kad drėgnumas gali gerokai viršyti normą. Dėl to ištraukiamame ore yra ženkliai daugiau šilumos nei būtu jei įrenginys dirbtu pilnu pajėgumų. Šaunu kad supratote, kad šia gudrybė leidžia gerokai pasiekti gerokai žemesnės užšalimo ribos, tačiau jei bandome lyginti skirtingus modelius reikėtu duomenų nominaliame režime.
- Ar matavote kokia proporciją gaunasi tarp paduodamo ir ištraukiamo oro? Ar esate įsitikinę, kad sistema buvo teisingai subalansuota ir paduodamo oro kiekis nebuvo mažesnis negu ištraukiamas? Puikiai suprantate, kad jei padaryti, kad padavimas būtu du kart mažesnis už ištraukimą - rekupas ir prie -20"C neturėtu užšalinėti.
- negalite tiksliai įvardinti prie kokios temperatūros pastebėjote, kad rekuperatorius užšalo. Prie -10, ar prie 15"C? O gal vis gi, padeda užšalinėti žymiai anksčiau, tik jus ne visada atkreipiate į tai dėmesį? Ar jums žinoma, kad Alasca turi automatinę apsaugą nuo užšalimo? Jai veikiant, rekuperatorius turi sėkmingai ūžti net iki -25"C.
(Tiesa, tuomet jis nieko ne rekuperuoja, tačiau ūžia tvarkingai)
P.S. Aš nevadinau Alasca š... , jus pats pasirinkote šį žodį.
P.P.S. Net pagal gamintojo teikiamą diagramą, Alascos500 efektyvumas prie 500m3/h yra viso labo 83.5%. Gal vis gi geriau naudoti rotorinį, kuris duoda tiek pat ir ne mažina rekuperacijos iškart, kai laukė pasidaro žemiau nulio?
Papildyta:
Tik tai ir nepatiko? O pagal temą nieko pasakyti negalit?
Daugiau neradote prie ko prikibti?
Kam iš tikro įdomu - siūlau su panašiomis pretenzijomis kreiptis į AZ.
Paaiškinsiu savo poziciją dėl Kirtiss
Nejaugi manote, kad pradėčiau kritikuoti šaunu daiktą, jei neturėčiau pakankamo pagrindo? Man atrodo atvirkščiai - jūsų išvados paremtos gan nevienareikšmiais įrodymais.
Iš jūsų pasakojimo galima grasiai teigti tik šios dalykus:
1) turint Alasca galima sulaukti, kad ant galvos pradės kristi lašai.
2) norint nors kiek naudotis Alasca per šalčius - reikia imtis įvairių gudrybių. Ir sugalvoti tai pačiam, nes instrukcijoje to nėra.
3) Automatika ant tiek prasta, kad nesugeba tinkamai naudoti priešužšaliminį režimą ir esant vidutiniam šaltukui rekupas, vis dėl to, pilnai užšąla.
Aš neminėjau prie kokios temperatūros prasideda užšalimas Alascos modeliuose. Šnekėjau apie tos gamintojus, kurie neslepia informacijos. Norint įvertinti objektyviai, apart temperatūrų reikia žinoti dar keletą dalykų:
- koks yra drėgnumus patalpose? Jei naudojate 4 kartus sumažintą oro apykaitą - įtariu kad drėgnumas gali gerokai viršyti normą. Dėl to ištraukiamame ore yra ženkliai daugiau šilumos nei būtu jei įrenginys dirbtu pilnu pajėgumų. Šaunu kad supratote, kad šia gudrybė leidžia gerokai pasiekti gerokai žemesnės užšalimo ribos, tačiau jei bandome lyginti skirtingus modelius reikėtu duomenų nominaliame režime.
