Įkraunama...
Įkraunama...

Vėdinimas

QUOTE(Raituzas @ 2011 12 06, 10:17)
... Saldos difuzoriais as nesivadovauju,
... Difuzoriu reikia rinkti su 1/2 jo leksteles atidarymu.
... del apvalaus ortakio triuksmo pralaidumo kazkokia nesamone rasote.


Gali ir toliau vaizduoti kad esi visų galų ekspertas. biggrin.gif

1) Salda prekiauja tavo minimais DEC difuzoriais ir pateikia DEC firmos paruošta divuzorių diagrama. Tiesa, diagrama yra kiek senesnę negu dabar kabo DEC tinklapyje (į kurią tu taip ir nesugebėjai duoti nuorodą). Tačiau, ji nėra neteisinga - tiesiog jį yra pritaikyta reguliuoti atidarymo plyšį ne mm o padalomis pagal specialų reguliavimo šabloną.
2) Kodėl? Todėl kad kažkoks "rūgščios sriubos profesorius" pasakė, kad reikia daryti būtent taip?? Kokia logika?
3) Apie nesąmonės aiškinsi savo žmonai (ir tai - jei ji tau leis šnekėti tokiu tonu)
Atsakyti
Užkliuvo "Hotbird" išrekomenduotų Alasca modeliukų savybės.

Rekuperatorius Alasca R500 Premium
Maksimalus agregato be teno galingumas, 235W
Minimalus agregato galingumas, 59W
Apsisukimai 2300 rpm
Akustinio triukšmo lygis 69 dBA

Rekuperatorius Alasca R500 Premium EC
Maksimalus agregato be teno galingumas, 240W
Minimalus agregato galingumas, 60W
Apsisukimai 4460 rpm
Akustinio triukšmo lygis 76 dBA


Kur čia modelio "EC" privalumas prieš paprastesnį modelį? Nieko nesuprantu.
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2011 12 06, 17:41)
Jūs turbūt norit manęs paklausti ar aš suprantu kaip jis veikia? Tai iš principo taip:


Mane domina būtent kaip tokį įrenginį sekasi eksploatuoti Lietuvos sąlygomis, nes kažką panašaus mąstau sau įsirengti.

Neįžiūriu kokie ten smulkus prietaisai sudėti, gal vertėtu pagalvoti apie paprastesnį valdymą. Pats principas parodytas teisingai.
Ne teko girdėti, kad yra kažkokių priekaištų dėl veikimo. Tiesa, reikia atidžiai žiūrėti dėl požeminio kontūro sandarumo, kad neleistu skysčio sujungimuose (etilenglikolis - tai ne vanduo, mėgsta skverbtis per menkiausius plyšius). Taip pat, reikia paistyti požeminių vamzdynų įrengimo taisyklių, kad vamzdys neįtrūktu judant gruntui.
Tačiau šios bėdos dažniausia tykoja mėgėjus neišmanančius darbų technologijos. Mano praktikoje dažniau pasitaiko atvejis kai yra įrengiamas rimtas geoterminis kontūras viso namo šildymui ir prie jo prijungiamas papildomas šildytuvas tiekiamo oro vėsinimui.
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2011 12 06, 18:13)
Užkliuvo "Hotbird" išrekomenduotų Alasca modeliukų savybės.

Rekuperatorius Alasca R500 Premium
Maksimalus agregato be teno galingumas, 235W
Minimalus agregato galingumas, 59W
Apsisukimai 2300 rpm
Akustinio triukšmo lygis 69 dBA

Rekuperatorius Alasca R500 Premium EC
Maksimalus agregato be teno galingumas, 240W
Minimalus agregato galingumas, 60W
Apsisukimai 4460 rpm
Akustinio triukšmo lygis 76 dBA
Kur čia modelio "EC" privalumas prieš paprastesnį modelį? Nieko nesuprantu.

thumbup.gif
Alasc-oje ir kitokiu panašių "pasiekimų" pilna. Ko stebėtis. Tokio lygio firma.
Atsakyti
QUOTE(ed@ @ 2011 12 06, 18:27)
Neįžiūriu kokie ten smulkus prietaisai sudėti, gal vertėtu pagalvoti apie paprastesnį valdymą. Pats principas parodytas teisingai.

