Vėdinimas

Kol kas - niekaip, nėra būtinybės, bet valdymui pasiruošta: trys sklendės su pavaromis. Bus matuojama oro temperatūra trijuose vietuose, dvejuose ŽŠ ortakiuose ir lauke. Lauko oras reikalingas apsisaugoti, kad ŽŠ nepradėtų dirbti priešingai nei reikia: šiandien -5C o rytoj lauke netikėtai +10 ir ŽŠ užuot orą šildęs jį šaldys, tuomet imame orą iš lauko, ten jis šiuo momentu šiltesnis. Analogiškai gali būti ir su šildymu vietoj vėsinimo.
ŽŠ atšakų perjunginėjimui tikslaus algoritmo dar neturiu, paprasčiausias variantas būtų taimeris, bet norisi "protingo" valdymo algoritmo, kai sprendimai priimami pagal situaciją - čia dar yra kur padirbėti, bandymai rankiniu būdu parodys galimus variantus.

Kaip pirštu į akį
Papildyta:

Na cia jus teisus ,bet ta galima be ironijos ,juk klysti yra zmogiska ir nemanau ,kad jus kada neesat suklydes

Ką jus vadinate oro pašildymu ar vėsinimų? Tiksliau - kam tuo reikia?
Jei norite pasiekti tik tai, kad paduodamas vėdinimui, nedidelis kiekis lauko oro būtu šiek tiek pašildytas, kad nebūtu šaltų skersvėjų ir nereikalingų šilumos nuostolių - tą funkciją rekuperatorius gali atlikti. Bet ne daugiau.

Jei norima, kad sistema galėtu šildyti ir/arba vėsinti patalpas - reikia visai kitokios sistemos. Ji dirba recirkuliacijos principu. Iš kiekvienos gyvenamos patalpos ištraukia orą, pašildo/atvėsina jį ir paduoda atgal į patalpą. Kaip taisyklė, oro kaita yra 3-4 kartus didesnė nei reikia vėdinimui.
Suprantama, kad tokia sistema gali ne visą orą sukti ratų. Gali dalį paduodamo oro imti iš lauko. Tuomet, tas pats kanalinis kondicionierius, per tuos pačius ortakius tieks ne tik recirkuliuojamą , bet ir šviežią orą iš lauko. Gausite kompleksinę patalpų šildymo-vėsinimo- vėdinimo sistemą.

Oro dalis, kurį paimama iš lauko gali būti imama teisiai, arba per rekuperatorių. Pirmu atveju kondicionierius nemažą dalį savo pajėgumo naudos lauko orui sušildyti iki kambario temperatūros. Prie -9"C tam išnaudos praktiškai visą savo šildymo galią ir negalės šildyti patalpas, (arba reikia montuoti dvigubai galingesnį šilumos siurblį).
Todėl geriausia montuoti 2 įrenginius - kondicionierių ir rekuperatorių. Rekuperatorius ištraukinės orą iš sanmazgų ir pan. ir panaudojant jo šilumą sušildys(atvėsins) paimama iš lauko orą beveik iki kambario temperatūros. Kondicionierius sumaišys tą lauko orą su recirkuliaciniu, viską dar pašildys (atvėsins) ir paskirstys po patalpas.

ŽŠ, arba tiksliau - geoterminis kontūras - gali būti naudojamas vėsinimui tokiu būdu:
Jei standartiniam kondicionieriui šaltis teikiamas iš išorinio kompresoriaus, kuris paduoda atvėsintą freoną, tai šiame variante į kondicionierių paduodamas šaltas skystis atvėsintas požeminiame kontūre. Standartinis kompresorius, tam kad atvėsinti freoną naudoja nemažai elektros, (~1/3 nuo pagamintos šaldymo galios).
Požeminiame kontūre žemė atvėsina skystį nemokamai.

Tas pats požeminis kontūras gali būti naudojamas žiema. Šilumos siurblio pagalba iš jo išgaunama energija, reikalinga namo šildymui. Vadinasi - geoterminė šildymo sistema. Manau, internete nesunkiai susirasite išsamius aprašymus.

Na, atskiras mikroprocesorius protingam valdymai kainos nemenkus pinigus. Taimeriukas už 50 Lt žiema gali visai neblogai susitvarkyti... Tik reikės paeksperimentuoti, kad nustatyti optimalius laiko tarpus. Aišku, te optimalus laiko tarpai gali skirtis, pvz. šildymo sezono pradžioje kai žemės temperatūra gali siekti +16"C ir pabaigoje, kai ją galutinai sušaldysite. Taip pat gali būti skirtumas nuo lauko temperatūros, ypač - dieną/naktį... Tačiau, tokiame dideliame ŽŠ, turint tokią galios rezervą, manau tikslus reguliavimas neturės didelės įtakos.

