Vėdinimas

Vienas džiūgu - perėjom į problemų svarstymą, baigėsi aistros ir etiketo aptarinėjimas
Mudu kalbame apie tą patį, tik kitaip. Raudonai paryškinta - taip, tai vienas iš vėsinimo, naudojant ŽŠ būdų, viskas čia atrodo +/- normaliai ir logiškai. Tarp raudono teksto niekur nepastebėjau "šilumos siurblys" ar kt freoninis įrenginys, teisingai? Grynai dirvos energija, glikoliu pernešama į kanalinį. Liuks, elektros sąnaudos tik cirkuliacinis ir ventiliatorius. Recirkuliuojame? O kaip vėdinimas? Jis atskira ortakių sistema ar kanalinis stovi už rekupo, toje pačioje sistemoje?
Mano atveju oras atvėsinamas iki rekupo, pereidamas per skaldą. Nežinau, ar mano Recu sugebės ne tik šildyti paduodamą, bet ir vėsinti, bet Azijos sąlygomis rekuperacija būtent naudojama atgauti šaltį iš šalinamo oro. Jei Recu vis tik šildys - jis bus atjungtas, oras keliauja per by-pass (apylanką) ir vėsus pasiekia patalpas.
Kad 200m3/h ventiliacijai yra per daug neteigiau, tai yra realus debitas mano atvejui(5 gyventojai; 3wc+1 virtuvė). Tikliai skaičiuojant gaunu 180m3/h tikriausiai nepyksite, jei apvalinsim iki 200m3/h. Bet kas mums neleidžia debito didinti iki 400m3/h? Iš esmės vargu ar to reikės - vėl grįžtu prie kompleksinio sprendimo: namo šilumos nuostoliai įskaitant ventiliaciją yra ~3,5kW, čia prie -23C (delta t 43C) iš to kiekio minusuokite vėdinimo nuostolius(180m3 x delta t 20C x oro c(0,063? neprisimenu mintinai, sorry)) ir turite plikus nuostolius per atitvaras prie delta t-43C. Vėsinimo galia bus (3,5-vėd.nuostoliai) / 43 x delta t vėsinimo, tarkim lauke +30C o norime palaikyti +20C tai delta bus 10C: (3,5-vėd.nuostoliai) / 43 x 10, bunant tiksliam dar reikėtų pridėti vidinius pritekėjimus, na čia negaliu tiksliau ko tai pateikti, jie labai skirtingai vertinami, kažkas panašaus į 3-5W/m2(finale ~4x160m2~ 640W). Dabar svarbus momentas - namas turi saulės kontrolės sistemą, langai pagal galimybę natūraliai šešėliuojami, arba nenatūraliai - apsauginės žaliuzės(nebūtinai visos iš karto ) tiesioginių saulės spindulių išvengiame, todėl visai realu, kad namo vėsinimo galia bus ~1kW. Jei kur suklydau - pataisykite.
Beje, jūsų glikolinis kontūras su kanaliniu šilumokaičiu man irgi puikiai tiktų - jūs pats neabejojate jo galimybe tiekti 1kW galią? Tik nežinau, kaip derinsite recirkuliacija/vedinimą, čia reiktų jūsų smulkesnių paaiškinimų.
Grįžtant prie PN filosofijos, kad energiją yra lengviau/pigiau išsaugot nei pagaminti, noriu pastebėti, kad tai galioja ir vėsinimui, juk tai irgi enegrija, galia, matuojama tais pačiais W/kW

kazkaip jus cia viska sumaisete ir neteisingai isivaizduojate rekuperatoriaus veikimo schema.
Imkite normalu rotorini rekuperatoriu, kuris nebijo minusines temepraturos ir nereikes isradineti jokio pirminio sildytuvo, o jei jau imate plokstelini rekuperatoriu, tai kaip ir minejau issiaiskinkite, kad uzsalimo atveju atsidarys bypasso sklende, o irenginys neissijungtu, tokiu atveju pastatytas uz rekuperatoriaus jusu vandens sildytuvas susildys ora.
Del vandens sildytuvo valdymo, jei jus darysite pagal jusu aprasyta valdyma ir sildytuvas bus uzpildytas tik vandeniu, tai tik bus laiko klausimas kada jus ji susprogdinsite ir kazka uzpilsyte...
Nuvaziuokite pas koki nors rekuperatoriu gamintoja ir pasikonsultuokite del jo veikimo algoritmo ir kaip geriau susimontuoti vandens sildytuva...

Jus pats labai teisingai įvertinote savo pasiūlymą. Nemanau, kad kada teks daryti kondicionavimą name, kur naudoja lauko WC.

Tą jau rašėte. Klausiau kuo jie viens kitam trukdys?
Per daug triukšmaus, kad kitas ventiliatorius negalės susikaupti ir tinkamai atlikti savo darbą?

Bet, mes čia tikrai per gyliai lendame. Manau, niekam neįdomu skaityti tokius techninius niuansus.