Čia Evoy siūlytas ŽŠ variantas Kuris ir man labiausiai patiko. Užkliuvo tai, kad šio ŽŠ žemės kontūro atstumai tarp vijų siūlomi ne 1m, bet 50 cm. Visa kitą kaip ir geoterminiam.

QUOTE
Taip pat, reikia paistyti požeminių vamzdynų įrengimo taisyklių, kad vamzdys neįtrūktu judant gruntui.


O kokie sprendimai taikomi grunto judėjimo įtakai pašalinti?

QUOTE
Mano praktikoje dažniau pasitaiko atvejis kai yra įrengiamas rimtas geoterminis kontūras viso namo šildymui ir prie jo prijungiamas papildomas šildytuvas tiekiamo oro vėsinimui.


O vis tik, kaip su tokiu ŽŠ? Neteko domėtis, kaip jie eksploatuojami po įrengimo?
Atsakyti
QUOTE(ed@ @ 2011 12 06, 17:34)
Karoli, prieš  rašydami savo samprotavimus (ir dar - tokiu neginčijamu tonu) vertėtu bent pasitikslinti apie ką eina šneka. Aš žinau kaip minimum 4 būdus įrengti taip vadinamą "gruntinį šilumokaitį" be šilumos siurblio.
Pats prasčiausias - lauko oro paėmimui užkasti po žemę ilgesnį ortakį. Tokiame variante iš tikro gali būti visos 3 tavo išvardintos problemos, tačiau jų galima išvengti jei laikytis tam tikrų apribojimų.
1) Jei vamzdžio ilgis yra pakankamai didelis (paviršiaus plotas) ir vamzdis yra užkastas pakankamai giliai (kur grunto temperatūra yra gerokai aukštesnė už 0) - tai išeinančio oro temperatūra visada bus teigiama.
2) Priklausomai nuo grunto savybių (drėgnumo, tankio) šiluma iš žemės gelmių į grunto paviršių, kur yra užkastas ortakis persiduoda skirtingu greičiu. Jei parinkti per mažą vamzdžio ilgį (arba du vamzdžius sudėti per arti vienas nuo kito), tada naudojamas gruntinio šilumokaičio plotas bus per mažas tam, kad išgauti reikiamą šilumos kiekį. Žemė aplink vamzdžių nespės atgauti šilumą iš gilesnių sluoksnių ir pradės užšalinėti.    
3) Tokio šilumokaičio pagrindinė paskirtis ir yra - priešužšaliminis šildytuvas, kuris Lietuvos klimate yra būtinas plokšteliniams rekuperatoriams. Galima tai pat naudoti oro vėsinimui vasara, bet reikia dar paisyti visą eilę sąlygų, kad išvengti pelėsio ir panašių dalykų.

Toks būdas, iš tiesu, yra gan sudėtingas, turi gan ribotos galimybes, todėl naudojamas itin retai. Panašios problemos gali būti ir "skaldiniame šilumokaityje", kai lauko oras praleidžiamas per skaldos sluoksnį.  Bet jei konstrukcijoje paisoma visų aukščiau paminėtų reikalavimų - šilumokaitis atliks savo funkciją. Jis turi visą eilę kitų trūkumų, bet tai jau kita tema.

Nematau reikalo toliau aptarinėti šių dvejų būdų, kai yra daug geresni ir pigesni variantai: papildomas kanalinis šildytuvas lauko oro paėmime, kuris veikia nuo vandens cirkuliuojančio požeminiame arba povandeniniame kontūre. Šitas būdas visą eilė metų sėkmingai naudojamas įvairiausiose pasaulio šalyse, tame tarpe ir Lietuvoje.


Būtent apie užkastą ortakį ir kalbėjau - be šilumos siurblio smile.gif
Buvau paprašytas atlikti skaičiavimus tokio įrenginio. Išbandžiau keletą metodikų vertindamas ne tik šilumos mainų ekvivalentinį plotą bet ir tėkmės rėžimu kitimus, drėgmės įtaką - viską sukabinau su dinaminiu pastato modeliu EnergyPlus pagalba.
Bandžiau modeliuoti grunto reakcijas į temperatūrų kitimą baigtinių elementų pagalba. Grunto drėgmė vaidina gana rimtą vaidmenį šiame procese. Tad galimas grėsmes manau pakankamai detaliai išnagrinėjau smile.gif
Galiausiai sumečiau kainas ir ekonomiškai optimalus variantas ( paprasti plastikiniai vamzdžiai, o ne "pasidarbruoti" rehau + kasimo darbai) tikrai negarantavo 95% apsaugos nuo apšalimo.

