Vėdinimas

Sutinku dėl didesnės kaloriferio (ne rekuperatoriaus ) galios recirkuliuojant, bet kad būtų vaizdžiau paskaičiuokime:
sakykim tiekiame higieniniams reikalavimams patenkinti tiekiame 100m3/h šviežio oro pašildom jį po šilumogrąžos nuo +2 iki 50 ir sunaudojam 1,58kW oro pašildymui.
Imam iš patalpos 200m3 recirkulivimui, šildom nuo 20 iki 50 tuo pačiu kaloriferiu ir sunaudojam 1,98kW. Kaloriferis oro šildymui turi turėti tokią galią 1,58+1,98=3.56kW šilumos, o į patalpą patiekią 2,97kW galios šilumos srautą ( dėl realaus patalpos ir tiekiamo oro skirtumo reikia perskaičiuoti pagal skirtumą 50-20)

Matau porą problemų:
1. sistema turi būti projektuojama didžiausiam oro kiekiui, t.y. 300m3/h - išauga ortakių kaina
2. nuo 1,58kW iki 3,56 kW padidėjusi kaloriferio galia - didesnė kaina
3. Tokie oro kaitos kiekiai garantuoja išsausėjusį orą - kas gali kelti diskomfortą ir sveikatos problemas.


Vanduo yra apie 4 kartus talpesnis šilumai nei oras ir kadangi jo nereikia šildyti nuo +2, iki 20 kad jis taptų tinkamas naudoti ( konkrečiu atveju) - esant dideliam šiluminės galios poreikiui nevertėtų vargti su oriniu šildymu. Nebent protarpiniu šildymu bandote greitai pakelti didelio tūrio temperatūrą (angaruose ir dideliuose prekybcentriuose taip būtent ir daroma)

Dar vienas svarbus faktas orinio šildymo nenaudai - jei sienų paviršiaus temperatūra yra 16 [C] laipsnių ir norite kad žmogus jaustusi kaip 20 [C] oro temperatūra turi būti 22-24 [C] intervale, nes ta tempertūra kurią jaučiame (mūsų komforto supratimu) nėra lygi aplink mus esančio oro temperatūrai.

Aišku viską reguliuoja ekonominis aspektas, tad konkrečiu atveju žiūrėkite kaip geriau Jums


Papildyta:


Aišku "automobilį" vadinti "varikliu" "sedyne" "vairu" niekas nedraudžia, bet iš mano perspektyvos toks įvardyjimas nėra teisingas
Tad visa įrenginį atliekantį konkrečią funkciją vadinti tik vieno komponento vardu nėra teisinga.

Jei pradėjom su automobilio analogija - kaip Jums skambetų frazė "tas vairas naudoja daug kuro" - smagu, bet forume tokių analogijų su "daug elektros vartojančiu rekuperatoriumi" mačiau ne vieną

Kiemo folkloras gaunasi

Kazkaip neteisingai Jus cia isvedziojate tuos kilovatus.
Ar per ora mes inesam i patalpa siluma, ar per radiatorius, silumos galingumas yra tas pats.
Pvz. Jei mes turime vienos patalpos silumos nuostolius 3kW, reiskias i ta patalpa turime inesti 3kW silumos.
Galim mes ta siluma inesti su 100m3/h oru pusdami labai karsta ora i patlpa pvz. 50C, o galim tuos pacius 3kW inesti i patalpa pusdami 300m3/h oro, bet jau vesesni ora t.y. +35C.
Puciant per karsta ora, bus zmonems diskomfortas, todel ir didinamas oro kartotinumas, kad tuos pacius kilovatus inestume i patalpa su mazesne oro temperatura.
Jusu minimos sanaudos 1,58kW prie 100m3/h yra skaiciuotinos sanaudos vedinimui, o ne patalpos sildymui.
Beje del padidejusios ortakiu kainos:
padidejus oro kiekiui, zinoma padideja ortakiu skersmuo, bet kaina isleidziama ortakiams paliginus nestipriai padideja lyginant su rekuperatoriaus nasumo padidejimu arba nepatogumu del padidejusiu ortakiu skermenu (sumazejusio lubu aukscio).

Kodėl pastoviai girdžiu atsiliepimus tik apie oro srauto didinimą ir nei vieno posto apie su tuo susijusį triukšmą?

Raituzas, minėjot kad su 300 m3/h 35C temperatūros oro srautu galima išgauti 3kW šildymo galingumą, o man paskaičiavus gavosi, kad jei patalpose palaikoma 20C oro temperatūra ir šildoma paduodant 35C oro temperatūrą tai norint gauti 3kW šildymo galingumą reikia ne 300m3/h bet ne mažiau 500 m3/h.

