Vėdinimas

Orinis šildymas turi savų apribojimų, jam reikalingas didelis oro srautas ir aukšta tiekiamo oro temperatūra. Iki aukštos temperatūros orą pašildyti su oras-vanduo šilumos siurbliu nelengvas uždavinys, kadangi temperatūros kėlimas mąžina šilumos siurblio COP. Didelis paduodamo pašildyto oro srautas bus girdimas, kas tikrai bus nepageidautina miegamuosiuose, todėl vien su orinio šildymo sistema manyčiau neišsiversite. Kaip papildoma šildymo sistema visai nebloga, bet jei nedarysit centralizuotos ventiliacijos, kuri būtų privaloma kanalinio orinio šildymo atveju, tai kaip papildoma šildymo įranga ji kainuos šiek tiek per daug. Kai turit pašildytą vandenį, manyčiau tikslingiau būtų darytis vandeninę šilumos atidavimo sistemą - grindinį šildymą ar radiatorius (mažiau tinkamas dėl prastesnių COP).

Leiskite patikslinti

Didelis oro kiekis reikalauja didelių ortakių ir didelio vėdinimo agregato. Kiekvienas agregatas turi tam tikras ribas kurių peržengti nereikėtų
Tad triukšmo bėda atkrenta.

O jei ne - egzistuoja triukšmo slopintuvai

Dėl COP mažėjimo sutinku, bet priklausomai nuo to iš kokios temperatūros šaltinio tą šilumą imate priklausys ar stipriai pajusite šio dydžio sumažėjimą.

Vien orinis šildymas galimas ( ir ekonomiškai patrauklus) kai pastato nuostoliai yra sąlyginai maži ( pasyvus namas yra sugalvotas taip, kad įdealiu atveju orinis šildymas sugebėt padenti šilumos poreikį)

Ekonominiu požiūriu - vertėtų nuspręsti kurią, vandeninę ar orinę šildymo sistemą rinksitės, nes automatika kuri priverstų susikalbėti orinį ir vandeninį šildymą atsieis nepigiai..

Kas dėl radiatorių ir COP - radiatoriaus galia priklauso nuo tiekiamo ir grįžtamo šilumnešio temperatūrų.... Bet čia ne šildymo tema

Paprastai ventilecijos kanalams pravesti reikalingos vietos yra ribotos, todėl labai jau su kanalų ploto didinimu neprisižaisi. Kai kalba eina apie PN tai taip, šildymo galios reikia nedidelės, tai su oriniu šildymu galima pasižaisti. Bet ką daryti standartui su 13-20 kW šilumos poreikiu?

Šiame forume buvo pateikti dažniausiai naudojamų ventilecijos kanalų parametrai, pageidautini oro greičiai, kad iš kanalų pučiamas oro srautas nekeltų trukšmo, tai grubiai primetęs gavau iki 1kW orinio šildymo galingumo, kai šildymas dar telpa į komfortiško šildymo rėmus su standartiniais ventilecijos kanalais, ir oro srautu, dėl keliamo triukšmo netrukdančiu miegoti. Tiesa ir oro temperatūros buvo parinktos geoterminės.

Stačiakampiai ortakiai ? ( aišku tada kaina tampa rimtesniu apribojimu...)

Jei ir pavyktų išspręsti storų ortakių problemą - vertėtų paskaičiuoti kokio oro kiekio reikėtų tokiam šilumos kiekiui atnešti. Dabar tą kiekį daliname iš šildomų patalpų tūrio...

spėju skaičiukas gaunasi didokas. kažin ar malonus bus toks intensyvus oro judėjimas. Tad verdiktas aiškus - orinis šildymas nelabai tinka.

Lentelių niekada nemėgau - yra formulės pagal kurias apskaičiuojami nuostoliai, triukšmo lygis. Patirtis iš studijų rodo, kad dažnai pirmą kartą renkantis nepataikoma ( kaltos aišku lieka lentelės ) - todėl rekomenduočiau pasikliauti skaičiaviais, o ne neaiškios kilmės lentelėmis

Šilumos srauto galia ( 1kW) šiuo atveju būtų kiek iškalbingesnė, jei įvardytumėte temperatūrą iki kurios pakeliate tiekiamo oro temperatūrą

Nes turėdamas tą patį ortaki, tą pati oro kiekį galiu prakišti i 1kW ( 40C tiekdamas 151m3/h) ir pakėlės temperatūrą 10 laipsniu iki 50 jau turėsiu 1,5kW galios

Manyčiau vėdinimo sistema yra pakankamai rimtas reikalas ir ją projektuoti pasikliaunant vien lentelėmis tikrai negalima

na man vistiek kazkaip neaisku... tai kaip pvz zmones pasisildo ortakiais nuo zidinio? jei pvz 2 aukste miegamieji, tai ten nereiktu labai aukstos temperaturos.... realiai, juk SS pasildys vandeni ir atiduos ji rekuperatoriui, kuris turetu tik pakelti ta siluma i 2 auksta... ar as cia visiskai nusisneku?
mes galvojam daryti sildomas grindis 1 aukste.
pataisykit jei as klystu



ir dar, gal turit patirties su Saldos rekuperatoriais? zinot kokiu + ar - ?
kokios firmos patartumet ziurinetis?

