Vėdinimas

Patikslinsiu klausimą. Kokios drėgmės galima tikėtis patalpose su plokšteliniu rekuperatorium?

Plokšteliniai rekuperatoriai su popierinių šilumokaičiu dirba panašiai kaip rotoriniai - drėkina paduodamą orą. Tačiau Lietuvos klimate dėl užšalimo pavojaus prieš rekuperatorių montuojamas papildomas šildytuvas, kuris turi pašildyti lauko orą iki teigiamos temperatūros.
Plokšteliniai rekuperatoriai su metaliniu šilumokaičiu paduodamo oro ne drėkina. Prie -5"C (tokia vidutinė žiemos temperatūra Lietuvoje) lauko ore yra viso labo 2g. drėgmės. Iki normalaus drėgnumo jam trūksta 6.2 g. drėgmės. Jei paduodama 250m3/h oro, tai patalpose turi būti išgarinama 1.55 l/val., arba 37 litrai per parą.

Kaip matote, tokius rekuperatorius galima labai efektyviai naudoti drėgmės šalinimui baseinuose ir panašiuose patalpose.
Jei bandyti šio agregatu vėdinti gyvenamąjį namą, reikėtu papildomai įrengti galingą drėkintuvą, kurio našumas būtu 20-24 l/parą.

O koks oro drėgnumas būtų procentais ir ant kiek komfortabilios būtų gyvenimo sąlygos esant tokiam oro drėgnumui?

Vieno dalyko nesuprantu. Jei jau rekuperatorius sausina orą ant tiek kad jame nekomfortabilu gyventi, tai kaip, vėdinant patalpas natūraliai, kai į patalpas įeina tas pats mažai drėgmės turintis oras, nesukelia diskomforto?

Beje, todėl man ir patinka infroraudonasis šildymas, leidžiantis komfortabilias sąlygas sukurti esant mažesnei oro temperatūrai, atitinkamai paliekant procentaliai labiau drėgną orą.

Nesupratau klausimo.
Normalus drėgnumas yra - 60%. Higienos normos leidžia kad nukrypimas nuo idealios reikšmės neviršytu 50% ribą. (Prie 22"C absoliutus drėgmės kiekis, atitinkamai - 10 ir 8.2g/m3. O jei pakelsite oro temperatūrą iki komfortinės +24"C, tada 60% drėgnumą pasieksite kai ore bus 11.2g/m3, o 50% - 9.2g/m3).

Jei drėgnumas bus mažesnis, sveikas žmogus aišku nenumirs. Tik sergantis astma, ar kitomis kvėpavimo takų lygomis, jausis labai blogai.
Sveikas organizmas gali kentėti ir daug mažesnį drėgnumą. Džiūsta lupos, kvėpavimo takų gleivinės, oda. Norėsi gerti. Vietoje to kad pailsėti organizmas pastoviai kovoja su tokiu "džiovinimu"... tai nėra sveika, bet prie to priprantama. Tačiau, dėl per sausos odos gali pasireikšti įvairus odos ligos, žaizdos blogai gyja, jei turite kokia problematišką vieta - oda ten gali pradėti trūkinėti.
Sausa kvėpavimo takų gleivinė prasčiau kovoja su mikrobais ir virusais. Dėl to galite dažniau sirgti gripu bei kitomis infekcinėmis lygomis.

Kur yra natūralus vėdinimas žiema oras yra labai sausas. Kiekvienas komfortą supranta savaip. (ypač te, kurie ne turėjo progos palyginti). Kaip jau rašiau, sauso oro poveikis nėra toks aiškus ir pasireiškia toli gražu ne iškart.

Iš praktikos galių pasakyti, kad te kas naudoja natūralų vėdinimą - žiemos metu kelis kartus sumažina oro apykaitą: neatidarinėja langų, užklijuoja plyšius ir t.t.
Dažnai nedideliame plote gyvena daug žmonių. Drabužiai džiovinami tiesiog kambaryje. Jei yra labai sausa - ant radiatorių pakabinami indai su vandeniu (arba slapia paklodė). Visa tai leidžia sudaryti pakenčiamą oro drėgnumą.
Tačiau, atsisakyti vėdinimo - ne pats geriausias sprendimas. Patalpose ore kaupiasi įvairios kenksmingos medžiagos, kurios po mažu išsiskiria iš statybinių konstrukcijų, baldų, bei namų apyvokos daiktų.
Analogiškai, kai yra nepakankamas vėdinimas ore kaupiasi virusai ir mikrobai. Jei bent vienas žmogus serga - garantuotai susirgs visi kiti.
Kai ore padidėja CO kiekis, žmogus irgi nepastebi. Tikriausia nereikia aiškinti, kad tai nėra gerai?

