Vėdinimas

Aš irgi neturiu jokio noro nei su tavimi ginčytis, nei tave mokyti, tiesiog bandau apginti profesionalia garbę. O dėl tokių meistrų kaip tu daugelis žmonių nustoja tikėti profesionalais.

Kiekvienas norintis gali pasižiūrėti ir įsitikinti, kad net pats prasčiausias padavimo difuzorius PDVS100, jei pilnai atidarytas - gali pralesti net 130m3/h oro, sukeliant ne didesnį kaip 35dB triukšmą.
PDVS100 diagrama
Apvalus skardinis spiralinis ortakis su 35dB praleidžia tik 63m3/h, ir tai - jei jis yra tiesus, be alkūnių ir atsišakojimų. Geriau patylėsiu apie tai, koks triukšmo lygis gausis jei ortakyje yra neteisingai padarytas balnas (su aštriais vidiniais kraštais), arba naudojant gofruotą lankstų ortakį.
O pagal tavo pasisakymus - viskas atvirkščiai.
Papildyta:

Apie kokį gaminį esate tokios "aukštos" nuomonės?
Ir kokios gi tos "geros deklaruojamos gamintojo prietaiso savybes"?

Yra keletas aspektų kurie komplikuoja šio "žaislo" panaudojimą:
1. Prie žemų temperatūrų oro srautas vis tiek bus minusinis
2. Po ilgiau trunkančio šaltuko pastebimas aplink esančių grunto sluoksnių atvėsimas, todėl šio įrenginio efektyvumas artėja prie minimumo
3.Galimas tik kaip papildomas prieš-užšaliminis sprendimas


Aišku konkrečiu atveju galima prognozuoti kokia nauda bus iš šio prietaiso, bet Lietuvoje trūksta patirties su šiais įrenginiais.

Yra tekę atlikti skaičiavimus vienam projektui - kaip labai tinka/netinka mūsų kraštui - žinosiu jau po šio šildymo sezono.

Solidarizuodamasis papildysiu - praėjo tie laikai kai difuzorių buvo 6 rūšys ir pralaidumą su kitais detaliais duomenis buvo galima rasti viename žinyne.

Kiekvienas gamintojas turi savo grafikus, savo skaičiuokles. Pasipriešinimų reikšmės, triukšmo lygis kartais iš pažiūros vienodiems difuzoriams skirsis. Žinau iš praktikos, todėl kad ir kaip gražiai srautai išsiderintų ant popieriaus - realiose sistemose retokai pavyksta apsieiti be derinimo, norint pasiekti korektišką sistemos veikimą.


Aišku sakysite, kad ne šventieji puodus lipdo, bet galbūt neveltui žmonės keturis metus mokosi, kad galėtų pradėti dirbti ŠVOK'ais, supratimas apie plonybes ne po pirmų darbo metų ateina.
Tiesiog siūlyčiau palikti darbus tiems kurie tai išmano, o ne bandyti tapti "visų meistrų galu"

Butent, kaip KarolisLT pasake, kad difuzoriu gamintoju yra daug ir kiekvieno deklaruojami grafikai yra skirtingi. Saldos difuzoriais as nesivadovauju, nes manau gerokai ten pagrazinti skaiciai. Beje, rinkdami difuzoriu, negi Jus pasirenkant difuzoriu tokiu su maximaliu jo atidarymu? Kaip tada toks difuzorius atrodys?
Difuzoriu reikia rinkti su 1/2 jo leksteles atidarymu.
Naudojami difuzoriaus parinkimo grafikai yra sie:
Zinomo gamintojo DECinternational spausti information and download -> technical ant product info -> Metal valves -> DVS-P

arba jei sis nepatinka grafikas prasom naudotis situo Centrum Klima
leksteles atidarymo laipsni ziuriu su reiksme 0 arba 3mm.
Jusu atveju, reiks atidaryti maximaliai lekstele t.y. 12mm norint pasiekt 25dBa prie 70m3/h (19l/s)

2. Del staciu kampu ir lanksciu ortakiu triuksmavimo pilnai sutinku.
O del apvalaus ortakio triuksmo pralaidumo kazkokia nesamone rasote. Triuksmas skleidziamas per ortaki priklauso nuo oro greicio einancio tame ortakyte (zinoma nevertinam ventiliatoriaus skleidziamo triuksmo). Butu idomu pamatyti, kokiais grafikais naudojates rinkdami cinkuotus ortakius, kur parodyti jusu minimi mistiniai triukmai?

Ir paskutinis klausimas. Ed@ - tai kaip atsakysit i Narvid uzduota klausima del 70m3/h i miegamaji, koks ortakis ir koki difuzoriu statysite?

Kaip man patinka, kai tikrai reikalą išmanantys pradeda ginčytis, tada informatyviausios nuorodos išplaukia .

Įdomus klausimas - su tokiais kiekiais nėra laisvės fantazijai
100mm ortakyje bus V=2,48m/s Lw~14.7dbA R~1.07Pa/m
Teoriškai tai parametrų optimumas. Realybėje galima naudoti ir 80mm ortakį (3,29Pa/m) , tik jis augina slėgio nuostolius dėl kurių didėja elektros sąnaudos.
Bet galimas ir 125mm ortakis kurime bus tris kart mažesni (0.35Pa/m) slėgio nuostoliai.

Konkrečiu atveju, konkrečioje vietoje atsižvelgiant į esamą ortakyną, numatomus kąštus dėl perėjimu rinkčiausi kažką šiame intervale.