Mano supratimu kalbate apie atskirai funkcionuojančias sistemas
Nuo židinio dažniausiai šildosi atskira ortakių sistema kuri nėra susijusi su oro tiekimo sistema ( oro tiekimas su šilumogrąža iš lauko ) - ji atlieka oro recirkuliavimą, o ne tiekimą ir šalinimą...
Ar užteks galima būtų atskyti žinant temperatūras ir antro aukšto šilumos poreikį ( izoliacija, sandarumas ir t.t.)

Ištikro sunkoka kažką spėlioti - galbūt galėtumėte pasidalyti preliminariu sistemos eskizu?

Nelabai ką išmanau apie mažus vėdinimo įrenginius, bet siūlyčiau pasidomėti Amalvos ir Alasca produktais...

Beje viena smulkmena dėl terminologijos - prietaisą kuris perduoda šalinamo oro šilumą tiekiamam galėtų būti vadinamas šilumogrąžiu arba šilumogrąžos šilumokaičiu, nes angliški terminai HR ( heat recovery) būtent tai ir atspindi. Keista, kad visi pasigavo "rekuperatorių" ir "rekupa" - anglakalbiai dažnai nesupranta kai jiems pradedi aiškinti apie "recuperator" nes jiems tai asocijuojasi tik su "exchaanger"

O jei kalbate apie įrenginį kuris pilnai atsakingas už oro tiekimą ir šalinimą ( ventiliatoriai, šilumogrąžis filtrai ir t.t.) tai jau reikėtų jį įvardinti kaip vėdinimo įrenginį ( anglų mėgstamas trumpinis AHU - air handling unit arba HRV - heat recovery ventilation)

Nesupraskite kaip priekabiavimo, tiesiog kartais sunku suprasti apie ką būtent diskutuojama

Šildymo su židiniu atveju yra šiek tiek kita situacija. Ten ženkliai aukštesnės tiekiamo oro temperatūros, jei gerai pamenu, ortakiai ventilecijei pritaikyti dirbti iki 80C temperatūros, o šildymui nuo židinio turi atlaikyti iki 250C temperatūras. Automatiškai, pakėlus paduodamo oro temperatūra iki šimtų laipsnių, ortakiais perduodamas galingumas ženkliai išauga.

Jei į ortakius paduodamo oro šildymui naudosim vandenį, iškart dedama maksimalios temperatūros riba, nes vanduo dėl virimo niekada nebus šiltesnis nei 100C (žaidimas su slėgiais naudos laipsniais duotų nedaug, o konstrukciją išbrangintų ženkliai). Su tokia temperatūra paduodamas galingumas jau krenta lyginant su nuimamomis nuo židinio.

Kalbant apie geoterminį, ką aš ir pabrėžiau ankstesnėje žinutėje, temperatūros jau ribojamos dar labiau. Čia vanduo dažniausiai būna sušildomas maks iki 55C-65C temperatūros. Prie tokių temperatūrų oru pernešamas šilumos galingumas ženkliai krenta. Be to, kalbant apie geoterminį, reikia nepamiršti, kad kuo akuštesnė pasiekiama temperatūra, tuo šilumos siurblio naudingumo koeficientas krenta, o norint pasiekti maksimalios ekonomijos vandenį geriausia šildyti, jei gerai pamenu, iki 35C laipsnių. Prie tokios šildymo temperatūros ortakiais net ir 1kW neišspausi.

Beje, kalbant apie orinį šildymą, ženkliai teisingesnis sprendimas turi būti naudoti ne oras-vanduo, bet oras-oras šilumos siurblį. Oras-vanduo šilumos siurblio atveju, pirmiausiai šiluma iš gliukolio perduodama vandeniui, perdavimo momentu prarandam nemažai temperatūros, tada jau iš vandens perduodama orui ir vėl prarandam nemažai temperatūros, tad su oras-oras šilumos siurbliu, orą galima sušildyti iki juntamai aukštesnių temperatūrų, nei oras-vanduo šilumos siurblio atveju, automatiškai oras-oras šilumos siurblio naudojimo atveju bus galima pasiekti didesnį ortakiais su oru paduodamos šilumos galingumą.


