Vėdinimas

Visi kaip susitarę čia esantys vėdinimo sistemų specialistai teigia, kad rekuperatoriai su rotaciniu šilumokaičiu- regeneratoriai gali veikti be tiekiamo oro pašildymo. Tai iš esmės buvo pakeitę mano požiūrį į šio tipo įrenginius, bet kaip tuomet pakomentuotumėt šią frązę "Eksploatuojant normaliomis sąlygomis rotacinis šilumokaitis neužšąla: esant aukštesnei kaip -20°C lauko temperatūrai nebūtinas papildomas tiekiamo oro pašildymas – šilumos energija taupoma ir esant dideliems šalčiams." (šaltinis). Taigi į regeneratorius tiekiamą orą taipogi reikia šildyti.

Nieko keisto, kad prastesnio naudingumo koeficiento įrenginiai užšąla prie žemesnių temperatūrų. Dėl užšalimo plokšteliniams rekuperatoriams irgi nereikėdavo nerimauti, kol jie turėjo tik 50% našumą, nes minusas rekuperatoriuje galėdavo atsirasti irgi tik esant žemesnei nei -20°C lauko temperatūrai prie vidinės +20°C.

Dabartiniai rekuperatoriai su popieriniu šilumokaičiu irgi skelbiama, kad atsparūs užšalimui iki -15°C be papildomo paduodamo iš lauko oro pašildymo (šaltinis). Nieko keisto, kad tokių įrenginių žemiausia lauko temperatūra aukštesnė, jie juk turi didesnį naudingumo koeficientą. Nors jei tikėti "Alasca" informacija, tai net tokių, našesnių už regeneratorius, rekuperatorių žemiausios darbinės lauko temperatūros gali būti net -25°C.

O aš jau buvau pradėjęs abejoti, kad plokšteliniai priešpriešinių srautų rekuperatoriai yra geriausias pasirinkimas.

Na rotorinis silumokaitis taip pat gali uzsalti, bet tai jau turi buti nestandartines salygos t.y. istraukiamas oras turi buti labai labai dregnas arba ieinanti lauko temperatura zemesne nei -30C.
Pvz. rusijoje, daznai projektuoja rotorinius rekuperatorius su irengtais pirminiais sildytuvais, nes ten prie -36C jie tikrai gali uzsalti.

Ortakynas pas mane sumontuotas 80%. Trūksta keletos vamzdžių ir vamzdžių palėpėje, kur stovės rekupas, kadangi dar neturiu rekupo. Išmetimas per stogą jau padarytas. Buvau neapsisprendęs dėl rekupo tipo. Padrasinot dėl rotacinio. Turbūt rotacinį ir pirksiu... Dėl kubų nežinau. Pažiūrėjau Amalvos rotacinis yra 500 700. Dėžės matmenys tie patys. Tas 500 gerą slėgį sukuria ir tenas 1kW vs 2kW... Reikės paklausti dėl tų L, XL. O kaip dėl vandeninio kaloriferio, ar pritariat tai idėjai, kur Ratuizas pasiūlė? Dėčiau į 250 ortakį, 315 kaloriferį. Kadangi kaloriferis stovės po rekupo filtro, tai turbūt to kaloriferio ir valyti niekada nereiks? Jo reguliavimas manau irgi neturi prasmės, per žema paduodama vandens temperatūra. Elektrinį gal visai atjungsiu. Dėl to reguliavimo..., tarkim paduos rekupas didesnę temp. negu palaikoma kambariuose. Tai kas, juk kambariuose šildymo temperatūra palaikoma pagal kambario temp. jutikliį, užsidarys to kambario/kambarių grindinio šildymo kontūro solenoidas. Taupysiu dujas ir tiek. Didžiausia bėda mano manymu- kaloriferio užšalimas. Kaip to išvengti? Kaloriferį statyčiau palėpėje (šalta ten), gerai apšiltinčiau.

Ziuriu, jau atnaujinti duomenis Komfovent puslapyje, kur galima pamatyti mano anksciau minetu skirtingu rotoriu efektyvumus.
Kompakt REGO-500HE-EC ir Kompakt REGO-700HE-EC isvysto slegius tikrai nemazus, kainu skirtumas ju apie 790Lt (Saltinis cia )