- Ar matavote kokia proporciją gaunasi tarp paduodamo ir ištraukiamo oro? Ar esate įsitikinę, kad sistema buvo teisingai subalansuota ir paduodamo oro kiekis nebuvo mažesnis negu ištraukiamas? Puikiai suprantate, kad jei padaryti, kad padavimas būtu du kart mažesnis už ištraukimą - rekupas ir prie -20"C neturėtu užšalinėti.
- negalite tiksliai įvardinti prie kokios temperatūros pastebėjote, kad rekuperatorius užšalo. Prie -10, ar prie 15"C? O gal vis gi, padeda užšalinėti žymiai anksčiau, tik jus ne visada atkreipiate į tai dėmesį? Ar jums žinoma, kad Alasca turi automatinę apsaugą nuo užšalimo? Jai veikiant, rekuperatorius turi sėkmingai ūžti net iki -25"C.
(Tiesa, tuomet jis nieko ne rekuperuoja, tačiau ūžia tvarkingai)
P.S. Aš nevadinau Alasca š... , jus pats pasirinkote šį žodį.
P.P.S. Net pagal gamintojo teikiamą diagramą, Alascos500 efektyvumas prie 500m3/h yra viso labo 83.5%. Gal vis gi geriau naudoti rotorinį, kuris duoda tiek pat ir ne mažina rekuperacijos iškart, kai laukė pasidaro žemiau nulio?
Papildyta:
Tik tai ir nepatiko? O pagal temą nieko pasakyti negalit?
Daugiau neradote prie ko prikibti?
Kam iš tikro įdomu - siūlau su panašiomis pretenzijomis kreiptis į AZ.
Paaiškinsiu savo poziciją dėl Kirtiss
Na tai paaiskinkite man kas cia su juo blogai.Galima i AZ.
Galiu dar prie daug ko prikibti,bet man svarbiausia zmogiskumas zmoguje. Jei jo nera,tai su tokiu asmeniu nemalonu ir bendrauti,o kokie dar gali buti darbiniai santykia?
>>Ed@
Priemonės, kad vėdinimo keliamas triukšmas būtų kuo mažesnis:
1. Ortakius naudojau skardinius apvalius, išėjimuose į difuzorius skardiniai 90 laipsnių kampai. Išskyrus rusyje naudojau 55x110 plastikinius ortakius (čia nebuvo galimybės dėti apvalius). Niekur nenaudojau gofruoto vamdžio, išskyrus 5-15cm ilgio galus išėjimuose į difuzorius (prie 90 laipsnių skardinio gabaliukas gofruoto, nes taip papraščiau suderinti su lubų lygiu).
2. Ortakių diametrus parinkau tokius, kad oro greitis neviršytų 3m/s esant oro kaitai 1h-1 (vienas kartas per valandą). Realiai vienoje magistralėje gavosi 3,1m/s, visur kitur mažesni (nuo 1,5 iki 2,5). Įtariu, kad ko gero dažniausiai rekupas dirbs apie 50% našumu, tai ir greičiai bus atitinkami.
3. Tėvų miegamajame oro padavime ir ištraukime sudėti oro slopintuvai (stačiakampiai). Kadangi slopintuvai kainuoja nepigiai, todėl ant kiekvienos atšakos jų nepridėsi... Pas mane atšakų daug. Žinau, kad garsas sklida iš kambario į kambarį per tą patį ortakį, bet tikiuosi užteks slopintuvų tik miegamajame, kad bent jau naktį neerzintų.
4. Po vėdinimo įrenginio, oro padavimo ir ištraukimo kanaluose montuosiu triukšmo slopintuvus (vietos palikta 250vidinis/450išorinis, 900 ilgio, slopintuvams).
Dėl tų dulkių ištirsim dar. Tas žmogus mano brolis. Filtų nevalė/nekeitė nes nebuvo užsižiebusi indikacija (yra juk ten diff. slėgio davikliai filtruose). Viską suinstaliavo ir paleido firma. Jokių spintų po difuzoriais nėra. Dulkių ortakiuose gali būti. Langų neatidarinėja, nes užtenka, kad ventiliaciją retsykiais įjungia. Jis žmogus užsiėmęs ir laiko išsamiems tyrimams neturi. Kai bus laiko padarysim tyrimus kartu ir parašysiu kaip sekės. Nėra ko čia dabar spėlioti.
