Įkraunama...
Įkraunama...

Vėdinimas

QUOTE(mintas @ 2011 12 07, 01:17)
Įdomios info atsirado. Man užkliuvo, kad padidinus gylį nuo 1.5m iki 3m ŽŠ našumas vis tik padidėjo, kas patvirtina mano teiginį ir paneigia geoterminio žemės kontūro klojėjų mitą. Dar užkliuvo, kad teigiate, jog "Gruntinis vanduo 6m nuo žemės paviršiaus." o ankstesniame poste teigėt, kad "Grunto drėgmė vaidina gana rimtą vaidmenį šiame procese". Šeip tikrai įdomus postas net leidžiantis į smulkmenas.



Taip - keičiasi grunto dinamika, nes vanduo turi didesnę šiluminę talpą ir greičiau atiduoda šilumą. Tad drėgno grunto tempertūrinis svyravimas yra didesnis metų eigoje. Gruntinis vanduo turi savybe kapiliarumu kilti viršun - priklusomai nuo grunto tipo jis aprūpina drėgmę kažkokį atstumą nu vandeningo sluoksnio. Tiesą sakant lbai nesigilinau į priklausomybes, nes čia prasideda geologija... smile.gif
Atsakyti
QUOTE(korida @ 2011 12 07, 11:21)
,apipilti vamzdi sluoksniu smulkiu zvyriuku ,


Ot sunku buvo kažkam šitai pasakyti smile.gif. Kažkodėl buvau dėl to įsitikinęs, norėjau tik pasitikslinti smile.gif.

Dėkui už info.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 07 gruodžio 2011 - 11:49
QUOTE(Vilienė @ 2011 12 07, 10:27)
6k m3/h nenustebino, nete teko matyti ir didesnių smile.gif
Rezultatai, skaičiukai - pasakysiu drąsiai: apverktini. Kodėl - čia jau su profesionaliais projektuotojais ginčytis "slaba kiška". Bet rezultatai verčia susimąstyti ar vertėjo pradėti tokį projektą, nes nematau naudos, ypač jei vėsinimas neskaičiuotas. Vis tik įtarimas yra - kolektoriaus galia nepakankama, jei per jį vietoj 6k m3/h pūstų tarkim 2500m3/h tai rezultatai būtų tikrai geresni, gal būt net prie -25C Tout nekristų žemiau 0C. Kokia vamzdžio lambda? Nes "nepasidabruoti" kanalizacijos vamzdžiai turi neprastą varžą lyginant su "pasidabruotais".
Įgilinimo problema gali būti sprendžiama horizontaliu šiltinimu, anot lenkų projektuotojų 12cm EPS atstoja 1,5m gilinimą.
Reziumė logiškas, bet su tokiais rezultatais kitokios prieiti yra neįmanoma.
Be abejo galios kaina tik didėja galiai mažėjant, bet manau, kad kaina kosmoso nesieks.
Regeneracija: kolektorius dalinamas pusiau, pirma dalis dirba, kai tuo tarpu antra ne - gruntas veikiamas geoterminės energijos atgauna natūralią to lygio temperatūrą. Po ~6...8val šakos keičiasi veiklomis: antroji dirba, pirmoji ilsisi, regeneruojasi.


Jus matėte tik pirmų sausio dienų skaičiukus - Re, Nu, Gr kriterijų, drėgmės kiekių nedėjau dėl objektyvių priežasčių. Kitoje temojke mane auklėjote, kad nukrystu į plonybes wink.gif

Vamzdžio lambda - polietileno PE (nes tokia vamzdžio medžiaga). Kažkodėl nepsisekė rasti Rehau vamzdžių charakteristikų, bet mano supratimu stebuklingai didelio laidumo ten nebus.

O kaip Jūs interpretuojate savoką "galia" šiuo atveju ?
Begalinis vamzdis kuriame oras pašiltų iki artimos grunto temperatūrai skamba utopiškai smile.gif - pirmieji metrai turi didžiausią efektyvumas dėl didžiausio temperatūrų skirtumo. Toliau temperatūrų skirtumas sąlyginai mažėja ir efektyvumas krenta, tad norint išlošti dar truputi - šilumos mainų paviršiaus didinimas įgauna eksponentines tendencijas wink.gif

Dėl šiltinimo - saulė regeneruoja gruntą, izoliacija atkerta kelia tai padaryti arba ženkliai sumažina galimybes grunto atšildymui. Tačiau jei yra kitaip - mielai susipažinsiu su Jūsų argumentais smile.gif

Galbūt nurodytumėte šaltinį kuriuo remiatės regeneracijos tema?
Nes savo atveju atmečiau tai kaip neekonomišką sprendimą kuris neduos naudos.