Del kaloriferio skersmens, galima daryti taip kaip jus norite, t.y. imti dydziu didesni, arba paprasyti prekybininku, kad duotu 250 skersmens, bet su daugiau eiliu skaiciumi.
As vis delto siulyciau Jums pasirinkti tuos pacius vedinimo irenginius, bet pritaikytus dirbti su vandeniniais kaloriferiais, skirtumas kainoje bus apie 100Lt, bet pabandau paaiskinti, ka uz tai gaunate:
Tarkim, pas jus stoves rekupas su el. sildytuvo valdymu ir savo kaloriferi Jus valdysite pagal anksciau Jusu aprasyta schema t.y. patalpos termostata. Kas bus, kai termostatas bus uzdares voztuva ir i ortakini kaloriferi nebus paduodamas visiskai karstas vanduo? Jei rekupas veiks, tai teoriskai uz rotoriaus niekad neturetu ateiti minusinis oras, bet jei tuo momentu rekupas bus isjungtas ir persals oro paemimo sklende, tai netrukus ortakinis sildytuvas bus susaldytas ir susprogs. Jei tai butu rekupas su vandeniniu sildytuvo valdymu, tai jis tures griztamo vandens temp. jutikli, kuris visa laika matuos vandens temperatura ir jei temp. nukrenta iki kritines, trieigis voztuvas atsidaro net tada, kai rekupas buna isjungtas ir paduoda vandeni i sildytuva, kad jo neuzsaldyti.
Dar vienas dalykas, ant sviezio oro paemimo butina uzdeti sandaria uzdarymo sklende su motorizuota pavara ir grazinimo spyruokle

Ir dar.... Tikiuosi irenginius renkates su EC varikliais?

O jei sistema uzpildyta neuzsalanciu skysciu ar negaletu buti toks vandeninis sildytuvas pries rekupa ir su pamineta panasia automatika kuri matuoja itraukiamo oro is lauko temperatura ir ji pasildo iki rekiamos temperaturos,kad ekonomiskai vyktu silumos mainai .

jei vietoj vandens bus etilengliukolio tirpalas 35%, vandenini sildytuva galite statyti bet kur, tik statant pries rekuperatoriu, reiks kazka patiems kombinuotis su valdymo automatika, kad valdyti sildytuvo galia.

Neaiškiai išdėsčiau situaciją. Kambariuose šildymo temperatūra (pamirškim trumpam vėdinimą) palaikoma pagal kambario vidaus temp. jutiklį. Kiek kambarių, tiek jutiklių ("dėžučių" prisuktų prie sienos). Šildymas visur grindinis. Kiekvienas kambarys turi savo šildymo "žiedą". Kolektoriuje ant kiekvieno žiedo stovi elektromagnetinis vožtuvas. Veikimo principas: pasiekė kambaryje temperatūra nustatytą vertę (pvz. 20 laipsnių), elektromagnetinis vožtuvas uždarė šilumnešio padavimą į tą kambarį ir oro temperatūra kambaryje krenta. Tokiu būdu kiekviename kambaryje palaikoma užduota oro temperatūra. Čia dviratis neišrastas, taip yra daroma (vienas iš būdų). Dujinis katilas veikia pagal lauko temperatūra. t.y. jei lauke šalta į kolektorius paduoda pvz. 35, jei lauke šilta paduoda 25 (katile yra PID kontroleris). Kai lauke +15 ir daugiau, katilas visai nebešildo grindų kontūro, cirkuliacinis siurblys atsijungia.
Dabar grįžkim prie vėdinimo. Kaloriferį pajungčiau nuo šildymo kolektoriaus tiesiogiai t.y. be elektromagnetinio vožtuvo (ten, kur aukščiau rašiau ekspromtu buvau sugalvoję tą elektromagnetinį) ar termostato. Į jį būtų paduodama temperatūra nuo 25 iki 35 (priklausomai nuo lauko temperatūros). Cirkuliacija per kaloriferį vyktų nuolatos (nebent šildymo cirkuliacinis siurbliukas sugestų), tačiau paduodama temperatūra žema (ne 70-80 laipsnių). Kada paduodama temperatūra į kaloriferį 70-80, viskas OK, suprantu reguliavimo mazgo butinybę. Mano atveju, tas kaloriferis pašildys orą tik kažkiek, tikrai ne iki užduotų, tarkim +20. Todėl ir noriu didesnį kaloriferį dėti, kad kuo daugiau pašildytų. Todėl manau, geriau pirkti rekuperatorių su elektriniu tenu. Elektrinis tenas dašildys, kiek trūksta. Kainuoja jis ne 100Lt pigiau (atsivertus KOMFOVENT kainoraštį galima matyti). Už kainų skirtumą kaloriferis beveik išeina. Kam man ta vandens kontūro automatika. O jeigu užteks vandeninio, elektrinį atjungsiu. Jei vandeninis šildys per daug (abejoju ar taip bus), kambaryje pakils temperatūra ir atsijungs grindų šildymo elektromagnetinis/iai (solenoidas kaip aukščiau rašiau) ir kambario/ių temperatūra bus palaikoma, tokia kokios reikia.
O dėl tos motorizuotos sklendės ar ji būtina? Maniau, kad yra kažkokios "žaliuzi" grotelės nuo oro srauto atsidarančios. Ne tas pats čia gaunasi, kaip su motorizuota sklende? Papildomas slėgio kritimas? Ir iš vis, nuo oro paėmimo vietos iki rekupo apie 4m, po to rekupas ir tik tada kaloriferis. Argi peršals taip "giliai"?
EC varikliai geras dalykas. Standartiniai AC su dažnio keitikliais dar geresnis. Žiurėsiu kokios bus suderinanumo su rekupo pardavėju galimybės, dėl tų dažnio keitiklių/taip pat ir koks kainų skirtumas...

