Vėdinimas

Planuojate švaistūnišką ventiliaciją Dalis katilo energijos šildys išorės orą.

Manau planas ne koks, nes planuojate vietoj pirminio sildytuvo statyti vandenini kaloriferi, o normalu sildytuva paliekate elektrini.... Be prasmes sildysite lauko ora...
Jei jau planuojate deti vandens kanalini sildytuva tai dekite ji uz rekuperatoriaus, tiekime i patalpas, tada bent nauda is jo bus. Jei nenorite jo reguliuoti, tai jungimas labai paprastas:
imate rekuperatoriu su elektriniu standartiniu sildytuvu, uz jo statotes vandens sildytuva, o tiekiamo oro temperaturos jutikli montuojate uz vandens sildytuvo, o ne pries ji. Tokiu atveju, jei silumos uzteks, elektrinis sildytuvas niekad neisijungs.
Zinoma, reiktu imti rekupa, arba rotacini, arba plokstelini, kuris prie minusines temp. kai suveiks priesuzsalimine apsauga neatsijungtu, o bent atidarytu "by-pass" sklende.

Vis delto, deti sildytuva be jokio valdymo, nera geras sprendimas, nes sunkiai suvaldysite tiekiamo oro temperatura, bet ir neturesite kaloriferio apsaugos nuo uzsalimo t.y. ziema, ivykus kokiam nors gedimui galite uzsaldyti savo kaloriferi. Aisku, jei termofikatas bus ne vanduo, o gliukolis, tada rizikos maziau.

Vat iš kur toks orinio šildymo nevirškinimas Viliene, sumaišei orinį šildymą su oro užuolaidomis. Orinių užuolaidų tikslas sumažinti oro apykaita tarp vidinių patalpų ir lauko pro atvirą angą (duris, langą). Užuolaidų atveju tikslas yra ne šildyti, bet sukurti pakankamai didelį oro srautą.

Orinio šildymo atveju, pačio šildymo Jūs net nepastebėsit. Greičiausiai net nesuprasit iš kur šiluma, nes jausitės komfortabiliai kaip ir radijątorinio šildymo atveju, tik radiatorių niekur nematysit. Pasiklausius čia sėdinčių specialistų supratau, kad tokio šildymo sistemos net neišgirsi aplinkos triukšmo fone. Taip pat nelabai turėtų jaustis ir menkiausių oro srovių judėjimas.

Manau, geriau statyti šildytuvą prieš rekupą. Noriu šilumokaičio apledėjimą (šerkšnyjimą) priartinti prie kuo žemesnės lauko temperatūros. Planuoju, kad rekupas dirbs didžiąją laiko dalį (žiemą tai pat), tačiau nepūs visą laiką tų 550 kubų. Rinksiu rekupą, kuris šiuos kubus padavinės apytiksliai prie 70% savo našumo (taip didesnį, apie 700m3/h). Praktiškai ko gero bus, kad dieną rekupas dirbs apie 60% (420m3/h), o naktį 40% (280m3/h). Tikrai nenoriu, kad visą tą laiką būtų įjungtas (šaltuoju metų laiku) 1 ar 2kW tenas. Kodėl šildysiu lauko orą? Rekuperatorius stovės palėpėje, bus gerai apšiltintas, ortakiai esantys palėpėje taip pat gerai apšiltinti. Oro paėmimas bus per namo sieną. Vandeninį šildytuvą planuoju montuoti tokioje vietoje, kur oro temperatūra nebus neigiama. Iš rekuperatoriaus "paimsiu" signalą "įrenginys išjungtas" (tikiuosi rekupo valdikliukas turės tokį išėjimą, o jei ne, pasidarysiu), kuris valdys elektromagnetinį vožtuvą sumontuotą ant vandens padavimo į šildytuvą. Gausis taip: rekupas nedirba, nėra vandens cirkuliacijos per šildytuvą.
Aišku, galima būtų idėti šilumokaitį. Paleisti per jį šildymo sistemos vandenį. Per kitą šilumokaičio pusę paleisti vandens/propilenglikolio mišinį, pastatyti cirkuliacinį siurbliuką, trieigį vožtuvą ir užmaitinti kanalinį šildytuvą. Tokiu atveju niekas neužšals, paduodamo oro srauto temperatūrą palaikys užduotų parametrų ribose. Tačiau pilnai sukomplektuota tokia sistema kainuos nepigiai. Be to mano atveju, šildymo sitemos vandens temperatūra tik 20-35 laipsniai. Kanalinis šildytuvas kiek kainuoja nesidomėjau, manau apie 600-700Lt. Elektromagnetinis vožtuvas apie 200Lt (DN15).
Rekuperatoriaus elektrinis tenas, taip įsivaizduoju, esant lauko temperatūrai žemiau 0 veikia beveik visą laiką dirbant įrenginiui (jeigu nusistatysi tiekiamo oro temp. pvz. 20 laipsnių). Nežinau, kaip valdomas tas tenas (gal impulsiais), tačiau manau, kad šoje vietoje stipriai nenusišnekėjau. Taigi ta investicija į vanneninį šildytuvą neužtruks atsipirkti. Tik pagrindinis klausimas, kiek pašils paduodamas į vėdinimo įrenginį lauko oras pvz, -15deg, prie mano aukščiau nurodytų reikšmių?

ir man idomu butu isgirti kiek pasils lauko oras nuo minus 15 praejes pro silumokaiti ,kuriuo teka 20 ar 30lC skystis ?
Arba kokia turetu buti silumokaityje temperatura ,kad jau gautume 1-5lC pries rekuperatoriu esant 250m3/h oro apykaitai?

