Vėdinimas

jei plokstelinis 50% tai jis irgi labai atsparus šalčio poveikiui.

Kiekviename plokšteliniame rekuperatoriuje yra apsauga nuo užšalimo. Tad, pačiam rekupui joks pavojus negrėsia.
Bet, to metu kai šalčiausiame rekuperatoriaus taške temperatūra nukrenta žemiau +3"C - apsauga nukreipia šaltą lauko orą aplink šilumokaičio ir jis be jokio pašildymo keliauja tiesiai į kambary. Tiksliau, tam kad nepastebėtumėte, kad paduodamas labai šaltas oras - pilnu galingumu įsijungs elektrinis tenas ir 7-10 laipsniais pakels paduodamo oro temperatūrą. Likusia šilumos trukumą teks kompensuoti patalpų šildymo sistemai.
Rekupas nesušals - sušalsite jus, (arba mokėsite už šildymą tiek, kiek būtu jei turėtume natūralią vėdinimo sistemą).

Aš asmeniškai turiu seną rotorinį rekupą be jokių el. tenų. Lauke -23"C. Dirba be sustojimų. Paduodamo oro temperatūra - +12.8"C.

Nu man plokstelinis irgi neuzsala. Ty dirba varikliai. Ar tas dezutes apserksnijimas ir yra uzsalimas. Ir kodel jo reikia bijoti?
Is rekuperatoriaus tikejausi didesnes silumos grazos, Praktikoje jos tiek negrazina. Pasyvus turetu buti labai atsargus silumos poreikio paskaiciavime. As buvau susidares nuomone, kad rekupas is kokiu 22 grazins koki 19 prie -15. O dabar vos 10 ispaudzia. Zodziu, rekupo naudingumas 90 proc - Mitas sugriautas. Rekuperatorius mechanizmas uzsala prie -20 ar -25- Mitas sugriautas.

Žiūriu straipsnis atnaujinamas, papildomas, pataisomas ne dienomis, bet valandomis

Nukreipia, turi galvoj per apylanka? O jei be apylankos plokstelinis rekupas pvz hidroforinis? Kas tada vyksta?
Zodziu, gal kazkurios firmos per apylanka ir eina, bet dauguma automatika mazina oro paemima is lauko, o is patalpu istraukimas lieka, taip silumokaitis visai neuzsala.
Visi silumokaiciai serknyja. Koks Renovent jau nuo 0 laipsniu sernyja, hidroforinis prie -12, rotorinis prie -15. Taip apsprendziamas priesuzsalimines automatikos suveikimas. Renovent ta automatika jau prie nezymaus salcio suveikia. Prie didelio minuso gali bebuti vien tik istraukimas ir/arba irenginys stoja, mazina, reguliuoja srautus atsisildymui.
Apskritai pietiniu krastu valstybiu rekupais neverta zavetis. Lietuvos klimatas visgi atsiauresnis.
Papildyta:


Taip turim. Mes keleta simtu ju "turim" ir priziurim.
Skeptiski zmones vartoja toki astru zodi "uzsala". Istikruju iki kol pradeda"uzsalti", silumokaiciai serksnyja. O serksnyja visi. Vieni prie 0, kiti prie -15.
Silumokaiciai pradeda serknyti ne del baseinu buvimo, o del temperaturiniu skirtumu tarp lauko ir patalpos. Temperaturu skirtumas ant silumokaicio priveda prie kondensato. Kondensatas zemoje temperaturoje - prie sernsnyjimo.

Papildyta:

Gerai, isgavimo temperaturos aiskios. O koki modeli turite? Bent jau kokios firmos? Kaip naudojate (ventiliatoriu greitis, veikia nuolat ar tik kelias valandas, rankinis valdymas ar programuojama turit ir kt.) Pagal visa informacija ziuresim ar tai normalios temperaturos. Jei ne, tai priezastis kazkur yra. Greiciausiai tai irenginio valdyme, jo galingume ir t.t. Lauksime info.

Pakartosiu dar karta: rekuperatorius turi apsauga nuo užšalimo, todėl nieko bijoti ne reikia. Rimtas gedimas gali įvykti tik jei nutrauksite priešužšąliminio temperatūros daviklio laidą, arba suges apylankos kanalo sklendės variklis. Tikimybė yra labai mažą.