Apie sistemos balansavimą tai galėtumėte mestelėti vieną kitą idėją. Man tai būtų idėja, jums, be abejo puikiai žinoma kaip tą reikia daryti. Kadangi žmonių, montuojančių ventiliacines sistemas sau nėra daug, tai šis žinių nutekėjimas gal nebus labai nuostolingas. Kaip manot?
Priemonės, kad vėdinimo keliamas triukšmas būtų kuo mažesnis:
1. Ortakius naudojau skardinius apvalius, išėjimuose į difuzorius skardiniai 90 laipsnių kampai. Išskyrus rusyje naudojau 55x110 plastikinius ortakius (čia nebuvo galimybės dėti apvalius). Niekur nenaudojau gofruoto vamdžio, išskyrus 5-15cm ilgio galus išėjimuose į difuzorius (prie 90 laipsnių skardinio gabaliukas gofruoto, nes taip papraščiau suderinti su lubų lygiu).
2. Ortakių diametrus parinkau tokius, kad oro greitis neviršytų 3m/s esant oro kaitai 1h-1 (vienas kartas per valandą). Realiai vienoje magistralėje gavosi 3,1m/s, visur kitur mažesni (nuo 1,5 iki 2,5). Įtariu, kad ko gero dažniausiai rekupas dirbs apie 50% našumu, tai ir greičiai bus atitinkami.
3. Tėvų miegamajame oro padavime ir ištraukime sudėti oro slopintuvai (stačiakampiai). Kadangi slopintuvai kainuoja nepigiai, todėl ant kiekvienos atšakos jų nepridėsi... Pas mane atšakų daug. Žinau, kad garsas sklida iš kambario į kambarį per tą patį ortakį, bet tikiuosi užteks slopintuvų tik miegamajame, kad bent jau naktį neerzintų.
4. Po vėdinimo įrenginio, oro padavimo ir ištraukimo kanaluose montuosiu triukšmo slopintuvus (vietos palikta 250vidinis/450išorinis, 900 ilgio, slopintuvams).
Dėl tų dulkių ištirsim dar. Tas žmogus mano brolis. Filtų nevalė/nekeitė nes nebuvo užsižiebusi indikacija (yra juk ten diff. slėgio davikliai filtruose). Viską suinstaliavo ir paleido firma. Jokių spintų po difuzoriais nėra. Dulkių ortakiuose gali būti. Langų neatidarinėja, nes užtenka, kad ventiliaciją retsykiais įjungia. Jis žmogus užsiėmęs ir laiko išsamiems tyrimams neturi. Kai bus laiko padarysim tyrimus kartu ir parašysiu kaip sekės. Nėra ko čia dabar spėlioti.
Apie sistemos balansavimą tai galėtumėte mestelėti vieną kitą idėją. Man tai būtų idėja, jums, be abejo puikiai žinoma kaip tą reikia daryti. Kadangi žmonių, montuojančių ventiliacines sistemas sau nėra daug, tai šis žinių nutekėjimas gal nebus labai nuostolingas. Kaip manot?
QUOTE(Pupcis @ 2012 02 13, 15:32)
Apie sistemos balansavimą tai galėtumėte mestelėti vieną kitą idėją. Man tai būtų idėja, jums, be abejo puikiai žinoma kaip tą reikia daryti. Kadangi žmonių, montuojančių ventiliacines sistemas sau nėra daug, tai šis žinių nutekėjimas gal nebus labai nuostolingas. Kaip manot?
Sis veikejes manau tikrai jums nepasakys kaip tai atlikti
Manau balansavima galima atlikti su sklendemis ir pasitelkus http://upona.lt/index.php?page=FTA1
QUOTE(Pupcis @ 2012 02 13, 13:32)
>>Ed@
Priemonės, kad vėdinimo keliamas triukšmas būtų kuo mažesnis:
1.
