QUOTE(KarolisLT @ 2011 12 07, 12:50)
Jus matėte tik pirmų sausio dienų skaičiukus - Re, Nu, Gr kriterijų, drėgmės kiekių nedėjau dėl objektyvių priežasčių. Kitoje temojke mane auklėjote, kad nukrystu į plonybes
Vamzdžio lambda - polietileno PE (nes tokia vamzdžio medžiaga). Kažkodėl nepsisekė rasti Rehau vamzdžių charakteristikų, bet mano supratimu stebuklingai didelio laidumo ten nebus.
O kaip Jūs interpretuojate savoką "galia" šiuo atveju ?
Begalinis vamzdis kuriame oras pašiltų iki artimos grunto temperatūrai skamba utopiškai
- pirmieji metrai turi didžiausią efektyvumas dėl didžiausio temperatūrų skirtumo. Toliau temperatūrų skirtumas sąlyginai mažėja ir efektyvumas krenta, tad norint išlošti dar truputi - šilumos mainų paviršiaus didinimas įgauna eksponentines tendencijas
Dėl šiltinimo - saulė regeneruoja gruntą, izoliacija atkerta kelia tai padaryti arba ženkliai sumažina galimybes grunto atšildymui. Tačiau jei yra kitaip - mielai susipažinsiu su Jūsų argumentais
Galbūt nurodytumėte šaltinį kuriuo remiatės regeneracijos tema?
Nes savo atveju atmečiau tai kaip neekonomišką sprendimą kuris neduos naudos.
Na taip, tokių plonybių gal nereikia...Re dar numanau ką reikštų, bet Nu ir Gr man yra naujiena.
Rehau savo reklamose pabrėžia vamzdžio padidintą laidumą šilumai, tiesą sakant kažkur turėjau reikšmes, bet kadangi Awaduct'u domėjausi prieš du metus tai info pasimetė. Beje, tik po mano užklausos Rehau Vilniuje sužinojo kad toks produktas egzistuoja, bet informaciją bei kainas pateikė, nors ir truko gal savaitę.
Dėl regeneracijos ir saulės turiu tik savo nuomonę ir samprotavimus, todėl bandau pasidalinti tik savais išvedžiojimais. Grunto šiluminis laidumas nėra labai didelis, saulė sušildo tik viršutinį sluoksnį, na manau kokius max 20-25cm, tikrai ne metrą-pusantro. Žemiau esantis gruntas savo temperatūrą palaiko tik geoterminės šilumos dėka, kuri mus pasiekia iš gelmės. Todėl izoliavus kolektorių mes pasiekiame šilumos nuostolių per gruntą sumažinimą žiemos metu, nes saulės poveikis sluoksniams žemiau nei metras yra niekinis. Gal būt aš klystu, bet kol niekas nepaneigė mano nuomonės - pasilieku prie jos
Mano šaltiniai pagrinde taniaklima.pl, provent.pl ir google.pl (įvedant GWC; gruntowy wymiennik siepla). Beje lenkai toli pažengę ŽŠ srityje, ir vamzdis, ir plokščiasis, ir žvyrinis ir glikolinis(geo kontūras), verta paskaitinėti (jei lenkų kalba truputi suprantama).
Papildyta:
QUOTE(ed@ @ 2011 12 07, 19:36)
Tiek raidžių ir jokios prasmės. Primenu klausimą: aš parašiau, kad ŽŠ nauda yra juokingai maža ir pasidaro juntama kai yra labai šalta (-15"C), bet tokių laikotarpių būna tik keletą valandų per sezoną.
Jus tuo abejojate. Patikrinti nėra sunku - tiesiog susumuokite valandas, kada temperatūra buvo žemesnė negu -15"C. Praeita žiema buvo šaltesne nei įprasta, tačiau aš abejoju, kad tų "šaltų" valandų suskaičiuosite daugiau nei 250. (Vidutiniškai jų būna 180 per sezoną)
Bet kurio atveju, norite šnekėti dalykiškai - pateikite skaičius. Kalbant apie statistika, šnekos tipo: "kiek aš prisimenu" - atrodo labai juokingai.
P.S. Palyginimui: šildymo sezonas trunka beveik 5000 val.
Kad su jumis diskutuojant, iki prieinant iki skaičiukų, reikia išsiaiškinti terminologiją: nuo "keleto valandų" kas man suprantama kaip 1-10val, dabar nukrypote iki 250.
Kai už lango ne mažiau nei -15C ŽŠ tipo nereikalingas, rekupas pats suvirškina tokias temperaturas be tenų įsikyšimo...ir tik nuo -15C ir žemiau tenai pasidaro problema, reikia ŽŠ pagalbos. Tai norėjote pasakyti?
Aplamai jūsų info pateikimo stilius labai skūpus, neapibrėžiate sąlygų o pateikiat tik išvadas. Gal todėl nesusikalbam.