Negi tokios automatikos negali pasiulyti rekoperatoriu gamintojiai .Manau nieko sudetingo tai butu igyvendinti su jonis.eu silumos ukio kontroleriu http://jonis.eu/silu...io-kontroleris/

Kuom AC su daznio keitikliais geriau uz EC ?
Labai ukiskai snekant, EC varikliai turi viduje integruota daznio keitikli, tai ir ir tu greiciai bus valdomi nuosekliai.

Jei nevertinti kaloriferio aprisimo mazgo ir pacio vandens sildytuvo kainos ir kaip pavyzdi imti rekuperatorius:
komfovent su el. sild valdymu REGO 500HE-EC-C3 kaina 6827Lt +PVM;
komfovent su vandeniniu. sild valdymu REGO 500HW-EC-C3 kaina 6891Lt +PVM.
Skirtumas gaunasi maziau nei 100Lt

del vandens padavimo tiesiogiai nuo kolektoriaus galite ir taip daryti, manu turetu buti viskas gerai.
Del Jusu minimos "zaliuzi groteles" matyt kalbate apie atbulini voztuva... Taupumo sumetimais montuotojai atbulini voztuva deda ant paemimo ir salinimo ortakio. Salinimui ji tinka, o paemimui tinka tik tada, jei yra elektrinis sildytuvas, nes maziau rizikos kazka uzsaldyti. Deja naudojant vandenini sildytuva, tai per didele rizika deti atbulini voztuva, nes laikui begant, atbulinio voztuvo spyruokle atsipalaiduoja, uzsitersia dulkem ir sandariai nebeuzsidaro.
Ziema, kai lauke didelis saltis, tie jusu 4m ortakio nieko neisgelbes. Taigi ortakis oro paemimo bus pas jus izoliuotas, is patalpos jis nesusils, tai tiketina, kad salti is lauko kaloriferis ir pagaus kokios nors avarijos atveju. Kokios gali buti avarijos? Na pvz. katilas suges, dujos baigsis, dings elektra ir neveiks cirkuliacinis siurblis ir tt. Zinoma motorizuota sklende neisgelbes jei avarija bus ilgalaike, bet uzsalimo laika tikrai atitolins...

O ką čia komentuoti??? Jei vertinti literatūrines savybes - tai ne koks rašinys.
Kas liečia techninius parametrus, rotaciniai - "gali veikti be tiekiamo oro pašildymo".
Kas čia nepatinka? Tai kad galioja tik "Eksploatuojant normaliomis sąlygomis"?
- Tai ne vienas rekupas neveiks, jei pvz. užkimšite oro ištraukimo kanalus (ar filtrą)!

Rotoriniai rekupai  turi savotišką apsaugą nuo užšalimo. Pagal jų veikimo principą, vamzdeliai per kuriuos teka oras, pakaitomis atsiduria tai oro paėmimo, tai oro išmetimo kanale. Pusė rato lauko oras, keliaudamas per šlapius ir šiltus vamzdelius, jos džiovina ir vėsina. Vamzdelio temperatūra pasidaro neigiama jau pačioj pabaigoj, kai drėgmė jau yra išdžiovusi.   Jei koks lašelis ir užšaltu, tai po kelių sekundžių vamzdelis atsiduria ištraukimo pusėje, kur šiltas oras viską atitirpina ir sušildo. Rotoriaus sukimosi greitį automatika reguliuoja pagal temperatūrą.


Kompanija Samsung niekaip nepavadinsi patikimumo pavyzdžiu. Net telefonus nesugeba suprojektuoti tinkamai. Daugybė modelių turi esminių konstrukcijos bei programinių trūkumų, dėl ko dažnai tiesiog nustoja dirbti.