Galbūt buvau nekonkretus atsakydamas - bet atrašinėjau į postą kuriame buvo klausiama būtent apie gruntinį šilumokaitį kuriame cirkuliuoja oras, o ne skystis smile.gif

Šis variantas yra retas, bet Lietuvoje dar tarpukariu buvo žinomas smile.gif - o dabar vėl tapo "naujove" smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo KarolisLT: 06 gruodžio 2011 - 18:59
QUOTE(ed@ @ 2011 12 06, 17:53)
Gali ir toliau vaizduoti kad esi visų galų ekspertas.  biggrin.gif

1) Salda prekiauja tavo minimais DEC difuzoriais ir pateikia DEC firmos paruošta divuzorių diagrama. Tiesa, diagrama yra kiek senesnę negu dabar kabo DEC tinklapyje (į kurią tu taip ir nesugebėjai duoti nuorodą). Tačiau, ji nėra neteisinga - tiesiog jį yra pritaikyta reguliuoti atidarymo plyšį ne mm o padalomis pagal specialų reguliavimo šabloną.
2) Kodėl? Todėl kad kažkoks "rūgščios sriubos profesorius" pasakė, kad reikia daryti būtent taip?? Kokia logika?
3) Apie nesąmonės aiškinsi savo žmonai (ir tai - jei ji tau leis šnekėti tokiu tonu)


taip is sio "specialisto" ir negavau atsakymo del paprasto uzduoto mano klausimo...
supeikei mano atsakyma del 100 ortakio, bet taip ir neisgirdau Jusu teisingo teiginio.
Apie ortakiu pralaiduma, kiek mistiniu decibelu jie praleidzia irgi kazkaip nematau atsakymo.
O del antro teiginio.... logika tokia, kad difuzorius butu parenkamas su rezervu, nes parinkes ji ant maximumo veliau pats turesi problemu del triuksmu ir kentes uzsakovas. Antra logika tokia, kad difuzoriaus nerenku taip, kad reiktu atidaryti ji maximaliai (tiesiog negraziai tai atrodo). Del Saldos difuzoriu, gerai pasidomek, ar tikrai ten DEC produkcija yra prekiaujama ir manau suzinosi, kad difuzoriai yra vezami is Kinijos smile.gif

Nesakau, kad esu visada teisus ir esu pasiruoses isklausyti argumentuota kritika, bet tokie kritikai kaip p. ed@ , kurie kritikiuoja be jokiu savo pateikimu faktu atrodo gan juokingai.
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2011 12 06, 18:36)
Čia Evoy siūlytas ŽŠ variantas
...Užkliuvo tai, kad šio ŽŠ žemės kontūro atstumai tarp vijų siūlomi ne 1m, bet 50 cm.

O kokie sprendimai taikomi grunto judėjimo įtakai pašalinti?
O vis tik, kaip su tokiu ŽŠ? Neteko domėtis, kaip jie eksploatuojami po įrengimo?

1) Tikrai neturiu nei noro nei laiko aiškintis kas yra Evoy, kaip jis įsivaizdavo šią sistemą ir kokiame klimate į kokį gylį pakaktu užkasti kontūrą kad pasiekti neužšąlanti sluoksnį.
Abejoju ar 50 cm gilyje vasara bus pakankamai šaltas gruntas, kad galima būtu pasiekti kažkokio kondicionavimo efekto. Šildymo efekto toks prietaisas praktiškai neduoda.

2) Pasamdyti turinčius patirtį specialistus. smile.gif
3) Jau rašiau: priekaištu nebuvo.
Atsakyti
QUOTE(KarolisLT @ 2011 12 06, 03:23)
Yra keletas aspektų kurie komplikuoja šio "žaislo" panaudojimą:
1. Prie žemų temperatūrų oro srautas vis tiek bus minusinis
2. Po ilgiau trunkančio šaltuko pastebimas aplink esančių grunto sluoksnių atvėsimas, todėl šio įrenginio efektyvumas artėja prie minimumo
3.Galimas tik kaip papildomas prieš-užšaliminis sprendimas
Aišku konkrečiu atveju galima prognozuoti kokia nauda bus iš šio prietaiso, bet Lietuvoje trūksta patirties su šiais įrenginiais.