Tai ne visai teisingas požiūris. Šildymui vėdinimui ir kondicionavimui turėtu būti bendras projektas.
Papildyta:

Iš kur tokių nesąmonių prisigalvojote? Bandote rašyti kažkokius skaičius, nežinant nei kokios iš tikro būna temperatūros, nei kaip turi būti padaryta orinio šildymo sistema.

Mintai, o prie ko čia triukšmas?
Nepriklausomai apie kokia sistemą kalbame - šildymo, vėdinimo ar kondicionavimo - triukšmas gali atsirasti tik trijose atvejuose:
- jei patalpoje yra prietaisas su ventiliatoriumi (pvz. sieninis kondicionierius), arba jei ventiliatorius yra prijungtas prie ortakio ir nėra numatyta pakankamai triukšmo slopinimo priemonių.
- jei ventiliatorius yra sumontuotas tokioje vietoje iš kur garsas gali netrukdamas pasiekti kambarį. (pvz. - palėpėje jei visus kambarius nuo jos atskiria tik g/k lubos.)
- jei neteisingai yra parinktas ortakių didis, tai šios toks garsas gali atsirasti dėl per didelio oro greičio.

Sustokime prie šio punkto. Tikrai prisiminiau, kad jau buvot rašęs, bet nesitikėjau, kad jau tiek laiko praėjo nuo šios žinutės. (Pasyvus namas ir jo variacijos VII, Kaip pasistatyti Pasyvų namą?)


Tai vat, pirmiausiai apie ortakių dydį, ar 100mm ortakis yra mažas? Sakyčiau mažokas, bet toks ortakis jau mažina patalpų aukštį mažiausiai ant 10 cm. Aišku galima ir kur nors kitur bandyti pravedinėti, bet, bet kokiu atveju 10 cm jau reikia rezervuoti.

Tikrai nesu vėdinimo sistemų planavimo specialistas, todėl nežinau su ortakių dydžiais susijusių savybių. Bet aiškiai matom, kad 60 m3/h yra per mažas dydis net normalaus namo ventiliacijai, ką jau kalbėti apie šildymą, ar kondicionavimą, todėl ortakių storis bus didesnis ir atitinkamai mažesnis tų patalpų, kuriose jis sumontuotas lubų aukštis. Tai rodo, kad bet kokiu atveju, ortakių storinti iki begalybės negalime. Iš čia turime vieną apribojimą.

Antras dalykas yra Jūsų paminėtas triukšmo dydis. Labai gerai prisimenu, kai dirbdavau su kompiuteriu toje patalpoje, kurioje miegodavau. Patikėkit, ko aš nedariau, ir pasyvius Coolerius stačiau, ir ten kur galingumas pasyviems cooleriams buvo per didelis ieškojau coolerių su minimalaus triukšmo ventiliatoriais, judančias dalis montavau vibracija slopinančiomis priemonėmis ir t.t. Taigi, galiausiai man pavyko pasikeisti visas kompiuterio dalis į ant dėžučių skelbiamu triukšmo lygiu ~20dB. Dienos metu kompiuterio nesigirdėdavo, bet miegoti prie įjungto kompiuterio aš negalėjau. Atsibundi vidurį nakties ūžiančia galva išjungi kompiuterį ir tik tada normaliai išsimiegi, jei vis tik neišjungi, tai visą sekančią diena galvą skauda, jautiesi neišsimiegojęs.
Beje, kondicionieriai dabar irgi skelbiama, kad gaminami su minimaliu ~20dB keliamu triukšmu, nežinau kaip kitiems, bet aš tai tikrai, tokį triukšmą keliančio daikto į miegamąjį nesidėčiau.

Taigi, minėta triukšmo riba, pagal kurią apskaičiuojami vamzdžiai 35dB mano manymu yra per didelė miegamajam. Bet ne tai svarbiausia, svarbiausia ką aš norėjau pasakyti, kad bet koks oro judėjimas ortakyje sukelia tam tikrą triukšmą ir jei turim ribotas galimybės storinti ortakius (o standartiniame name tai paprastai būna ribota), jei ortakiais norima šildytis ir galingumas reikalingas pakankamai nemažas (standartiniam namui paprastai būna apie 12-25kW), tikrai bus susiduriama su triukšmo problema, kuri miegamajame būna ypatingai opi.