Atsakyti
Gruntinio vandens lygis nustatomas padarius geologinius tyrimus . Pvz.musu sklype gruntinis vanduo yra 1.3-1.6m gylyje .
Atsakyti
QUOTE(KarolisLT @ 2011 12 07, 11:50)
Dėl šiltinimo - saulė regeneruoja gruntą, izoliacija atkerta kelia tai padaryti arba ženkliai sumažina galimybes grunto atšildymui. 


Tuomet nelabai supratau, kaip tokiu mąstymu gautumėte pliusą, kolektorių įkasdami dvigubai giliau, ne 1,5m bet į 3m gylį. Juk kuo giliau, tuo saulė toliau?
Papildyta:
QUOTE(korida @ 2011 12 07, 12:04)
Gruntinio vandens lygis nustatomas padarius geologinius tyrimus . Pvz.musu sklype gruntinis vanduo yra 1.3-1.6m gylyje .


kokie pamatai įrengti? Kaip nuo gruntinio vandens juos apsaugojot?
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2011 12 07, 15:13)

kokie pamatai įrengti? Kaip nuo gruntinio vandens juos apsaugojot?

Poliniai pamatai.Poliai h 2,35m d30cm ,rostvekas 20x55cm . Nuo pavirsiniu gruntiniu vandenu kuriu lygis h 1.3-1.6m bus apsaugotas rostvekas hidroizoliacija yra padarytas drenazas . Bet cia ne ta tema..
Atsakyti
QUOTE(Raituzas @ 2011 12 07, 11:30)
Apie medicina as nekalbu, nes bijau tu mediku ir kraujo kaip velnio  blush2.gif

thumbup.gif čia mudu idealiai panašūs biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2011 12 07, 09:55)
..."Neeilinės savybės" - gerbiamasai, tikiuosi jūsų amžiuje (pagarbiai spėju pensija dar ne greitai) atminties problemų dar neturite, lyg nesunku prisiminti praeitą žiemą ir ypač vasarį, kai kas rytą spigino -15...-18C. Tai ir palyginkite su "keletu valandų per sezoną". Ir nacher tada lentelės, nebent tas "keletą valandų" norite priartinti prie skaičiaus su kelių skaitmenų po kablelio tikslumo, bet tada jau visai kita istorija ir "keletas valandų" atrodo net ne juokingai, bet tendencingai. Jei anot jūsų problema tik "keletas valandų" tai kam visai sukt jaknas dėl tų keleto valandų???Neiškęsim???

Tiek raidžių ir jokios prasmės. Primenu klausimą: aš parašiau, kad ŽŠ nauda yra juokingai maža ir pasidaro juntama kai yra labai šalta (-15"C), bet tokių laikotarpių būna tik keletą valandų per sezoną.
Jus tuo abejojate. Patikrinti nėra sunku - tiesiog susumuokite valandas, kada temperatūra buvo žemesnė negu -15"C. Praeita žiema buvo šaltesne nei įprasta, tačiau aš abejoju, kad tų "šaltų" valandų suskaičiuosite daugiau nei 250. (Vidutiniškai jų būna 180 per sezoną)
Bet kurio atveju, norite šnekėti dalykiškai - pateikite skaičius. Kalbant apie statistika, šnekos tipo: "kiek aš prisimenu" - atrodo labai juokingai.

P.S. Palyginimui: šildymo sezonas trunka beveik 5000 val.
Atsakyti
QUOTE(KarolisLT @ 2011 12 07, 12:50)
Jus matėte tik pirmų sausio dienų skaičiukus - Re, Nu, Gr kriterijų, drėgmės kiekių nedėjau dėl objektyvių priežasčių. Kitoje temojke mane auklėjote, kad nukrystu į plonybes wink.gif

Vamzdžio lambda - polietileno PE (nes tokia vamzdžio medžiaga). Kažkodėl nepsisekė rasti Rehau vamzdžių charakteristikų, bet mano supratimu stebuklingai didelio laidumo ten nebus.