Iš tikro, variantų daug. Vienas iš jų - kai vanduo iš ŽŠ kontūro tiekiamas tiesiai į vidinį kondicionieriaus bloką. Pats pigiausias, tačiau skirtas tik vėsinimui.

Dažniau pasitaiko, kad name yra dar vienas geoterminio kontūro "naudotojas" - šilumos siurblys vanduo-vanduo. Pastarasis siurbia energiją karšto vandens gamybai (o žiema - ir grindiniam šildymui). Tada galimi 2 variantai:

a) kondicionierius dirba nepriklausomai, nuosavas cirkuliacinis siurbliukas varinėja skystį tiesiai iš požeminio kontūro. Deja, žemė šyla vandens temperatūra gali kilstelėti net iki 16"C. Nelabai ką atvėsinsi su tokiu šiltu vandeniu.

Šilumos siurblys turi porą papildomų vožtuvu ir labai protingas smegenis. Kondicionierius pajungtas prie siurblio, o tas priklausomai nuo situacijos pats sprendžia ką daryti: kam reikia karščio, kam šalčio - visus aprūpina tuo pat metu.
Suprantama, žiema kondicionierius gali dirbti kai orinio šildymo sistema.


Nieko nesupratau jūsų skaičių labirintuose. (Gal kitą kartą bent išskirkite formules į atskiras eilutes)
Įtariu, kad vadovavotės kažkokia keista prielaida. Ar teko kada pasižiūrėti į
STR 2.05.04:2003. 8 priedą?

Ten aiškiai nurodyta koks saulės spinduliavimas gal būti į langą. Piko metu skaičiai viršija pusė kW į m2. Tarkim, pas jus super-puper langas, kuris kažkiek atspindi. Tarkim, šešėliavimas yra 100% ir neperšviečiamas. Netgi galim dėl paprastumo pamiršti kuriam laikui, kad šiluma per langą praeina ir konvenciniu būdu (U=0.8 Wt/m2*K, dT<4 - tai ne daug). Bet, atkreipkite dėmesį - vien išsklaidytas spinduliavimas duos ~0.1 kW/m2


Kaip jau rašiau - dėl 1kW, vargu ar apsimoka prasidėti. O šiaip, yra tokių sistemų kurių našumas skaičiuojamas šimtais MWt.
Ir tai jokia naujiena. Tiesa, tarybiniais laikais tokiu principu naudodavo tik požeminius vandens rezervuarus. Nekam tada į galvą negalėjo ateiti mintis, kad galima patiesti kels šimtus m. vamzdyno ir jis būtu ne kiauras (ir dar nesurūdytu po žeme.)

Na, laisvalaikių treniruojuosi, dėliodamas pasiansus bei kitus galvosūkius.

Prie ko cia lauko WC ..... ?
Kodel cia offtopikas? Paklausiai, kaip butu valdomas pamaisymas ir kam reikalingos sklendes, tai as ir atsakiau....
O vat i mano klausima (beje Viliene uzdave ta pati klausima), kaip butu montuojamas tavo siulomas kondicionierius taiip ir negavome atsakymo...

Man užkliuvo by-pass naudojimas vėsinant patalpas karštą dieną su ŽŠ pagalba. Iš tikrūjų tokiu atveju pilnai atjungiamas rekuperatorius ir visas vėsinimo galingumas krenta ant ŽŠ "pečių". Tokioj situacijoj, jei naudojamas gliukolinis ŽŠ, pajungus jį prie kaloriferio jau už rekuperatoriaus, rekupas nebūtų atjungiamas, jis vėsintų tiekiamą orą išmetamo oro pagalba, o gliukolinis ŽŠ kaloriferio pagalba tik dasidėtų dar labiau atvėsindamas, rekupo jau atvėsintą orą. Mintis tikrai įdomi.

Reikėtų tuomet ŽŠ įrenginėti žieminio ir vasarinio pajungimo variantais, žieminio prieš rekupa, vasarinio už rekupo. Čia net ir recirkuliacijai vietos galima palikti. Juk tas pats ŽŠ vasarinis kaloriferis žiemą gali būti jungiamas prie šildymo sistemos.

O kodel neuztektu vieno varianto,tik pries rekupa statyti kaloriferio ?

užtekt tai užtektų, bet esant žieminiam ir vasariniam glikolinių ŽŠ kaloriferių variantui, vasarą nebūtų per by-pass atjungiamas rekupas, tad tikėtina, kad dalį vėsinimo galingumo perimtų jis ir vėsinama būtų užtikrinčiau ir efektyviau.

Plius atsiranda recirkuliacijos pajungimo galimybė, leisianti nuimti didesnį vėsinimo galingumą nuo glikolinio ŽŠ.

ŽŠ vasarinį kaloriferi pajungus prie šildymo sistemos puikiausiai ta pačia recirkuliacija galima pasinaudoti ir žiemą.

