Vėdinimas

Veikmė šį klausimą, dabar nepasakysiu kurio etapo pasyviuose namuose, išsprendė statydama garų surinkėją, kuris prafiltruoja orą ir gražina į tą pačią patalpą. Ta prasme recirkuliuoja orą. Jau pro gartraukį pravalytas oras kartu su visu kitu virtuvės oru per ortakius paduodamas į rekuperatorių ir po to išmetamas lauk.

Manyčiau kad visai protinga schema, kažką panašaus mąstau ir sau.

Dar gudresnė schema ventiliatorių iškelti į kitą patalpą, leisti šeimininkei virtuvėj girdėti muziką o ne gartraukio ūžesį. Recirkuliacija yra labiausiai efektyvi sistema - čia taupantiems šilumą

Kaip pirštu į akį

Noreciau ir as tokio varianto o koks tai gartraukis konkreciau - pirkti ar konstruoti reiktu?

vetiliatoriaus garsas pries oro sniokstima tik semeckes

Tai standartiniai garų surinkėjai kurie atrodo taip, neturi į ventiliaciją einančio vamzdžio. Viską ką apačioje ištraukė išmeta prafiltravus aukštyn į tą pačią patalpą.

Kai gerklė 200mm manau semeckės tampa obuolio dydžio

Abstrakčiai šnekant, ar virtuvėje būtinas garų surinkėjas ne priklauso nuo rekuperatoriaus. Reikia spręsti pagal tai ką darysite toje virtuvėje ir kaip dažnai.
Jei tik ruošite arbatą bei retkarčiais gaminsite sveiką maistą (nenaudojant riebalų) - tai gartraukis visai nebūtinas.

Stebint kaip dirba buitiniai gartraukiai, galiu pasakyti kad daugiau negu pusė garų praeina pro šalį. Dažniausia oro išmetimo kanalo skersmuo ne neviršija 125mm. Per tokį kanalą neįmanoma praleisti didelį oro kiekį, todėl net turint galingą (bei triukšmingą) variklį gartraukis ištraukia labai mažą oro kiekį. Siurbimo paviršius yra didelis. Traukiant mažą oro kiekį per didelį plotą, oro greitis yra labai mažas.

Net jei gartraukis sugebės ištraukti 300m3/h (dažniausia yra per pus mažiau), o oras siurbiamas per 500x500mm filtrą - oro greitis bus tik 0.3m/s. O garai kyla, turint greitį 0.5-1m/s. To pasėkoje dalis garų tiesiog atsimuša nuo filtro ir praslenka pro šoną.
Ar jums reikia burzgiklio, kad retkarčiais (kai be dangčio kepate bulves fri) sugaudytu pusę garuojančių taukų - spręskite patys.

Įrenginėjant vėdinimą vertėtu pasirūpinti tuo, kad virtuvėje būtu galingas ištraukimas, kad oras iš visų švarių patalpų keliautu į virtuvė, o ne atvirkščiai (ir ten būtu ištraukiamas per difuzorius lubose). Siedint svetainėje, jums nebus jokio skirtumo, ar viryklės garai ištraukiami per difuzorius lubose, ar dalis jų pagaus gartraukis.

Turint rekuperatorių, aš nepatarčiau įrenginėti gartraukį su variklių dėl dvejų priežasčių:
- triukšmas
- tuomet kai įjungsite gartraukį pro langų plyšius pradės skverbtis lauko oras. Kiek oro gartraukis ištrauk - tiek pat į patalpas pateks iš lauko.