turiu keleta klausimuku:
1. ar isirengus rotorini rekuperatoriu maisosi kvapai? t.y. ar realiai as galiu uzuosti kazka, ar tai tik laaabai mazas % maisosi ir tu jo realiai net nejauti?
2. ar rekuperatorius maiso kvapus is visu patalpu? ar pvz is san mazgu nemaiso? (cia tikiuos suprasit )
3. ar daug mazesnis naudingumo koeficientas plokstelinio rekuperatoriais, lyginant su rotoriniu?
4. ar vandeniu sildomas rekuperatorius galetu kokiu tai budu pasildyti namo 2 auksta?

ir apskirtai, ka patartumet rotorini ar plokstelini? namas apie 260-280 kv.m.
ACIU

Tai kad plokštelinių naudingumo koeficientas netgi didesnis. Tiesa tai jau nauja karta, priešpriešinių srautų plokšteliniai jų naudingo veikimo koeficientas siekia net 95%, kai rotoriniai siekia 80%-85%. Tiesa ed@`as minėjo, jog šiame koeficiente nesimato drėgmės, bet oficialiai, tai plokšteliniai našesni.


kol kompetentingesni asmenys neatsakė į ši klausimą, mano atsakymas - ne. Juk nenorit girdėti pastovų, labai garsų ūžimą.


Priklauso nuo situacijos.

1. Rotaciniuose rekuperatoriuose pasimaisymas gali buti iki 1,5% viso oro. Ar realiai jus uzuosite kazka.... labai abejoju, nebent vienoje patalpoje bus stipriai rukoma, o kitoje patalpoje sedes nerukantis zmogus, tada tiketina, kad uzuos. Esu buves ne viename name, kuriame yra sumontuotas rotacinis rekuperatorius ir pajungtas istraukimias is WC, tai jokio ten kvappo nera. Zinoma, jei tai butu pramoninis objektas ir toki WC pajungtumete i bendra sistema, rezultatas butu nekoks. Beje, oras pasimaisyti gali ir per isjungta sistema (nesvarbu koks rekuperatorius) t.y. per ortakius, jei susidarytu skirtingas slegis ar skersvejis skirtingose patalpose...
2. Yra rekuperatoriai, kur turi vadinamaja "penkta atsaka". Per juos istraukiamas oras apeina rekuperatoriu ir jokio pasimaisymo negali net buti. Tiesa, tos atsakos minusas tas, kad mes neatgauname silumos is to oro, kuris eina per ta penkta atsaka. Ja rekomenduojama naudoti atidarant tik tada, kai yra porekis pvz. Ijungus WC sviesa atsidaro motorizuota pavara.
3. Reikia konkreciai ziureti gamintojus ir deklaruojamus naudingumus. Ploksteliniai rekuperatoriai yra keliu tipu t.y. paprasti, kuriu naudingumas labai prastas ir priespriesiniu srautu, kuriu naudingumas yra panasus kaip rotacinio arba net didesnis. Minusas visu ploksteliniu rekupu yra tas, kad jie prie minusines temp. apsalineja ir reikia numatyti apsauga nuo uzsalimo. O tai yra papildomos eksploatavimo islaidos ir nurodant rekupo naudinguma to neivertina. Beje, rotaciniai rekuperatoriai irgi gali buti keliu tipu, t.y. jo naudingumas stipriai priklauso nuo to, kokio dydzio (koks rotoriaus bangos aukstis) yra rotorius.
4. Rekuperatorius su vandeniniu sildytuvu galetu sildyti nama, bet tokiu atveju jo nasumas turi buti 2-3 kartus didesnis uz standartini. Beje, irengus vedinimo sistema sutapdinta su sildymu, butu labai sunku sureguliuoti temperaturas skirtingose patalpose, arba irengti valdymo automatika kainuotu nemazai.
5. Lietuvos klimatinemis salygomis sau deciausi tik rotacini rekuperatoriu. Plokstelinio rekupo nesirinkciau del auksciau isvardintu minusu.
260-280m2 namui siulyciau 700m3/h nasumo prie 150-200Pa sistemos slegio rotacini rekuperatoriu.

Rotaciniai irgi turi "aukščiau išvardintų" trūkumų .

Kai kalba eina apie Pasyvų namą, kažkodėl rekomenduojami tiktai plokšteliniai priešpriešinių srautų, įdomu kodėl?