Sąnaudos vėdinimui šiuo atveju būtų 0,59kW - 100m3/h nuo +2 iki 20
Paskaskaičiuokite


Papildyta:


Nežinau kaip jūs skaičiuojate, bet reikėtų naudoti oro savitają šilumą 1,0055kJ/kgK
Taigi turint temperatūrų skirtumą nuo-iki 15 laipsnių oro kiekis kuris gali transportuoti 3kW yra apie 1011m3/h

Jūs čia kažką ne taip skaičiuojate su šilumos srautais....
Papildyta:


Pritariu - sistemų sąveika turi būti tarpusavyje suderinta.
Krtais galims kompleksiškas sprendimas kai sistemos sugeba atlikti keletą funkcijų yra ekonomiškai patrauklesnis nei 3 atskiros sistemos

Papildyta:


Papildyčiau
-STR'e rašom, kad ortakkiais neturėtų sklisti triukšmas, tačiau nenurodomas jo šaltinis. Iš praktikos žinau, kad ortakynas gali būti puikiu gerso pernešėju iš patalpos į patalpą

Mano kuklia nuomone ortakynas turi būti suprojektuotas taip, kad triukšmas neatsirastų ir ortakynas nepernešinėtų pašalinių garsų.

PHI reikalaujama vertė 25db

Matote su ventiliatoriais yra tokia bėda, kad jie skleidžia žemus dažnius (ypač tie pigesni - pats "miegu su kompiuteriu" ) todėl renkantis vėdinimo įrenginius reikia atsižvelgti į dažnius ir oktavas kuriuose jie triukšmauja

Skaičiavimams naudojau forume rastu oro specifinės šilumos dydžiu - 0,36 Wh/m3K. Tai gavosi 3000W/(0,36 Wh/m3K*15C)=555m3

o pagal Jūsų pateiktą priedą oro savitoji šiluminė talpa cp, J/(kg K)-1008, tankis
1,23, kg/m3, tai 1008/1,23=819.5 J/(m3 K)

1W=3600J, tai 819.5 J/(m3 K)/3600=0.227639 W/(m3 K).

Gavosi šiek tiek kitas dydis ir atitinkamai 3000W/(0.227639 Wh/m3K*15C)=878,58 m3 kita kubatūra. Ko tais ir vėl kitas dydis išėjo

Gavote kitą skaičių, nes skaičiavime nevertinote ( ne teisingai vertinote.) tankio ir pateikėte atsakyma kg, o ne m3/h
Teoriškai tankį reikia persiskaičiuoti pagal temperatūrą - prie 20 C tankis bus 1,2kg/m3
Vėdinimo skaičiavimuose svarbu, kad masinis debitas niekada nekinta keičiantis temperatūrai, o tūrinis šiems skaičiavimams netinka dėl savo nepastovumo

Dar kartą pažiūrėkit į skaičiavimus, tikrai įvertinau tankį pagal teisės akto priede pateiktą dydį, kuris labai panašus į Jūsų pateiktą ir prieš darydamas tolimesnius skaičiavimus konvertavau kilogramus į kubus.

Vienam žmogui pakanka 36m3/h. Taigi, 100mm ortakio pilnai pakanka tokiai patalpai, kur yra 1 žmogus. Jei reikia didesnio oro kiekio galima pasirinkti didesnį skersmenį: 125, 160, 200mm ir t.t.
Yra begalybė variantu kaip galima spręsti oro paskirstymą po namą. Magistraliniame ortakyje oro greitis gali būti šiek tiek didesnis. Pvz. per 200mm ortakį galima praleisti iki 600m3/h, o oro padavimo (ištraukimo) grotelės jungiamos per triukšmo slopinanti ortakį. Tokiu būdu galima sumažinti skleidžiama į patalpą triukšmą. Jei kalbama apie didelio namo kondicionavimą (ar orinį šildymą), kur oro apykaita gali siekti porą tūkstančių m3/h - oro padavimui geriausia naudoti ne vieną didelį ortakį, o keletą mažesnių.
Tam kad nuvesti ortakį iš taško A į tašką B nebūtina įrenginėti pakabinamas lubas visame name. Kaip taisyklė, užtenka turėti pakabinamas lubas koridoriuje bei pagalbinėse patalpose. Viskas priklauso nuo to kaip pavyksta pasirinkti įrenginio montavimo vietą bei ortakių išvedžiojimo būdą. Aišku, kartais reikia gerokai pasukti galvą kaip išvedžioti ortakius, bet visada galima surasti tinkamą variantą. (Yra net detalė leidžianti susikryžiuoti ortakius neprarandant aukščio.)

Dėl garso lygio jus šiek tiek klystate. 20 dB žmogaus ausis negirdi. Priklausomai nuo klausos žmonės pradeda girdėti garsą jei lygis viršija 22-25dB. Natūralus fonas dažniausia sudaro ~35dB (lietus, vėjas, laikrodžio tiksėjimas, žmogaus kvėpavimas ir t.t.). Suprantama, reikia stengtis, kad vėdinimo aplamai nesigirdėtu (ypač miegamajame), tačiau ir 35dB nėra baisus triukšmo lygis prie kurio sunku užmigti.