Kas liečia minėtą rekuperatorių, tai aš oficialioje dokumentacijoje
Samsung rekuperatoriaus katalogas nesuradau teiginio kad šis modelis gali dirbti iki -15"C. Apie tai rašo tik viena lietuviška kompanija, kuri prekiauja šiais modeliais. (Ir tai - jie nerašo, kad iki -15"C gali dirbti nenaudojant apėjimo kanalo).

DAIKIN firma, ne pirma dešimti metų gaminanti analogiškus celiuliozinius rekuperatorius BE APĖJIMO KANALO, nurodo kad paimamas iš lauko oras negali būti neigiamos temperatūros. Aš labiau tykių jais.

Tarp pasakymų "gali dirbti iki -15"C" ir "sugrąžina 80% šilumos" yra didžiulis skirtumas. Visi rekuperatoriai dirba. Bent jau - visi ūžia, niekas "neprisipažįsta", kad nutrūko rekuperacija ir oras arba ne tiekiamas, arba šildomas vien elektra, arba sušyla jau patalpoje, kai susimaišė su kambario oru.

Reklaminiuose bukletuose skelbiamas temperatūrinis efektyvumo koeficientas, kuris nustatytas šiomis sąlygomis:
- įrenginio ventiliatoriai dirba minimaliomis apsukomis, kuo mažesnis oro greitis - to didesnis efektvumas;
- patalpoje +22"C ir 60% drėgnumas. Tai reiškia, kad viename m3 oro yra ~10g. drėgmės. (Tokiame ore šilumos tiek pat, kiek būtu sausame lauko ore jei tą pašildyti iki +43"C)
- lauko oras nėra toks šaltas, kad suveikinėtu apsauga nuo užšalimo (priklauso nuo modelio - dažniausia 0"C)

Beveik niekas nenori skelbti duomenų nei apie tai koks yra ne temperatūros o šilumos gražinimo koeficientas. Niekas neskelbia koks koeficientas yra realiuose sąlygose, kai įrenginys dirba pilnu pajėgumu, o drėgnumas namuose vos siekia 30%. To labiau - apie tai koks yra realus efektyvumo vidurkis per šildymo sezoną, įskaitant papildomas išlaidas patirtas veikiant priešužšaliminiai apsaugai.


Alasca apraišimose duomenis prieštarauja net vienį kitiem. Ką jau kalbėti apie tai, ar jie atitinka tikrovės. Tarp kitko, kai kurie baseinų vėdinimo įrangos gamintojų, (pvz. Dantherm, Lifebreath), naudoja du nuosekliai sujungtus plokštelinius rekuperatorius. Bet neužmirškite, kad baseine palaikoma +30"C ir drėgmės ore yra ~20g/m3. O Aliaska montuoja žmonės, turintis patalpoje vos 4 g/m3 ir viso labo 18-20"C.

Teoriškai ir plokšteliniai rekuperatoriai gali dirbti nenaudojant priešuždegiminės apsaugos. Na, užšals kondensatas šilumokaityje. Ir kas? Ateis šiltesnė diena - ir atitirps! Aišku, gali šiek tiek išlankstyti šilumokaičio plokšteles, net gali atsirasti plyšių - bet jus to vis tiek nepastebėsite. Ar buvote bent kartą apžiūrėję šilumokaitį?
Be to, deformacijų pavojus kils tik toje vietoje, kurijoje susirinko daugiau vandens, nespėjusio užšalti prieš tai, kai kanalas buvo visiškai užkimštas ledu.
Vargu ar pastebėsite, kad paduoda šaltesnį orą, kad ištraukimo ventiliatorius ūžia, bet nieko netraukia. O kol nepastebėsite ir nepasiskusite - Aliasca gali toliau štampuoti ką nori ir kaip nori!

Matote, aš pvz., irgi nesu nutolęs nuo inžinerijos, bet man nešauna mintis konstruoti dažinėje traktoriaus. O iš jūsų pateikto aprašymo supratau, kad jūsų žinios vėdinime gerokai mažesnį nei mano - automobilių gamyboje.

Svarbiausia - nesuprantu kam reikia burti kažkokią papildomą pašildymo sistemą, jei jūsų grindinis šildymas be jokio vargo gali pašildyti orą, kai tas pateks į patalpą ir susimaišys su kambario oru?

Pas bendradarbį namuose stovi plokštelinis rekupas. Elektrinis tenas atjungtas (taupymo sumetimais). Rekupas pučia į patalpas tarkim +12. Tokia žema temp. sako jaučiasi, nors ir namuose palaiko +20. Jaučiasi, kad į patalpą paduodama šaltesnio oro masė, jaučiasi oro judėjimas. Oro kaita ten nedidesnė kaip 0,5h-1.