Rekuperatoriuse nedaro režimo indikacijos, varikliai nėra sustabdomi - tai jus net nepastebėsite kada rekuperatorius dirba normaliu režimu, o kada - šilumokaičio atitirpinimo režime.

Jei nebūtu apsaugos - kai yra šalta, ištraukiamas iš patalpos oras atvėstu žiemiau 0"C (tuomet kai šilumokaityje atiduoda savo šilumą tiekiamam iš lauko orui). Jame esanti drėgmė iš pradžių kondensuotųsi, o po to - užšaltų šilumokaičio viduje. Tačiau, kai šilumokaičio temperatūros daviklis parodo, kad jo temperatūra nukrito žemiau +3"C (net nelaukiant kai bus mažiau 0"C ir pradės užšalinėti kondensatas) - rekuperatorius pereina į apsaugos režimą:
- tam kad lauko oras daugiau nešaldytu šilumokaičio - jis nukreipiamas aplink.
- kadangi tiekiamas oras nėra pašildomas ištraukiamu oru - pilnu pajėgumu įsijungia elektros tenas ir jo dėka paduodamas oras sušyla
- oras sušyla tik iki +10"C dėl to, kad elektrinio šildytuvo galios nepakanka (Šildyti orą elektrinio šildytuvo pagalba yra labai brangu, todėl gamintojai į rekuperatorius deda nedideliuos galios šildytuvus, kad klientai mažiau kreiptu dėmesį į išaugusias sąskaitas už elektra).
- po kelių minučių (dažniausia - 3 min.) motorizuota sklendė pradeda uždarinėti apėjimo kanalą ir atidarinėti šilumokaičio kanalą. Įrenginys pradeda grįžti į nominalų režimą. Procesas gali trukti ~minutę. Tuomet bent dalis paduodamo oro eina per šilumokaitį ir paduodamo oro temperatūra kyla. Tačiau, kai lauko oro srautas per šilumokaitį išauga tiek, kad pastarojo temperatūra nukrenta žemiau +3"C - automatika vėl jungia priešužšąliminį režimą.

Kai kuriuose plokšteliniuose rekuperatoriuse naudojami kitokie priešužšąliminės apsaugos variantai:
1) Mažinamas padavimo ventiliatoriaus greitis. Kuomet paduodamo oro kiekis yra dvigubai mažesnis negu ištraukiamo oro - ištraukiamas oras atvėsta dvigubai mažiau ir jo temperatūra nekrinta žemiau 0"C. (Jei lauke -20"C, paduodamo oro kiekis mažinamas dar daugiau).
Trukumas - kai į pastatą paduodama mažiau negu ištraukiama - trūkstama oro dalis prasiskverbia į patalpas per langų bei durų nesandarumus. Suprantama, kad nekorektiška vertinti rekuperatoriaus naudingumą šiame režime, nes neįskaitoma kiek šilumos naudojama tam kad sušildyti prasiskverbusi per nesandarumus orą.

2) Oro pajėmimo kanale montuojamas papildomas šildytuvas, kuris pakelia paimamo oro temperatūra iki 0"C, ir tik po to oras patenka į rekuperatorių. Suprantama, kai lauke yra mažiau 0"C - tuomet atsiranda papildomos energijos sąnaudos.

Gerai būtu!
Paskutinis pataisymas buvo prieš porą mėn.

Senai pribrendo mintis perkelti tinklapį ant naujos platformos ir to pačiu atnaujinti pasenusius tekstus. Tačiau, tas procesas vyksta labai lėtai. Įtariu, kad kol bus parašytas visas komplektas, kai kurie straipsniai bus vėl pasenę.

Kad esamas tinklapis neatrodytu kaip beviltiška senena, kartais įdedu vieną-kitą pastraipą.
Papildyta:

Gerbiamasis, nesiruošiu čia dėstyti jums vėdinimo paskaitų. Jei atsiras noras, manau viską galėsite išsiaiškinti savarankiškai.

Tik, jei norite reklamuoti savo produkciją, būtu malonu jei naudotumėte ne reklaminius šūkius o objektyvius faktus.

Paprotinkite mane, kas per hidroforinis rekuperatorius?