Šiaip parašiau du dalykus:
1) ŽŠ neapsimoka, jei naudojamas TIK vėdinimui, kai šildo/šaldo labai nedidelį kiekį oro.
2) ŽŠ apsimoka, jei name montuojama kondicionavimo sistema, arba jei geoterminis kontūras (glikolinis ŽŠ) įrengiamas namo šildymui (šilumos siurbliui) ir tuo pačiu naudojamas namo kondicionavimui.

Patikslinkite kuris iš šių teiginių jums kelia abejones.


Jei esate tokios aukštos nuomonės, tai kodėl tada vadinate tai rašliava???
Gal, kai visada, skaitėte įstrižai? Akivaizdu, kad iš tos pačios informacijos darome skirtingas išvadas.

Tai, čia jau gausis ne mikroprocesorius o visas kompiuteris!
Geras žaislas! Tačiau, reikės iš pradžių pačiam sugalvoti valdymo algoritmą ir po to jį pamokyti ką daryti.


Nieko iš tuo ne bus. Ir kam to reikia? Geriau, iš tikro, palikite tai automatininkams.
Papildyta:

Ar neatrodo, kad sistema iš dvejų įrenginių su užbaigtu valdymu yra paprastesnė nei jūsų siūlomas variantas iš 4 blokų, su miglotomis valdymo galimybėmis?

Dar keli klausimai:
- tarkim, kondicionavimui reikia 4 kartus daugiau oro nei vėdinimui. Vien dėl to pirksite 4 kartus didesnį rekuperatorių?
- kam 3 sklendės?
- ką darysite su ištraukimu, kai mažinsite oro kiekį iš lauko?
- kame pasireiškia blogumas kai nuosekliai sujungiami du ventiliatoriai?
Papildyta:

Viskas priklauso nuo 4-jų dalykų:
- oro judėjimo greičio šilumokaityje
- šilumokaičio paviršiaus ploto (eilių skaičiaus)
- pratekančio skysčio kiekio (debito)
- skysčio šilumos imlumo

Dažniausia parenkama tokių būdų, kad oro greitis būtu 2.5 m/s, kitus dalykus - taip, kad įeinančio/išeinančio skysčio temperatūrų skirtumas būtu 4"C. Suprantama, kad išeinančio oro temperatūra bus dar mažesnė (~4"C) nei grįžtamo skysčio temperatūra.

Sviestas sviestuotas, ar margarinuotas ? Kam ŽŠ reikalingas kondicionavimas - ŽŠ puikiai vėsins patalpas per ventiliacija, nežinau, kokį kondicionavimą čia turėjot omeny, be jokio "kondicionavimo" pagalbos. Bent jau man savo - užteks per akis.
Primenu apie kompleksinį sprendimą, netaikykite to kiaurai chruščiovkei, kur 150m2 reiks nuo 9kW vėsinimo galios.
Papildyta:

Rašliava - dėl asmeninių priežasčių, nesiplėsiu. Bet ši rašliava jums tiesiog būtina žinoti ir išmokti
"Darome" - reiškia darote jūs, ir darau aš. Jei jūs darote, reiškia skaitėte? Ar vis dar iš bendro išsilavinimo? Nes feistininkai ŽŠ pabrėžia kaip rekupo darbo tinkamų sąlygų garantą, ir tik po to kaip vėsinimo įrenginį
Papildyta:

Šiuolaikiškam namui - šiuolaikinė komplektacija O lyg ir nesakiau, kad bus krona, jungtukas ir keli sulituoti diodai.
Nepagalvokite, kad žadu pats jį programuoti - prie algoritmo kūrimo teks prisidėti, juk programuotojas neprivalo būti pastato inžinierijos specas.

Jus tai pasakykite giminaičiams tų vaikinų, kurie skrido iš Jaroslavlio su Як42!

P.S. Nors iš dalies jus teisi. Bent jau man - bendravimas forumuose skatina visai ne mandagumą, o priešingus dalykus.

Bus - ne bus, nespėliokime. Be abejo yra kas tars savo profesionalią nuomonę, perduosių jūsiškę - už tai ačiū
Papildyta:


Tokia sąvoka yra force major (nenugalima jėga) jūs įsitikinęs, kad ši katastrofa įvyko dėl kitų priežasčių? Negi tie pilotai, kaip binladeno chebrytė, norėjo įsiamžinti, nors ir labai neigiamam kontekste?