>>Ed@
Dviračio neišradinėju, tam ir klausiu čia forume. Kreiptis į "specialistus" nenoriu, juk ir čia jų yra. Be to pats nesu labai nutolęs nuo inžinerijos. Argi sunku nukreipti klausiantįjį teisinga linkme čia forume? Atsakymas "kreipkis į specialistus" yra lengviausias.
>>Raituzas
Sutinku, kad naudoti vandeninį kaloriferį prieš rekuperatorių nėra gera idėja. Ankščiau ar vėliau jį užšaldysiu ir sugadinsiu. Visai gera ta jūsų idėja statyti už elektrinio kaloriferio perkeliant temp. jutiklį. Tačiau: jei naudosiu plokštelinį rekuperatorių, kiek supratau, maždaug nuo 0...-5 laipsnių lauke, jis pradės mažinti tiekiamo oro srautą, ko pasekoje namo viduje susidarys mažesnis slėgis ir per nesandarumus padidės šilumos nuostoliai, o be to ir šiaip turbūt sumažės gaivaus oro pojūtis. O argi yra buitinių rekuperatorių su REGULIUOJAMU "bypass'u (standartinių gaminių už "prieinamą kainą")? Jei yra gal galite pavyzdžių?
Šiaip labiau linkstu link rotorinio rekuperatoriaus. Rotorinis mažiau džiovina orą ir užšalimo bėdos neturi. Tačiau, pas mane yra padarytas oro ištraukimas iš san. mazgų (yra 2 san. mazgai). Rotorinis pamaišo oro srautus iki 5%. Bijau, kad po namus nesklistų nepagaidaujami kvapai (būtent dėl tų 5%).

Bendraujant su forumo "specialistais" tenka susitaikyti su mintimi, kad savo nuomonę jie gali pareikšti labai įvairiai ir dažnai teks atsirinkti naudingą informaciją tarp didelio kiekio nenaudingų ginčų, barnių... o kartais netgi įžeidžiamų komentarų, kurie gali būti adresuoti ir asmeniškai Jums Žmonių visokių būna...

Kalbant apie "buitinius rekuperatorius su reguliuojamu bypassu", tai Amalva gaminamoje Domekt Recu linijoje yra būtent tokie reguliuojami Bypass'ai. Tik, kiek mačiau ankstesnėse žinutėse, Jūs mąstote apie maždaug 700 m3/h rekuperatorių, o šitoje serijoje yra rekuperatoriai tik iki 450 m3/h. Alasca šiuo metu kuria rekuperatorius su automatiniu Bypass'u, bet kol kas neaiški jų paleidimo į serijinę gamybą data.

Dėl Jūsų baiminimosi jungti rotacinį rekuperatorių prie turimos sistemos, galiu pasakyti kad ta tikimybė, jog kvapai grįš atgal į patalpas yra tik teorinė ir 5 % yra dydis su atsargos koeficientu. Teko bendrauti su amalvos konstruktoriais, kurie vykdė laboratorinius bandymus, kurių pagrindu ir pateikiamos tos charakteristikos, tai realiai tas procentas pasak jų yra 1-2 procentai. Todėl drįsčiau sakyti, kad labai įsitempti dėl to neverta. Man asmeniškai teko gyventi bute, kuriame veikė rotacinis rekuperatorius ir į jį buvo pajungta tiek virtuvė, tiek san mazgas (aišku san mazge buvo dar ir papildomas ištraukimas tiesiai į lauką, o virtuvėje gartraukis, kuris išmetinėjo orą tiesiai į lauką taip pat). Bet jokių nepageidautinų kvapų į kambarius negrįždavo.

Rotaciniu rekuperatoriu salinimo oro pasimaisymas su svieziu oru yra gerokai perdetas. Esu nemazai tokiu namu projektaves, kur WC budavo pajungiamas i bendra sistema ir jokie ten kvapai niekad nepersimesdavo. Draugas, pragyvenes apie 5m. tokiame name, dabar statosi nauja nama ir prase butinai suprojektuoti rotorini rekuperatoriu ir visus WC ir pirti jungti i bendra sistema.
Vieninelis tokios sitemos minusas budavo, kai rekuperatorius isjungtas arba veikia minimaliu greiciu, o WC reikia vedinimo, reikedavo begti ir pajungineti sistema.
Su dabartine rekuperatoriu automatika pvz. Komfovent Domekt REGO irenginiai, panaudojus "OVR" funkcija, ja pajungus prie WC apsvietimo, galima aktyvuoti irengini nuotoliniu budu ir paleisti is anksto uzprogramuota irenginio veikimo greiti, todel sis anksciau minetas minusas kaip ir neaktualus.

Anksciau jau minejau, kad ieskokite toki plokstelini rekuperatoriu, kuris nemazins oro srautu, o atidarines "by-pass" sklende, jei vyks rekuperatoriaus uzsalimas.
Toki valdyma turi pvz sis rekupas (oro kiekis apie 500m3/h):
http://www.komfovent...ECU500PE_LT.pdf
tiesa jo kaina yra gan nemaza...