Hidrofobiniu vadina plokštelinį rekuperatorių jei jis pagamintas iš celiuliozės (specialaus popieriaus). Kai šilumokaityje išmetamo oro kanaluose iškrenta kondensatas - popierinės kanalo senelės sušlampa. Kitoje pusėje teka sausas lauko oras ir džiovina tą popierinę pertvarėlę. Tokių būdu drėgmė iš išmetamo oro perduodama tiekiamam orui ir jis pasidaro ne toks sausas.

Deja, Lietuvos klimatui tokie rekuperatoriai taip pat ne labai tinka. Kai lauko temperatūra yra žemiau nulio, užšąla popieriuje esanti drėgmė. Kadangi vanduo užšąlant plečiasi, tai gali sugadinti celiuliozinius šilumokaičio kanalus. Tokie įrenginiai reikalauja, kad lauko oras būtu teikiamas per papildomą šildytuvą, kuris pakeltu temperatūrą iki 0"C.

skaitau skaitau jus vis...pribrendo reikalas pasireiksti ir man. Mes dar tik ruosiames statytis savaji busta si pavasari (pamatus jau turim) ir planuojam rekuperatoriu taip pat isirengti. Taigi, kaip supratau, Lietuvos klimatui bei nuosavam namui geriausiai tinka rotaciniai rekuperatoriai, ar ne taip??

As kazkur rasiau, kad turiu alasca. Tas modelis, kur tiekia 500 per h. Senesnis modelis. I rekuperacija tada rimtai neziurejau. Vienas darbininkas paprotino, kad bus pas mane blogai jei nedesiu priverstines ventiliacijos. Galvojau susidesiu ortakius, o paskui matysiu del pacio aparato. Alasca buvo rinkoje pigiausias variantas. Na, savo funkcija jis atlieka. Ir dregme nuo langu nutraukia, ir galvos atsikelus neskauda kaip po gero baliaus . Laikau as ji nuolat ant 33 proc pajegumo. Ijungiu visa galia tik kai prisirenka daug zmoniu. Jis yra pilnai programuojamas bet as naudoju rankini valdyma.

Taip. Gyvenamiesiems namams geriausia tinka rotacinis.

Tačiau tuo klausimas ne pasibaigia. Klimatas keičiasi. Praktiškai kiekvieną vasara temperatūra pakyla iki +30"C. Net jei langai turės apsaugą nuo saulės, nepamaišytu vienoks ar kitoks kondicionavimas. Suprantama - tai geriau spręsti kartu su vėdinimu.

Kaip žinoma, kiekvienas kondicionierius gali dirbti šilumos siurblio režime ir atestuoti tradicines šildymo sistemas. Priklausomai nuo to kaip suprojektuota sistema, bei kokia įranga naudojama, tokia orinio šildymo sistema gali atlikti skirtingas funkcijas:

- eksploatuojama kaip papildoma šildymo sistema. Įjungiama norint greitai pakelti temperatūra ir/ar kol lauke dar nėra labai šalta.

- naudojama kaip pagrindinė šildymo sistema, tačiau tik iki tam tikros lauko temperatūros. Tomis dienomis, kai lauke yra, pvz., žemiau -10"C, namą šildo rezervinė šildymo sistema. (Gali būti naudojamas židinys, elektrinis tenas, dujinis ar kieto kuro katilas, kuris kitu metu naudojamas tik geriamo vandens pašildymui)

- pilnai atlieka visas šildimo-vėdinimo-kondicionavimo funkcijas, nepriklausomai nuo lauko temperatūros. Taip pat gali ruošti karštą vandenį. Nereikia jokių papildomų šildymo sistemų. Gali būti variantas kai visos patapos šildomos tiekiant šiltą orą. Kitas variantas - grindinis šildymas nuo šilumos siurblio žemė-vanduo, ar oras-vanduo.

Projektuojant namą reikėtu kartu padaryti visų inžinierinių sistemų projektus. Pvz. nuo tuo, kokį šildymo būdą pasirinksite priklauso:
- ar reikies tiesti dujų įvadą, ar įrenginėti sandėlį kurui.
- reikės kamino, atskiros patalpos katilinei (su visais priešgaisriniais reikalavimais, ar pakaks kampo skalbykloje, kur pasistatysite šildytuvo didžio aparatą (šilumos siurblys su boileriu)

Šia tema galima parašyti visą knygą. Jei domina išsamesnė informacija - parašykite į AZ. Galėsime pasišnekėti telefonu.