Priešingai nei jums aiškino Vilienė, šiuolaikiniuose rekuperatoriuose yra numatytas specialus kanalas virtuvinio gaubto pajungimui. Schema yra labai paprasta: paspaudžius mygtuką, atsidaro gartraukio kanalo sklendė ir rekuperatoriaus ventiliatorius dalį oro pradeda siurbti ne per vėdinimo sistemą, savo filtrus bei šilumokaitį - o tiesiai iš virtuvinio gaubto.
- virtuvėje nėra triukšmo;
- bendras, ištraukiamas iš namo, oro kiekis išlieka toks pat kiek paduoda rekuperatorius;

Jei pasirinksite gaubtą ne su uždengta apatine anga o klasikinės formos - viduje šitos formos turėsite didelį tūrį, kuriame galės kauptis kylantis garai ir iš ten bus šalinami per rekuperatoriaus išmetimo kanalą. Nebus to efekto kai pusė garų atsimuša nuo gartraukio apatinės plokštumos ir skraido po visą virtuvę.

Vienu žodžiu, vietoje gartraukio dėkite gilų virtuvinį gaubtą be variklio ir prijunkite prie rekuperatoriaus.

Papildyta:

90-ais turėjau tokį "šiuolaikinį", tik gerokai tylesnį.
Po poros savaičių efektas = 0.

"Senukai" - tik tikriems technikos ekspertams!

Jei oras stipriai neatšąla, riebalų garai gali nukeliauti su jo nors porą kilometrų.
Tad, atstumas didelės reikšmės neturi.

Kitas klausimas - kiek tu riebalų. Vienas dalykas kai namuose ant vienos keptuvės kepate 5-10 minučių ir tai - ne kiekvieną dieną. Visai kitas - kai restorane 3-4 keptuvės dirba po 12 valandų be sustojimo.
Ten labai greitai susikaupia toks riebalų (ir prilipusių dulkių) sluoksnis, kad patekus atvirai liepsnai rimtas gaisras yra praktiškai neišvengiamas. Prieš porą metų vieno daugiaaukščio palėpėje kilo nemažas gaisras nuo pirmame aukšte esančio gaubto. Tikriausia, girdėjote - Vilniuje, Konstitucijos prospekte.

Namuose yra nesunku atspėti kiek ortakyje bus riebalų - maždaug tiek kiek susikaupia ant gartraukio sienelių, ant sienų virš jo (ten kur eilė metų nebuvo plaunama).

Ech edai edai...turite nuoskaudą?
Ambrei aš nieko neaiškinau. Atsakinėdamas DEU užsiminiau apie tai, ką jūs dabar aiškinat, apie šilumokaičio apvadą, kuris negrąžina šilumos, bet saugo šilumokaitį nuo užteršimo riebalais.
Iš kur toks nors būti pačiu pačiu gudriausiu ir protingiausiu? Niekis - išgyvensim Kaip vaikų darželyje: aš pasaulyje gudriausias tai saldžiausias valgau kriaušes

Jus spilkuojates, o man tai reikia suzinoti ,ka daryti...

Mintis nebloga.

Ta proga po 4 metų naudojimo susipažinau su savo gartraukio konstrukcija. Filtrai nė karto nebuvo valyti ir žinoma pasidengę riebalų sluoksniu. Tie filtrai tai kažkas panašaus į aliuminio tinklelį, pagal instrukciją galima plauti indaplovėje. Gartraukio sienelės iki filtrų, ten kur nebuvo valomos, pasidengę gal kokio milimetro ar pusės storio riebalų sluoksniu. Gartraukio vidus už filtrų praktiškai visiškai švarus. Braukiant pirštais šiek tiek jaučiasi riebalai ant ventiliatoriaus grotelių.

Manyčiau, kad variantas su gaubtu ir rekuperatoriaus ištraukimu geras pasirinkimas. Jei toks variantas dar būtų su riebalų filtru, tikrai neturėtų kilti jokių bėdų. Problema, kad vargu ar tokie daiktai pardavinėjami. O jo konstravimas reikalauja šiokių tokių pastangų.

Visai neblogas variantas ir pats primityviausias recirkuliacinis gartraukis, kurio paskirtis būtų tik surinkti riebalus, o garus ir kvapus sutrauktų rekuperatorius per įprastus difuzorius lubose. Šiuo atveju nereikėtų sukti galvos dėl techninių įrengimo klausimų.