Priemonės, kad vėdinimo keliamas triukšmas būtų kuo mažesnis:
1.
Nėra laiko, todėl atsakysiu trumpai:
1) Jei greičiai parinkti tinkamai, beveik nėra skirtumo ar ortakis apvalus, ar stačiakampis. Galima naudoti ir gofruotą jei pasirinkti tinkamą dydį.
Skirtingai nuo metalinių, plastikiniai ortakiai kiek sumažina triukšmą (tačiau jos retai naudoja dėl kitų trūkumų).
Grubiausia klaida - aštrus kampai (ir ne tik alkūnėse, bet ir atšakose). Aplamai, yra daug taisyklių, tačiau bendras principas - kuo mažiau staigių posūkių bei susiaurėjimų.
2) Mintis gera, tik parinkinėti reikia pagal diagramą. Pvz. oras sukelia tokį pat garsą (35dB) kai juda per d630mm ortakį 6m/s greičiu, o kai juda per d100mm ortakį - jau prie 2m/s
...Įdomu ar teisingai suskaičiavote. Koks skersmuo gavosi prie rekupo?
Nėra protinga skaičiuoti 100% pajėgumo, jei ketinate tą režimą naudoti tik kai patalpoje susirinks daug žmonių (tada jie kels didesnį triukšmą nei vėdinimas). Pasidomėkite koks yra debitas prie vidutinis įrenginio greičio. Tai ne 50%.
Nors, aš pvz. stengiuosi projektuoti sistemą taip, kad norint vasaros naktį atvėsinti patalpas, būtu galima paleisti 100% pajėgumo, bet kambaryje aplamai nieko nesigirdėtu.
3) Kryptis teisinga. Triukšmą reikia slopinti prie kiekvieno difuzoriaus. Iš vienos pusės, tai nuslopins viską kas gal kilti dėl netaisyklingos formos alkūnių, atšakų bei kitų padarytu klaidų. Iš kitos pusės - per ventiliaciją nesigirdės kas darosi gretimoje patalpoje.
Slopintuvai tam tikslui yra per brangus, bei užima daug vietos.
4) 900mm ilgio bus per mažai. Aplamai, garsą sunku nuslopinti tiesiame slopintuve (kai pro įėjimą matosi išėjimas).
QUOTE
Dėl tų dulkių ištirsim dar. ... Nėra ko čia dabar spėlioti.
Labai protinga mintis. Man toks būdas patinka labiausiai.
QUOTE
Apie sistemos balansavimą ...
Nėra skubos su balansavimu. Galėsime aptarti vėliau. (Labai jau norėsi paklausyti ar Korida pasiūlys ką konkretesnio, ar ji tik moka kitus kaltinti)
Čia dažnai nuskamba rekomendacijos kreiptis tiktai į specialistus ne tik projektavimui, bet ir visos vėdinimo sistemos įdiegimui, aš pastoviai teigiu, kad nepasitikiu specialistais, bet kai perskaičiau žemiau pateiktą žinutę tai iš vis išvirtau.
Kreipsiesi į "tokio lygio specialistą" ir jis pasakys, tikrai turiu daug patirties ir kaina gera, o kai įrengs ventiliacija, tai nė tikri specialistai nesupras, kaip ji veikia.
Kreipsiesi į "tokio lygio specialistą" ir jis pasakys, tikrai turiu daug patirties ir kaina gera, o kai įrengs ventiliacija, tai nė tikri specialistai nesupras, kaip ji veikia.