O kaip Jūs interpretuojate savoką "galia" šiuo atveju ?
Begalinis vamzdis kuriame oras pašiltų iki artimos grunto temperatūrai skamba utopiškai smile.gif - pirmieji metrai turi didžiausią efektyvumas dėl didžiausio temperatūrų skirtumo. Toliau temperatūrų skirtumas sąlyginai mažėja ir efektyvumas krenta, tad norint išlošti dar truputi - šilumos mainų paviršiaus didinimas įgauna eksponentines tendencijas wink.gif

Dėl šiltinimo - saulė regeneruoja gruntą, izoliacija atkerta kelia tai padaryti arba ženkliai sumažina galimybes grunto atšildymui.  Tačiau jei yra kitaip - mielai susipažinsiu su Jūsų argumentais smile.gif

Galbūt nurodytumėte šaltinį kuriuo remiatės regeneracijos tema?
Nes savo atveju atmečiau tai kaip neekonomišką sprendimą kuris neduos naudos.

Na taip, tokių plonybių gal nereikia...Re dar numanau ką reikštų, bet Nu ir Gr man yra naujiena.
Rehau savo reklamose pabrėžia vamzdžio padidintą laidumą šilumai, tiesą sakant kažkur turėjau reikšmes, bet kadangi Awaduct'u domėjausi prieš du metus tai info pasimetė. Beje, tik po mano užklausos Rehau Vilniuje sužinojo kad toks produktas egzistuoja, bet informaciją bei kainas pateikė, nors ir truko gal savaitę.
Dėl regeneracijos ir saulės turiu tik savo nuomonę ir samprotavimus, todėl bandau pasidalinti tik savais išvedžiojimais. Grunto šiluminis laidumas nėra labai didelis, saulė sušildo tik viršutinį sluoksnį, na manau kokius max 20-25cm, tikrai ne metrą-pusantro. Žemiau esantis gruntas savo temperatūrą palaiko tik geoterminės šilumos dėka, kuri mus pasiekia iš gelmės. Todėl izoliavus kolektorių mes pasiekiame šilumos nuostolių per gruntą sumažinimą žiemos metu, nes saulės poveikis sluoksniams žemiau nei metras yra niekinis. Gal būt aš klystu, bet kol niekas nepaneigė mano nuomonės - pasilieku prie jos 4u.gif
Mano šaltiniai pagrinde taniaklima.pl, provent.pl ir google.pl (įvedant GWC; gruntowy wymiennik siepla). Beje lenkai toli pažengę ŽŠ srityje, ir vamzdis, ir plokščiasis, ir žvyrinis ir glikolinis(geo kontūras), verta paskaitinėti (jei lenkų kalba truputi suprantama).
Papildyta:
QUOTE(ed@ @ 2011 12 07, 19:36)
Tiek raidžių ir jokios prasmės. Primenu klausimą: aš parašiau, kad ŽŠ nauda yra juokingai maža ir pasidaro juntama kai yra labai šalta (-15"C), bet tokių laikotarpių būna tik keletą valandų per sezoną.
Jus tuo abejojate. Patikrinti nėra sunku - tiesiog susumuokite valandas, kada temperatūra buvo žemesnė negu -15"C.  Praeita žiema buvo šaltesne nei įprasta, tačiau aš abejoju, kad tų "šaltų" valandų suskaičiuosite daugiau nei 250. (Vidutiniškai jų būna 180 per sezoną)
Bet kurio atveju, norite šnekėti dalykiškai - pateikite skaičius.  Kalbant apie statistika, šnekos tipo: "kiek aš prisimenu" - atrodo labai juokingai.

P.S. Palyginimui: šildymo sezonas trunka beveik 5000 val.

Kad su jumis diskutuojant, iki prieinant iki skaičiukų, reikia išsiaiškinti terminologiją: nuo "keleto valandų" kas man suprantama kaip 1-10val, dabar nukrypote iki 250.
Kai už lango ne mažiau nei -15C ŽŠ tipo nereikalingas, rekupas pats suvirškina tokias temperaturas be tenų įsikyšimo...ir tik nuo -15C ir žemiau tenai pasidaro problema, reikia ŽŠ pagalbos. Tai norėjote pasakyti?
Aplamai jūsų info pateikimo stilius labai skūpus, neapibrėžiate sąlygų o pateikiat tik išvadas. Gal todėl nesusikalbam.
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2011 12 07, 08:53)
Mintai, visi jūsų argumentai išplaukia iš manijos kad visi tik bando jus apgauti. Kadangi ta manija yra daugiau pagrįsta jausmais, o ne loginiu mastymu - net ne bandysiu jums kažką įrodinėti.
Tik noriu atkreipti dėmesį į vieną momentą.
Kalbant apie jūsų žodžius:
QUOTE(mintas @ 2011 12 07, 08:53)

...Nieko čia keisto, juk ne už savo pinigus mokate. Beje, jei būtumėt ne darbuotojas, o verslininkas, greitai sumotumėt, kad tai aukso gysla ir nieku gyvu daugiau subrangovų nesamdytumėte.