Tiesa, oro kanalais perduodamo galingumo dydžiui labai didele įtaką turi oro srautas. Kuo storesni ortakiai ir kuo didesnis oro greitis bus paduodamas, tuo bus perduoadma daugiau šilumos, bet ir vėl, ortakių dydis negali būti begalinis, ortakius dar reikia kur nors paslėpti, taigi čia irgi susiduriam su apribojimais, lygiai taip pat, kaip ir per ortakius paduodamo oro greityje. Per daug oro greičio nepadidinsi, nes jau ir patalpose gali pradėti jaustis oro judėjimas, ko negali būti kiek žinau pagal kokius tai norminius aktus, greitai judantis oras pradeda skleisti triukšmą. Atkreipkit dėmesį į kompiuterį, šalia kurio jūs dirbat. Ten triukšmą kelia tiktai pro įkaitusias kompiuterio dalis pučiamas, jas vėsinti turintis oras. Patikėkit, triukšmo lygis tikrai riboja komforto kiekį tokiose patalpose. Dar galima būtų minėti tai, kad per daug didelio oro greičio nepasieksi ir dėl oro pasipriešinimo pačiuose vamzdžiuose, bet oro greitį labiau ribos triukšmas, tad iki tokių greičių greičiausiai nebus daeita.

Mintai, jaučiasi kad jus visiškai nieko nenusimanote orinio šildymo sistemose, todėl jūs savo samprotavimuose visiškai nukrypote nuo tiesos. Jūsų vietoje, susilaikyčiau nuo komentarų šio klausimu ir neklaidinčiau nei savęs nei kitų.

Sako kad šilumos siurblys - tai pompa, kuri perduoda šilumą iš kabančio lauke kaloriferio - kitam kaloriferiui, kuris pvz., šildo vandenį bake. Tiksliau būtu pasakyti, kad tai - kondicionierius kuris vėsina lauko orą. Vėsinant, išsiskiria daug šilumos. Kad ataušinti sistemą, ta šiluma yra nukreipiama į aušinimo radiatorių, kuris ir šildo vandenį bake. Rezultatas - pilnas bakas karšto vandens, kuri jus galite naudoti namo šildymui per grindinio šildymo sistemą, kašto vandens šildymui boileryje, tiekiamo oro šildymui per sumontuotą kanale šildytuvą.

Tačiau, vasara, gaminant karštą vandenį ne būtinai reikia vėsinti lauko orą. Galima vėsinti patalpos orą. Jei yra sumontuotas kanalinis kondicionierius ir/arba kitokie kondicionavimo prietaisai kambariuose - vožtuvas perjungia vamzdelius ir karštas vanduo gaminamas, vėsinant kambarius. Jei karšto vandens užtenka, o vėsinti vis dar reikia - kitaip perjungiamas vožtuvas ir vėsinant kambarius šildomas ne vanduo bake, o - lauko oras per tą patį kaloriferį iš kurio žiema "siurbėme" šilumą.

Tokiu būdu,
1) vietoje dvejų kompresorių lauke (vandens šildymui ir oro kondicionavimui) jus turite tik vieną.
2) nereikia du kartus eikvoti energijos, jei gaminate karštą vandenį - galite nemokamai vėsinti patalpas, arba - kai vėsinate patalpas, galite nemokamai pašildyti vandenį. Ir visa tai reguliuojasi automatiškai.

O jei turite kondicionavimo sistema, niekas nedraudžia ją naudoti oriniam patalpų šildymui. Tuomet, šiose patalpose grindinio šildymo sistema tampa nebereikalinga.
Tačiau, ši tema yra per daug plati, kad dėstyti ją forume.

Jei yra rimtas susidomėjimas, galėčiau padėti jums pasirinkti optimaliausią sistemą bei parengti projektą. Rašykite į AZ.

dekui visiems uz issamius atsakymus.
Ed@, jei ka nuspresim konkreciau- parasysiu. turim apsispresti galutinai del sildymo budo.

Kazkaip labai cia sudetingai isvedziojate terminologija.....

Prie rekuperatoriaus galima pasijungti vandenini sildytuva, kuris siluma imtu is Jusu katilo arba silumos siurblio, bet reikia ivertinti, kad tas sildytuvas turi buti pritaikytas dirbti su zemomis termofikato temperaturomis (50/40C), tai reiskia sildytuvas tures tureti daugiau eiliu.
Susiles oras sildytuve (iki temp. +30C - +35C) bus tiekiamas i kitas patalpas ir taip jas sildys, bet su tokia sistema, bus gan sudetinga sugaudyti patalpu norima temperatura, arba reiks irengti gan brangia valdymo automatika.
Beje, kaip jau kazkas minejo, pries rekuperatoriu reiketu isirengti recirkuliacine sekcija, kad saltu metu, galima butu ijungti recirkuliacija oro ir esanti patalpos ora galima butu grazinti (dalinai grazinti) atgal i patalpas.
Darant sildyma oru, reiks 2-3 kartus galingesnio rekuperatoriaus, nes patalpu oro kartotinumas tures buti ne 1kartas/h, o 2-3 kartai/h.