O kam atskirai matuoti temperatūrą dvejuose ŽŠ ortakiuose? Kai kanalas uždarytas matuoti nėra prasmės. Užtektu vieno daviklio rekuperatoriaus įėjime.

Kas liečia perjungimo laukas/ŽŠ, manau tiktu standartinės Komfovent pulto papildomo aušintuvo valdymo galimybės. Blogiausiu atveju, galima susitarti su Amalva dėl mikroprocesoriaus perprogramavimo. Pasišnekėkite su Vytautu (8 685 95173). Jei pats ne atsakys, tai nukreips tiesiai pas Amalvos elektronikos specialistą.

Jus čia apie ką? Kuris mano teiginys jums nepatiko?

Šiaip, man nedaug teko matyti vokiečių "rašliavos". Pagrindė tai - labai informatyvus, konkretus straipsniai. Žmonės iš anksto galvoja apie tolimą ateitį, kai energija tiek pabrangs, kad dabar net sunku įsivaizduoti.
... Tik kuo tai susiję su mūsų aptarinėjamais klausimais?

Na manau sia sistema galima padaryti paprasciau t.y.:
1. statyti rekuperatoriu su isejimu valdyti salcio sekcijai;
2. uz rekuperatoriaus statyti kanalini ausintuva (ausinimo kaloriferis su lasu gaudytuvu ir kondesato vonele);
3. lauke statyti freonini isorini bloka, prijungiant ji prie kanalinio ausintuvo;
4. pries rekuperatoriu, su ortakiais pasidaryti pamaisyma idejus 3vnt motorizuotu sklendziu.

Kondicionieriaus montavimas i ta pati ortaki nera labai gerai, nes dubliuojasi kondicionieriaus ir rekuperatoriaus ventiliatoriai, kurie viens kitam gali trukdyti dirbti.

Sakoma, kad juoktis sveika, bet visgi isteriškas juokas ne visada yra sveikatos požymis. Aišku Jūs čia šauniai linksminate forumiečius savo nemokėjimu bendrauti, bet aš bent jau turėjau vilčių, kad savo darbą Jūs bent kiek išmanot.... panašu kad ir šitoje srityje ne kas ir šitoje vietoje man visai ne juokinga, o liūdna, nes dėl tokių rėksnių, kurie viską už visus geriau išmano ir netgi įrangos gamintojų rekomendacijomis nesivadovauja, nes pasak jų šie "perša dvigubai galingesnę įrangą" ir gaunasi situacijos, kai kondicionierius įsigiję žmonės vistiek "kepa" vasarą, arba susimontavę rekuperacinę vėdinimo sistemą vistiek turi vėdintis per langus, nes sistema taip ir neišvėdina patalpų. Tokių "Jurgelių meistrelių" žygdarbių pavyzdžių - begalė. Jų netgi ieškoti toli nereikia - biuro patalpoms, kurias nuomojamės ir ne labai turim galimybės įtakoti kokia įranga jose naudojama, kondicionierius irgi matomai parinkinėjo tokie "specialistai", kurie geriau už visus viską išmano... nors man tai labiau panašu į norą bet kokia kaina laimėti darbų atlikimo konkursą mažiausia kaina... o rezultatas, kad šitie "žinovai" į 42 m2 patalpą sumontavo 3,2 kW šaldymo galios kondicionierių, kas beje, vadovaujantis Jūsų nuomone yra bent 1,5 karto daugiau, nei reikalinga, (laimė, kad pakankamai normalaus gamintojo, normalų įrenginį, nes priešingu atveju jis jau turbūt senai būtų "užsilenkęs") ir rezultatas anaiptol juoko nekelia - vargšas įrenginys vasarą pluša neišsijungdamas, o savo darbo iki galo atlikti taip ir nepajėgia.

Taigi rodykit ir toliau savo nesugebėjimą įvairiose srityse ir tikėkimės, kad kuo daugiau Jūsų potencialių klientų turės progą taip neakivaizdžiai susipažinti su Jumis ir padaryti tinkamas išvadas.

Dėl šio punkto, prisiskaitęs šio forumo diskusijų buvau ir aš apsigavęs.