Skaičiukus mėgstu rinkti ne iš monogramų (turiu regos problemų ), bet skaičiuodamas pagal formules exelyje su 5% paklaida

Difuzoriaus parinkimui reikėtų žinoti vietą/poziciją patalpoje ir atstumą iki galimos žmogaus buvimo vietos. Nes tiekiamas oras neturi sukelti diskomforto žmonėms. Nuo lėkštutės padėties priklausys tėkmės profilis ir oro išsisklaidymas patalpoje.

Atsiprašau, bet ar neatrodo kad "suvesk taškus" stiliaus žinių patikrinimas yra beprasmiškas.

Žiūrint iš profesinės pusės konkretus sprendimas turi būti priimtas įvertinant kur kas daugiau veiksnių nei Jūsų pateikiamos sąlygos. Imtis tokių vertinimų ir būrimo iš tirščių kai egzistuoja didelė tikimybė suklysti dėl informacijos stokos yra kiek per drąsu.

Bet čia galbūt tik mano smulkmeniškas požiūris.
Palikite projektavimo darbus kvalifikuotiems ir šį darbą išmanantiems žmonėms.

Tai atsiverskit alasca.lt

Karoli, prieš rašydami savo samprotavimus (ir dar - tokiu neginčijamu tonu) vertėtu bent pasitikslinti apie ką eina šneka. Aš žinau kaip minimum 4 būdus įrengti taip vadinamą "gruntinį šilumokaitį" be šilumos siurblio.
Pats prasčiausias - lauko oro paėmimui užkasti po žemę ilgesnį ortakį. Tokiame variante iš tikro gali būti visos 3 tavo išvardintos problemos, tačiau jų galima išvengti jei laikytis tam tikrų apribojimų.
1) Jei vamzdžio ilgis yra pakankamai didelis (paviršiaus plotas) ir vamzdis yra užkastas pakankamai giliai (kur grunto temperatūra yra gerokai aukštesnė už 0) - tai išeinančio oro temperatūra visada bus teigiama.
2) Priklausomai nuo grunto savybių (drėgnumo, tankio) šiluma iš žemės gelmių į grunto paviršių, kur yra užkastas ortakis persiduoda skirtingu greičiu. Jei parinkti per mažą vamzdžio ilgį (arba du vamzdžius sudėti per arti vienas nuo kito), tada naudojamas gruntinio šilumokaičio plotas bus per mažas tam, kad išgauti reikiamą šilumos kiekį. Žemė aplink vamzdžių nespės atgauti šilumą iš gilesnių sluoksnių ir pradės užšalinėti.
3) Tokio šilumokaičio pagrindinė paskirtis ir yra - priešužšaliminis šildytuvas, kuris Lietuvos klimate yra būtinas plokšteliniams rekuperatoriams. Galima tai pat naudoti oro vėsinimui vasara, bet reikia dar paisyti visą eilę sąlygų, kad išvengti pelėsio ir panašių dalykų.

Toks būdas, iš tiesu, yra gan sudėtingas, turi gan ribotos galimybes, todėl naudojamas itin retai. Panašios problemos gali būti ir "skaldiniame šilumokaityje", kai lauko oras praleidžiamas per skaldos sluoksnį. Bet jei konstrukcijoje paisoma visų aukščiau paminėtų reikalavimų - šilumokaitis atliks savo funkciją. Jis turi visą eilę kitų trūkumų, bet tai jau kita tema.

Nematau reikalo toliau aptarinėti šių dvejų būdų, kai yra daug geresni ir pigesni variantai: papildomas kanalinis šildytuvas lauko oro paėmime, kuris veikia nuo vandens cirkuliuojančio požeminiame arba povandeniniame kontūre. Šitas būdas visą eilė metų sėkmingai naudojamas įvairiausiose pasaulio šalyse, tame tarpe ir Lietuvoje.

O tai ten tik vienas rekupo modelis gaminamas , nustebinot.
Papildyta:


Gal galima smulkiau? Mane labiausiai domina Lietuva.

Mintai, nekas jokių nuorodų neslapia. Jei žinote ko jums reikia, galite susirasti per minutę. Kitas dalykas, kad yra labai didelis pasirinkimas ir tam, kad atrinkti geriausia daiktą naujokas sugaišta daug laiko. O jei prisiminti, kad vėdinimo sistemą susideda ne iš vieno daikto, o iš kelių dešimčių - tai, galite sau įsivaizduoti kiek užtruks susirasti bei suvirškinti visą reikalinga informaciją, jei žmogus daro tai pirmą kartą! Aš labai abejoju, kad kiekvienam užteks kantrybės viską išsiaiškinti iki galo.

Specialistai - nėra žmonės kurie sulipdyti iš kito molio, tiesiog jie per eilę metų peržiūrėjo, atrinko, suvirškino ir išbandė natūroje didžiulį kiekį informacijos. Daug ką prisimena mintinai. Specialistui nereikia kiekvieną kartą visas paieškas pradėti iš naujo.

P.S. o jei turite kažkokį konkretų klausimą ir negalite surasti informacijos - tai parašykite, padėsiu jei galėsiu.
Papildyta:

Smulkiau galima, bet nelabai įsivaizduoju nuo kurios vietos.
Apie geoterminį šildymą, tikriausia girdėjote? Ar ne bandėte gilintis kas tai yra ir kaip veikia?

Gali ir toliau vaizduoti kad esi visų galų ekspertas.

Kad paklausti, reikia jau kažką žinoti, tai vat ir gilinu žinias, kad žinočiau ko klausti, kai reikės klausinėt


Jūs turbūt norit manęs paklausti ar aš suprantu kaip jis veikia? Tai iš principo taip:

Mane domina būtent kaip tokį įrenginį sekasi eksploatuoti Lietuvos sąlygomis, nes kažką panašaus mąstau sau įsirengti.