Yra tekę atlikti skaičiavimus vienam projektui - kaip labai tinka/netinka mūsų kraštui - žinosiu jau po šio šildymo sezono. smile.gif


O sakėt "nebūrkit iš tirščių" doh.gif čia būtent taip ir padarėt, nei galių palyginimo, nei kitokių parametrų - tik niekinės išvados, ar kažką nutylėjot?
1."Vis tiek bus minusinis" čia jei žemės šilumokaičio galia yra nepakankama.
2. Spręsti "po ilgiau trunkančio šaltuko" problemai naudojamas gvišakis šilumokaitis, šakos dirba paeiliu, kol viena šąla kita regeneruojasi.
3. Neabejoju, kad galimas kaip vienintelis priešužšaliminis sprendimas, tik su atitinkama galia.
Negi vakarietiškuose seminaruose šiam įrenginiui neskyrė jokio dėmesio?

To projekto rezultatai yra labai įdomūs, nes įrenginių yra ne mažai, tik apie jų veikimą sunku rasti patikimų duomenų.

Papildyta:
QUOTE(ed@ @ 2011 12 06, 17:34)
Aš žinau kaip minimum 4 būdus įrengti taip vadinamą "gruntinį šilumokaitį" be šilumos siurblio.

drinks_cheers.gif trumpai sakant RESPECT 4u.gif
Nepraėjo nė geras pusmetis po mūsų aršios diskusijos, Jūsų žinios padarė labai rimtą pažangą 4u.gif Labai džiaugiuosi, kam jei ne Jums tai žinoti ir naudoti. Dar kartą labai džiaugiuosi 4u.gif
Papildyta:
QUOTE(ed@ @ 2011 12 06, 17:34)
papildomas kanalinis šildytuvas lauko oro paėmime, kuris veikia nuo vandens cirkuliuojančio požeminiame arba povandeniniame kontūre. Šitas būdas visą eilė metų sėkmingai naudojamas įvairiausiose pasaulio šalyse, tame tarpe ir Lietuvoje.

Truputi jus pataisysiu, tikriausiai cirkuliuoja ne vanduo, kuris kanaliniame mygom užšaltų, bet glikolis.
Lietuvoje įtariu tokių veikiančių sistemų skaičiavimui nė dviejų rankų pirštų nereikėtų doh.gif
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2011 12 06, 20:17)
Nepraėjo nė geras pusmetis po mūsų aršios diskusijos, Jūsų žinios padarė labai rimtą pažangą 4u.gif  Labai džiaugiuosi, ...
Papildyta:
Truputi jus pataisysiu, tikriausiai cirkuliuoja ne vanduo, kuris kanaliniame mygom užšaltų, bet glikolis.
Lietuvoje įtariu tokių veikiančių sistemų skaičiavimui nė dviejų rankų pirštų nereikėtų doh.gif

Kad būtu aiškiau pasakysiu dar kartą: žemės šilumokaitis iš skaldos, mano nuomonė - tai bereikalingas pinigų švaistymas. Labiausia primena pasaką apie tai Buratino stebuklų šalyje užkasė 5 auksinius.
Tad, nežinau apie kokia tokia pažanga kalbate.

Po žemė užkastą ortakį asmeniškai man teko panaudoti vienoje Užupio kavinėje dar amžiaus pradžioje. Tai buvo padaryta ne dėl to, kad šis sprendimas yra labai geras, o dėl to, kad toje vietoje buvo neįmanoma pritaikyti jokio kito.
2004-ais vokiečiai sugalvojo terminą PassivHaus ir pradėjo propaguoti požeminį oro paėmimo kanalą. Tačiau nepraėjo ir pusė metų, kai toks sprendimas buvo žiauriai sukritikuotas ir pakeistas glikoliniu kontūrų. (kad jus nesikabinėtumėt, patikslinsiu: jose cirkuliuoja vandens-glikolio tirpalas)

Netrūkus atsirado ne šiaip idėja, o visa technologija - kaip požeminį glikolinį kontūrą panaudoti kartu su šilumos siurblių. Pavadino geoterminiu šildymu. Suprantama, lietuviai ne iškart patikėjo naujais pasiekimais bet šiandiena geoterminės sistemos įrenginėjamos masiškai. Yra net kelėtą firmų kurie specializuojasi vien tik geoterminių kontūrų įrengimu (gręžinių bei horizontalių). Ir pavasarį darbų turi tiek, kad susidaro eilė. Kiek yra įrengta tiksliai nepasakysiu, bet tikrai daugiau negu jus turite pirštų.