- Viso pirma, aš esu verslininkas ir gerai moku skaičiuoti naudą.
- Antra, aprašytoje situacijoje aš moku savo pinigus.
Paaiškinsiu. Jei aš sutariau su klientu pastatyti jam namą, pvz. už 100 000 - tai šie 100000-ių tampa mano. Ir toliau aš skaičiuoju kaip yra geriau atlikti kiekvieną darbą.
1) Galiu pasiimti kastuvą ir per keletą dienų užkasti tą vamzdį, padedamas sekretorės. Tai man lyg ir nieko nekainotu (nes sekretoriai aš vis tiek mokų algą už kiekvieną dieną)
2) Galiu pavesti tą vamzdį užkasti savo firmos darbininkams, kurie pvz. turėjo įrenginėti pamatus. Tada teks jiems sumokėti už papildomą darbą (arba sugaištą laiką).
3) Galiu pasamdyti kitą firmą, kuri pati viską suorganizuos ir atliks darbą. Už tai man teks atiduoti visą sumą, kuria buvo numatyta kolektorio įrengimui.

Beveik visada 3-as variantas yra pats pelningesnis.
- Kaip tai gali būti?
- Perskaitikite dar kartą: -> <{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ed@: 07 gruodžio 2011 - 19:22
QUOTE(ed@ @ 2011 12 07, 19:20)
Mintai, visi jūsų argumentai išplaukia iš manijos kad visi tik bando jus apgauti. Kadangi ta manija yra daugiau pagrįsta jausmais, o ne loginiu mastymu - net ne bandysiu jums kažką įrodinėti.
Tik noriu atkreipti dėmesį į vieną momentą.


Deje, bet ne jausmais. Gyvai teko susidurti su statybom, samdomais statybų specialistais ir tai ką teigiu, yra gyvenimiška patirtim paremta mano nuomonė.
QUOTE
- Viso pirma, aš esu verslininkas ir gerai moku skaičiuoti naudą.


Situacijas tai geresnes galėjot sugalvot smile.gif. Jūs su savo sekretore darbo sutarties nepasirašėt, o jei pasirašėt, neaptarėt už ką ji atsakinga? Nuspręstumėt tiesti kolektorius, specialiai šiam darbui žmones pasamdytumėt. Greičiausiai užtenka, kiek gaunat už ventiliacijas ir nenorit plėst savo "imperijos". Kažkaip mąstot, ne kaip standartinis Lietuvos verslininkas, turiu įtarimą, kad jūs nesat verslininkas pagal išsilavinimą ir pašaukimą, o verslu užsiimantis ventiliacijų specialistas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 07 gruodžio 2011 - 20:04
QUOTE(Vilienė @ 2011 12 07, 18:50)
Kad su jumis diskutuojant, iki prieinant iki skaičiukų, reikia išsiaiškinti terminologiją: nuo "keleto valandų" kas man suprantama kaip 1-10val, dabar nukrypote iki 250...

Jei nesikabinėsite prie žodžių o daugiau dėmesio kreipsite į reikalo esmę, nebus jokių nesusipratimų. Jei pradėsiu rašyti juridiškai tiksliai apibūdinant kiekvieną sąlygą, tai gausis ne postas forumui, o visas vadovėlis.

Sakykim, prie -15"C geras ŽŠ sugebės orą pašildyti iki 0"C. Paprastai gyv. namui pakanka 400m3/h oro, o nakčiai apsukos sumažinamos per pus:
- turime 200m3/h oro kurio temperatūra pakyla 15"C.
Nauda - 1kW, arba 0.34ct pagal naują el. tarifą.
- Per 180 val. sutaupysite 163Lt/sezoną.
- Kiek procentais šia suma sudaro nuo investuotu lėšų? 0.0....%?
- Vis vien teigsite, kad pabrėždamas labai mažą ŽŠ naudą, nekorektiškai būtu sakyti "keletas valandų"?
Atsakyti