Prieš pradedant klientam siūlyti recirkuliaciją, reikėtų pradžiai išsiaiškinti, kaip namas apšiltintas, ir jei jis apšiltintas panašiai, kaip PN, tai šildymui per ventiliaciją visai nėra reikalo įrenginėti recirkuliacijos. Su šildymu puikiausiai susidoroja tik ventiliacijai reikalingi oro kiekiai.

Mintai, jūs po ranka turite daug Feisto "rašliavos", padėkite man apšviesti šį ventiliacijos liūtą (žr. avatarą ) su kuo valgomas ŽŠ, bent elementarias schemutes ir rekomendacijas kad nereiktų žmogui svaigt apie baseinus ir klinikas
Papildyta:

Teiginiai apie ŽŠ atsiperkamumą klinikose ir baseinuose. Apsiribokime tik gyvenamaisiais namais, palikime rimtesnę specifiką tikrų profų forumams

Vokiečiai yra ateities namo, PN, pradininkai, labiausiai pažengę šioje srityje (aišku nuopelnus skina tik jie, profesorius švedas kažkaip liko šešėlyje ) yra suprojektavę ir pastatę ne vieną namą, atlikę daug bandymų realiom sąlygom, pateikę rezultatus ir išvadas, kurios jums, kaip profui dirbančiam pastatų inžinierijos srity yra AUKSO VERTĖS..."rašliavos ne daug teko matyti"... ir dar ginčijatės iki apsiš..
Neaišku kuom tada remiatės, kuom grindžiate savo teiginius, bendru išsilavinimu?
Labai protinga iš jūsų pusės tą rašliavą paskaityti, suprasti - va tada galėsim "pasišpaguoti", kas žino, gal jūs genijus ir feistininkų išradimai sudilusio skatiko neverti.
Papildyta:

Grįšiu keletu puslapių atgal ir pasikartosiu apie KOMPLEKSINĮ sprendimą. Jei mikroprocesorius valdys ne tik ŽŠ bet ir šildymą, vėdinimą, apšvietimą, žaliuzes, apsaugos ir video stebėjimo sistemas, sutikite, kainos dalis tenkanti ŽŠ valdymui atrodys labai patraukli
Papildyta:

Galvoju sklendėje padaryti nedidelę skylę (tarkim d10) kuri duos minimalią oro cirkuliaciją tik tam, kad temperatūrinis daviklis turėtų ką matuoti, nežinau, ant kiek sandarios amalvos sklendės, gal iš savęs duos kokį tai nuotiekį.

Už kontaktus ir info labai ačiū Prisipažinsiu, amalvoj man eilėj stovėt nereikia, turiu galimybę gauti informaciją. Valdiklius, programavimą patikiu montuotojams - ventiliacijos ir protingo namo, jie tarpusavy ras tinkamą variantą. Viena subine viso pasaulio neužsėsi, man užtenka bendro supratimo, o detalėmis tegul užsiima profai.

Vyručiai, tai kad mes bandome pastatyti pasyvų namą, tikrai dar negarantuoja, kad tokį pastatysime. Kol kas niekas nesugebėjo pateikti, net teorinio namo varianto, kuris atitiktų PN standartus, ką jau ten kalbėti apie realias statybas. Todėl tikrai nereikėtų rinktis šildymo vėdinimo sistemų vadovaujantis vokiško PN standartais.
10 W/m2 tai yra 1,6 kWh 160 m2 ploto namui. Drįsiu atkreipti dėmesį į Viliaus pateiktus skaičius.
Esant šaltiems orams, pastoviai veikiant 1,8 - 2 kWh šildytuvui namuose palaikoma +10 - +12 temperatūra. Tai čia veikiant žemės šilumokaičiui bei spiginant saulei. Kai bus šilčiau, bet nebus saulės ir atvės šilumokaičio skalda kažin ar situacija dar labiau nepablogės. Žinoma namas dar ką tik pastatytas ir negyvenamas, bet tikrai pritarčiau nuomonei, kad geriau apsidrausti ir pasirinkti kiek galingesnius šildymo įrenginius.