Jei kalbate apie atskirą pasyvu kontūrą, kuris naudojamas vien tik oro pašildymui prieš rekuperatorių, tai iš tikro - tokiu atvejų nedaug, nes nelabai kas nori prasidėti su mažo požeminio kontūro įrengimu, kuris gali duoti vos poros kW šaldymo efektą vasara, o žiema yra naudingas vos keletą valandų per sezoną. Jei jau įrenginėti geoterminį kontūrą - tai ~10kW našumo. Toks jau gali būti naudojamas ir viso namo šildymui ir viso namo kondicionavimui.



Atsakyti
QUOTE(ed@ @ 2011 12 06, 19:25)
1) Tikrai neturiu nei noro nei laiko aiškintis kas yra Evoy, kaip jis įsivaizdavo šią sistemą ir kokiame klimate į kokį gylį pakaktu užkasti kontūrą kad pasiekti neužšąlanti sluoksnį.
Abejoju ar 50 cm gilyje vasara bus pakankamai šaltas gruntas, kad galima būtu pasiekti kažkokio kondicionavimo efekto. Šildymo efekto toks prietaisas praktiškai neduoda.


Mano nuorodoje vokiečių parduodamas etilenglikolinis ŽŠ sprendimas, kurį PN temos įkūrėjas Evoy buvo įmetęs, kaip vieną iš ŽŠ variantų.

Ir noriu patikslinti, ten vamzdis su etilenglikoliu kąsamas ~2m gylyje, rekomenduojamas vamzdžių ilgis turi būti metrais pusė ventiliacijos sunaudojamo oro dydžio m3/h. Skirtumas nuo tokio pat geoterminio kolektoriaus, kad geoterminio kolektoriaus atveju tarp vijų rekomenduojamas ne mažesnis nei 1m atstumas, o šiame variante 50cm atstumas.
QUOTE
2) Pasamdyti turinčius patirtį specialistus.


Tikrai nemanau, kad tie specialistai sugebės užkasti vamzdį geriau nei eilinis žmogelis. Sau 100m ŽŠ vamzdžio tikrai esu nutaręs užsikasti pats. Nenorit pasidalint žiniom, tiek to.
Papildyta:
QUOTE(ed@ @ 2011 12 06, 22:36)
Jei kalbate apie atskirą pasyvu kontūrą, kuris naudojamas vien tik oro pašildymui prieš rekuperatorių, tai iš tikro - tokiu atvejų nedaug, nes nelabai kas nori prasidėti su mažo požeminio kontūro įrengimu, kuris gali duoti vos poros kW šaldymo efektą vasara, o žiema yra naudingas vos keletą valandų per sezoną. Jei jau įrenginėti geoterminį kontūrą - tai ~10kW našumo. Toks jau gali būti naudojamas ir viso namo šildymui ir viso namo kondicionavimui.


Drįsčiau nesutikti, tikrai yra manančių, kad ir su mažo galingumo šilumokaičiu verta prasidėti, Vilienę jau pažįsti, aš irgi vienas iš jų.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 06 gruodžio 2011 - 23:13
QUOTE(ed@ @ 2011 12 06, 23:36)
Kad būtu aiškiau pasakysiu dar kartą: žemės šilumokaitis iš skaldos, mano nuomonė - tai bereikalingas pinigų švaistymas. Labiausia primena pasaką apie tai Buratino stebuklų šalyje užkasė 5 auksinius.
Tad, nežinau apie kokia tokia pažanga kalbate.

Apie pažangą jūsų žiniose ir mąstyme - būtent apie tai, ne apie technologinę pažangą. Labai nesenai ŽŠ dėjot į šuns dienas.
Ir kandumo jums nesiskolint...tiek to, kad tik netaptų užkrečiama, jei visi pradėsim pagal iškalbos lygį tai tema virs turgumi kur vien nepatenkinti ir nuskriausti...
Su kontūrų įrenginėjimu situacija lietuviška: jei vogt - tai milijoną, jei p... - tai tik princesę. O vienbučiai namai lieka už borto - arba 10kW arba nieko. Po 2020 ši situacija priverstinai pasikeis, teks ir mažesnius kolektorius montuot, jei iš vis jie apsimokės - tuo galima abejoti.
Papildyta:
QUOTE(ed@ @ 2011 12 06, 23:36)
o žiema yra naudingas vos keletą valandų per sezoną.