QUOTE
AS FOTOGRAFAS
Su šia situacija, dažniausiai, ko gero, susiduria fotografijos forumų dalyviai, bet šis reiškinys dažnai pasireiškia ir kitose srityse, kurios "užšoka" ant bangos. Žemiau esanti istorija, yra būten iš vieno fotografavimo fanatų puslapio:
Entuziasto "postas" forume:
Atsakymas:
Su šia situacija, dažniausiai, ko gero, susiduria fotografijos forumų dalyviai, bet šis reiškinys dažnai pasireiškia ir kitose srityse, kurios "užšoka" ant bangos. Žemiau esanti istorija, yra būten iš vieno fotografavimo fanatų puslapio:
Entuziasto "postas" forume:
QUOTE
Sveiki!
Neseniai nusipirkau Canon 400D. Per trumpą laiko tarpą "prikepiau" daug nuotraukų, kas man buvo labai įdomu ir čia man šovė mintis - o kodėl nepabandžius suderinti pomėgio su nauda? Jeigu konkrečiau, noriu užsiimti profesionaliu fotografavimu, o pradėti galėčiau, kad ir nuo vestuvių fotografo darbo. Su fotografavimo praktika pas mane viskas normaliai - prieš tai turėjau kelias kokybiškas "muilines", su kuriomis "pleškindavau" foto atostogose ir vakarėliuose. Todėl turiu bendrą suvokimą, ko reikia fotografo darbui. Objektyvas pas mane, kol kas, tik vienas - "kitinis" (cha.lt pastaba - tas, kuris parduodamas kartu su fotoaparatu). Suprantu, kad turbūt reiktų dar ir antro, su zoom'u, bet kol kas, pinigai "netempia" ant naujo objektyvo. Ar realu normaliai fotografuoti vestuves vien su "kitiniu" ?
Žinau, kad reikia ir dar "blico", tam ruošiuosi skirti iki 200 litų. Parekomenduokit - kokį geriausiai imti?
Atminties kortelę ir atsarginius akumuliatorius nusipirksiu. Ko dar reikia?
Ar būtinas štatyvas? Man atrodo, kad nebūtinas, ane?
Neseniai nusipirkau Canon 400D. Per trumpą laiko tarpą "prikepiau" daug nuotraukų, kas man buvo labai įdomu ir čia man šovė mintis - o kodėl nepabandžius suderinti pomėgio su nauda? Jeigu konkrečiau, noriu užsiimti profesionaliu fotografavimu, o pradėti galėčiau, kad ir nuo vestuvių fotografo darbo. Su fotografavimo praktika pas mane viskas normaliai - prieš tai turėjau kelias kokybiškas "muilines", su kuriomis "pleškindavau" foto atostogose ir vakarėliuose. Todėl turiu bendrą suvokimą, ko reikia fotografo darbui. Objektyvas pas mane, kol kas, tik vienas - "kitinis" (cha.lt pastaba - tas, kuris parduodamas kartu su fotoaparatu). Suprantu, kad turbūt reiktų dar ir antro, su zoom'u, bet kol kas, pinigai "netempia" ant naujo objektyvo. Ar realu normaliai fotografuoti vestuves vien su "kitiniu" ?
Žinau, kad reikia ir dar "blico", tam ruošiuosi skirti iki 200 litų. Parekomenduokit - kokį geriausiai imti?
Atminties kortelę ir atsarginius akumuliatorius nusipirksiu. Ko dar reikia?
Ar būtinas štatyvas? Man atrodo, kad nebūtinas, ane?
Atsakymas:
QUOTE
Sveiki!
Neseniai nusipirkau skalpeilį. Per trumpą laiko tarpą supjausčiau visą odinę tėvų sofą ir vos nepripjoviau kaimynų katino. Tai man buvo ganėtinai įdomi patirtis ir čia man šovė mintis - o kodėl nepabandžius suderinti pomėgio su nauda? O jeigu konkrečiau - noriu tapti chirurgu, o pradėti galėčiau kad ir nuo kardiochirurgijos. Su chirurgijos praktika pas mane viskas normaliai - turėjau apsčiai praktikos atidarinėdamas konservų dėžutes atidarytuvu. Todėl turiu bendrą suvokimą, ko reikia chirurgo darbui. Tiesa, skalpeilis tik vienas ir atšipęs, tad suprantu, kad reikia ir kito, bet, kol kas, pinigai "netempia" ant naujo. Kaip manote ar užteks vieno skalpeilio atlikti aortos šuntavimui?