O jūs save auklėkit, kontroliuokite. Anonimiškumas skatina chamizmą? Jus pagal savo padėtį visuomenėje tiesiog privalote būti inteligentu.
Sveikas jumoras yra labai sveikintinas, sarkazmas irgi

ŽŠ - tik daiktas užkastas žemėje. Iš ten jis turi per kažką perduoti savo energiją.
Per žodį "ventiliacija" energijos neperduosi. Kiek energijos galima perduoti priklauso nuo tiekiamo oro kiekio.

Kiek prisimenu, kažkada teigėte, kad ventiliacijai ir 200 m3/h per daug. Su tokia ventiliacija vargu ar perduosite daugiau kaip 0.5kW "šalčio". Ok, laimei jūs pasirinkote sistemą su didele atsarga - 500 m3/h. Ji gali perduoti iki 1.3 kW. Ir kas???
Na, gal tai ir ne lašas jūroje, bet netgi jūsų optimistiniais skaičiavimais - tai yra tik pusę tuo kas reikalinga. Iš kur gauti dar tiek pat?
- Manote, apsimoka statyti 1000 m3/h rekuperatorių???
- O kam vasara traukti iš lauko tokį didžiulį kiekį karšto oro ir po to bandyti vėsinti jį ŽŠ pagalba, jei galima sukti ratu ir šaldyti kambario orą (kuris yra gerokai vėsesnis)?

Ir kame jus matote sviestą sviestuotą? Kanalinis kondicionierius - tai yra šilumokaitis su ventiliatoriumi. Į šilumokaitį paduodamas šaltas vanduo iš glikolinio ŽŠ, ventiliatorius - paskirsto po patalpas. Tuo pačiu ir vėdina. Paprasčiau ne būna!

Nepykite, bet tokių nesąmonių pribūrėte, kad net nesinori komentuoti.
Jus ne vienintelis, bandantis išradinėti dviratį. Prieš porą dienų buvo toks pats klausymas. Susiraskite ką žmogui atsakė: -->
Gal ne rizikuokite susilaužyti sprando, bandant savadarbį dviratį! Jei norite montuoti pats, tai gal bent projektą užsakykite pas specialistą?
Paskaitykite čia: ->

tiesa pasakius, tada nesupratau, kaip Jus siulete montuoti rekuperatoriu kartu su kanaliniu kondicionieriumi, kuris atlikines ir recirkuliacine funkcija? Kur ir po ko bus jungiamas kondicionierius? Negi kondicionieriaus nasumas nesutaps su rekuperatoriaus nasumu?
Del naudojamu 4 abejotinu bloku, pagal jusu siuloma schema ne ka maziau bus tu bloku:
rekuperatorius, kondicionieriaus vidinis blokas, kond. isorinis blokas, na ir oro paemimo sklende, kad isjungus irengini neeitu saltis.

Mano siulomu atveju, sklendes butu praktiskai naudojamos tos pacios, tik didesnis ju kiekis t.y.
1vnt. lauko oro sklende,
1vnt. ismetimas i lauka (jei nedaroma recirkuliacija, dazniausiai cia eina atbulinis voztuvas)
1vnt. recirkuliacine sklende.
Visos tos sklendes butu valdomos su moduliuojanciomis pavaromis, pvz pajungus prie 0-10V potenciometro. Norit, 100% recirkuliuot ora, uzsidarot lauko abi sklendes ir ora varote ratu, kai labai norima stipriai atsaldyti/susildyti patalpas, norit 50% recirkuliuot, pradarote visas sklendes.
Zinoma, si schema netinka, jei bus pajungti istraukimai is WC ar gartraukio...
Del 4 kartu didesnio rekupo:
Taip, jei reik kondicionavimo,tai rekupo nasumas turi buti didesnis, bet siulyciau deti dvigubai, o ne keturgubai didesni rekupa, o patalpose, kur butu stiprus silumos pritekejimai (pietu puse ir tt), siulyciau isirengt sienini spit kondicionieriu.
Per vedinimo sistema pilnai kondicionuoti gyvenama nama, nera labai lengva, nes nesugaudysime skirtingose patalpose temperaturu, vienur bus per salta, kitur per karsta. Mes galesim valdyti tik viena tiekiamo oro temperatura, kuri bus tiekiama i visas patalpas vienoda.
Del nuosekliai sujungtu ventiliatoriu: Nuosekliai galima jungti vienodus ventiliatorius, kuriu ir nasumas ir apsukos butu vienodos, tokiu atveju mes didintume sistemoje slegi. Jei jie bus skirtingi, bus skirtingi ju nasumai, gali buti, kad jie viens kitam tik trukdysi. Pvz. veiks "plug-in" tipo ventiliatorius ir koks nors iscentrinis kondicionieriaus ventiliatorius. Beje, kam papildomai sukti elektros energija nereikalingam kondicionieriaus ventiliatoriui, jei didelio sistemoje slegio mums nereikia?