Prisiminus praeitą žiemą "keletas valandų" skamba švelniai tariant juokingai.
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2011 12 06, 21:17)
O sakėt "nebūrkit iš tirščių" doh.gif čia būtent taip ir padarėt, nei galių palyginimo, nei kitokių parametrų - tik niekinės išvados, ar kažką nutylėjot?
1."Vis tiek bus minusinis" čia jei žemės šilumokaičio galia yra nepakankama.
2. Spręsti "po ilgiau trunkančio šaltuko" problemai naudojamas gvišakis šilumokaitis, šakos dirba paeiliu, kol viena šąla kita regeneruojasi.
3. Neabejoju, kad galimas kaip vienintelis priešužšaliminis sprendimas, tik su atitinkama galia.



Kažin ar Jums bus aktualus 6k m3/h debitą turintis įrenginys wink.gif
Pasiduosiu provokacijai wink.gif

Sausio mėnesio skaičiavimų fragmentas - vidutinės paros vertės:
Tin/Tout/Q,kW
-10,17 -5,17/ 9,17
-14,30/ -7,83/ 11,86
-9,07/ -4,57/ 8,25
-2,87/ -0,67 /4,03
0,07/ 1,13 /1,96
1,90/ 2,23 /0,61
-0,63/ 0,60 /2,26
0,83/ 1,43 /3,48
7,73/ 5,73/ 3,67
-2,97 /-1,07 /3,48
-8,70 /-1,80 /12,65
-10,77/ -6,13 /8,49
-14,70/ -8,70/ 11,00
-7,27 -/4,00 /5,99
-2,70/ -1,10/ 2,93
-4,93 /-2,57/ 4,34

Kontūras - Tichelman pipe, 30m x10 vamzdžių. pasipriešinimas - 250Pa
Gruntas priemolis - 2,5kJ/kg šiluminė talpa 1,5m gylyje. Gruntinis vanduo 6m nuo žemės paviršiaus.
Vieta - Vilnius

Temperatūros - paros vidutinės, bet puikiai pastebėsite galios kitimo tendencijas.
Grunto temperatūra nevertinant šio įrenginio įtakos minėtame gylyje -

per visą sezoną iki 10h tikėtina temperatūra -25, tada šio skaičiuoto gremėzdo išspjaunamo oro temperatūra -14.

Reziume tokiam oro kiekiui šilumos sąnaudų sumažėjimas yra nemenkas, tačiau be papildomų prieš-užšaliminių įrenginių apsieiti nepavyks.

Dėl pakankamos galios - šitas variantas buvo optimizuotas ekonominiu atžvilgiu. kiti variantai kurių galia būtų didesnė turbūt sąlyginai neatsiperka. Dėl užkasimo giliau - pagilinimas nuo 1,5 iki 3m esant klimatinėms kraštutinybėms duoda vos 0,3-0,6 C temperatūros prieaugį.

Regeneracija ? - kas tą regeneravimosi procesą sužadina ? Šalinamas oras pučiamas per tą regeneruojamą atšaaką pareikalaus papildomos ventiliatoriaus gaios, kas tiesiogiai įtakos eektros sąnaudas. O kur dar išaugusios investicijos dėl dvigubai didesnio įrenginio.
Papildomos sklendės/pavaros manau ženkliai didina ir taip ekonomiškai neefektyvaus įrenginio nuostolį.

Vėsinimo potencialas šiuo atveju nevertintas.

Kad ir kai man šis srendimas patiktų - deja, kaip vienintelis priešužšaliminis "veikėjas" jis būti negali esant tokiam klimatui.

Gyvenamajam namui investicijos santikiniam dydžiui 1m3/h yra didesnės, todėl tikrai vertėtų ieškoti optimumo su kitu sprendimu.

Tikiuosi atsakiau į Jūsų klausimą wink.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo KarolisLT: 06 gruodžio 2011 - 23:41