Žinau, kad dar reikės kraują sustabdančių spaustukų ir tam planuoju skirti iki 200 LTL. Parekomenduokit - kokius geriausiai imti?
Vatą ir tamponus nusipirksiu. Ko dar reikia?
Ar reikia operacinio stalo ir pincetų? Man atrodo, kad nebūtini, ane?
Neseniai nusipirkau skalpeilį. Per trumpą laiko tarpą supjausčiau visą odinę tėvų sofą ir vos nepripjoviau kaimynų katino. Tai man buvo ganėtinai įdomi patirtis ir čia man šovė mintis - o kodėl nepabandžius suderinti pomėgio su nauda? O jeigu konkrečiau - noriu tapti chirurgu, o pradėti galėčiau kad ir nuo kardiochirurgijos. Su chirurgijos praktika pas mane viskas normaliai - turėjau apsčiai praktikos atidarinėdamas konservų dėžutes atidarytuvu. Todėl turiu bendrą suvokimą, ko reikia chirurgo darbui. Tiesa, skalpeilis tik vienas ir atšipęs, tad suprantu, kad reikia ir kito, bet, kol kas, pinigai "netempia" ant naujo. Kaip manote ar užteks vieno skalpeilio atlikti aortos šuntavimui?
Žinau, kad dar reikės kraują sustabdančių spaustukų ir tam planuoju skirti iki 200 LTL. Parekomenduokit - kokius geriausiai imti?
Vatą ir tamponus nusipirksiu. Ko dar reikia?
Ar reikia operacinio stalo ir pincetų? Man atrodo, kad nebūtini, ane?
1) Dėl aštrių kampų (dedant balnus ir pan.) žinau. Nėra tokių. Yra tik statūs 90 laipsnių kampai trišakiuose. Kitaip nieko čia nepadarysi (per brangu kitaip). Montavimo bendri principai daugmaž žinomi (atšakos atstumas nuo vamzdžio susiaurėjimo ir pan.). Ne visur jų laikiausi...
2) Greičius/kubus/pasipriešinimą skaičiuoju gerai. Turiu exel'yje pasirašęs skaičiuoklę. Prie rekupo gavau/sumontavau 250 ortakius (prie 550m3/h, greitis 3,115m/s).
3) Koks dar būdas yra be triukšmo slopintuvo? Vietoj 90 laipsnių kampo statyti trišakį ir vieną galą prikimšti garso izoliuojančios medžiagos (akustinio porolono)?
Jeigu taip, tai taip nėra padaryta. Prisigalvojau šio būdo minusų.
4) O koks optimalus ilgis mano atveju būtų. Vieta ribota, bet gal 1200 kaip nors "ikiščiau".
Su balansavimu man skubu. Kol kas gipso nėra, kai jį sudės prieiti prie kai kurių balansinių sklendžių bus neįmanoma...
2) Greičius/kubus/pasipriešinimą skaičiuoju gerai. Turiu exel'yje pasirašęs skaičiuoklę. Prie rekupo gavau/sumontavau 250 ortakius (prie 550m3/h, greitis 3,115m/s).
3) Koks dar būdas yra be triukšmo slopintuvo? Vietoj 90 laipsnių kampo statyti trišakį ir vieną galą prikimšti garso izoliuojančios medžiagos (akustinio porolono)?
Jeigu taip, tai taip nėra padaryta. Prisigalvojau šio būdo minusų.
4) O koks optimalus ilgis mano atveju būtų. Vieta ribota, bet gal 1200 kaip nors "ikiščiau".
Su balansavimu man skubu. Kol kas gipso nėra, kai jį sudės prieiti prie kai kurių balansinių sklendžių bus neįmanoma...