Mano pasirinkta šildymo sistema yra grindinis, labai noriu šiltų grindų, bet baigiu nusivilti net nepabandęs. Dėl reikaligos mažos šildymo galios grindų temperatūra bus tik keliais laipsniais šiltesnė nei oro, kažkas labai artima +22...+23 ir labai abejoju, kad be šlepečių bus malonu eiti per tokias grindis, kaži ar jausis ta šiluma realiai pėdoms. Bet kanale sumontuotas "postheater" irgi nežavi, šiltas oras iš lubų? Neatrodo komfortiškai, visuomeniniuose pastatuose, kur įrioglinam laukiniais batais toks šildymas ok, bet nuosavam namie kažkaip nelimpa...
Skalda nebevėsta, vakar po darbo atidavinėjo +5,5, čiandien ryte +5,4, neabejoju, kad dėl šiltesnio dieninio oro vakare grįš į +5,5. Bet saulė! kokia šiandien zjb saulė, labai padeda šildyti . Beje kitaicas vakar padirbo gal valandą (kol elektrikai kažką krapštėsi būsimam skyde; išvykdami išjungė) užvakar nedirbo nė minutės, šiandien irgi neįjungtas - labai įdomu, kiek rasiu grįžęs viduje. Ryte internetinis Kaune rodė -13C.
Kas dėl 1,6kW vs kino 1,8-2,0kW tai pamiršote labai svarbų momentą - vidinius pritekėjimus. Namas negyvenamas, labai drėgnas, besidarbuojantieji dažnai gauna į kuprą už rūkymą name todėl lauko durys neužsidaro, rūkaliai mūsų pastangų bei sąžinės vedami rūko lauke Todėl tikrai dar ne laikas braukti ašarą dėl šildymo galios.
Papildyta:

Kadangi esame Lietuvos pasyvumo priešaušryje, jūsų pesimizmas yra suprantamas. Bet ilgai laukti nereikės, turime Karolio lyg ir pažadą atskleisti projektuojamą PN, be to yra ir daugiau įdomių pavyzdžių, profesionalų plėtojamų projektų naudojant PN "guru" PHPP Taigi kantrybes, viskas linksta reikiama kryptimi.
Beje jums ta nuoroda tūrėtų labai imponuoti - kiek prisimenu jūsų nuomonė labai panaši

Sveiki. Malonu matyti, kad diskusijose apie vėdinimo sistemas yra nusimanančių apie jas žmonių, o gal net gerų specialistų.
Gal sutiktų kas nors, pakomentuoti mano sumanymą. Projektuoju, montuoju vėdinimo sistemą name pats. Kol kas neapsisprendžiau, kokį vėdinimo įrenginį pirksiu, su rotoriniu šilumokaičiu ar su plokšteliniu. Bet kuriuo atveju, žadu daryti pradinį paduodamo oro pašildymą prieš vėdinimo įrenginį. Konkrečiai galvoju statyti kanalinį vandenį šildytuvą. Tokius prekiauja Amalva, Salda, SystemAir. Mano atveju, oro padavimo ortakis D250, paduodamo oro srautas prie apykaitos 1h-1 yra apie 550m3/h (greitis 3,11m/s). Galvoju statyti dydžiu didesnį šildytuvą, t.y. pritaikytą ortakio diametrui D315. Šildytuvą "užmaitinsiu" nuo bendros namo šildymo sistemos (padarysiu atšaką nuo kurio nors kolektoriaus). Namo šildymas grindinis. Šildymo katilas dujinis. Šildymo katilas, priklausomai nuo lauko temperatūros, palaiko į sitemą paduodamo vandens temperatūrą 20-35 ribose. Lauko temperatūrai, pakilus iki 15-18 (vasaros režimas), šildymo katilas nebešildo į sistemą paduodamo vandens, cirkuliacinis siurblys išsijungia. Papildomai reguliuoti temperatūros ortakio šildytuve neketinu (trieigio vožtuvo nedėsiu).
Reziumuojant, sumanymo esmė tokia: kanalinis vandeninis šildytuvas žiemą kažkiek (kiek ?) pašildo paduodamą į vėdinimo įrenginį orą. Priklausomai, nuo rekuperatoriaus šilumokaičio NK, oras dar pašyla, na o likusią oro dalį pašildo įrenginio elektrinis tenas. Taip, pirkiu įrenginį su tenu, kadangi, įrenginiai su elektriniu pašildymu kainuoja pigiau, nei įrenginiai turintys vandenio šildymo kontūro reguliavimo galimybę (mano atveju, ne tos vandens temperatūros, kad kažką reguliuoti). Taigi, finale, žadu sutaupyti elektros energijos, kadangi 1-2kW įrenginio tenas veiks trumpesnį (tikiuosi gerokai trumpesnį) laiko tarpą, lyginant su "standartiniu" sprendimu be pradinio oro pašildymo.
Gal pvz. ponai Kirtis ar Ed@ (ar bet kas suprantantis) galėtų pakomentuoti tokio sprendimo + ir - ?