Nors sutinku, Lietuvos sąlygomis, per daug nenorint investuoti į rekuperaciją, dėl poreikio pašildyti paduodamą orą nebuvimo, rotaciniai žiūrisi patraukliau nei plokšteliniai.

Kiek man teko girdėti tokios rekomendacijos pateikiamos tik šalyse kur temperatūra žemiau -5 nenukrinta.

Norėčiau išsakyti savo subjektyvią nuomonė apie plokštelinius šilumokaičius:

1.Efektyvumas priklauso nuo šilumos manų ploto - yra gamintojų kurie prailgina arba sudeda du vieną po kito ir gauna analogišką efektyvumą regeneraciniams
2.Srautai nesimaišo - rotacinio/regenaracinio gamintojų teiguma galimas iki 5% maišymasis dideliuose įrenginiuose dėl slėgių skirtumų tiekimo ir ištraukimo atšakose) oro kokybė dėl to gal ir nenukenčia, bet kvapą vis tik galime pajusti

Apie orinį šildymą - tinkamaas ar netinkams galėčiau įvardyti tik jei nurodytumėte: tiekiamo oro kiekį ir iki kokios temperatūros galite pašildyti tiekiamą orą.

Pavyzdžiui kai tiekiama 1,2m3 oro 1m2 patalpos ir oras šildomas nuo 20 iki 50 C gauname, kad oriniu šildymu galime padengti ~11,9W/m2 šildymo sistemos galios.

Orinis šildymas būtų tinkamas tuo atveju kai reikia tiekti didelį kiekį oro arba kai pastato šiluminė galiai (vienam 1m2) nėra didelė.

Atsiprašau už skaitinių išraiškų propagavimą, bet skeptiškai vertinu pareiškimus be skaičių arba kai įvardyjamas tik įdealus variantas.

Papildyta:


Jūs teisus tuo atveju, jei norima naudoti be apšalimo apsaugos (frost-protection) įrenginių.
Ir be elektrinių tenų, oro recirkuliavimo šilumukaičio atšidymui yra sprendimų.
Teko susidurti su koncepcijomis išnaudojančiomis grunto šilumą - tokiu atveju tiekiamo oro temperatūrą šilumokaičiui nebebūna tokia žema.

Diskutuojant apie tokių įrenginių tinkamumą Lietuvoje vertėtų atlikti detalesnius skaičiavimus

Nevarginsiu ilgais paaiškinimais:
1)oras nesimaišo, tik esant nesandarumams gali maža dalelė (1.5%) paduodamo oro patekti į išmetama. Atvirkščiai negali dėl slėgių skirtumo, tad jokie kvapai neperduodami.
2) Visas ištraukiamas oras yra išmetamas. Atgal nieko negrįžta.
3) Dažniausia skelbiamas temperatūrinis efektyvumo koeficientas. Šis parametras gali būti naudojamas vertinant baseinu vėdinimo sistemas (kur yra per daug drėgmės). Gyv. name naudingumą reikėtu vertinti šilumos (etntalpijos) gražinimo koeficientu. Rotoriniai rekuperatoriai pagal šį parametrą kol kas lenkia net patį geriausia gaminama plokštelinį rekupą.
4) geriau rekuperatoriuje aplamai nenaudoti papildomo šildytuvo. Orinis šildymas paprastai reikalauja kad į patalpas būtu teikiama 3-4 kartus daugiau oro, negu reikia vėdinimui. Kondicionavimui - panašiai. Todėl įrenginėjama šildymo-kondicionavimo sistemą, kurioje oras sukasi ratu. Į tą oro srautą pamaišomas šviežias lauko oras iš rekuperatoriaus (arba tiesiai iš lauko).
5) Gyvenamai namo daliai - tik rotorinį. Jei yra baseinas - jam įrengti atskirą plokštelinį su 2-iems metaliniais plokšteliniais rekuperatoriais, bet yra ir kitų variantu, priklauso nuo situacijos, reikia skaičiuoti kas labiau apsimoka.

P.S. O jei netingite kvaišinti sau galva teorinėmis žiniomis:

http://www.orocentra...-vedinimas.html

http://www.orocentra...peratorius.html

Mintas, Raituzas, Ed@ labai jums aciu uz issamius atsakymus
o ka galvojat apie Saldos rekuperatorius? gal turit kokios geros/blogos patirties?

Papildyta:
is nuorodos:
http://www.orocentra...-vedinimas.html


Atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas:

Pastaruoju metu namo šildymui bei karšto vandens ruošimui dažnai naudojami saulės kolektoriai bei šilumos siurbliai. Efektyviausias yra geoterminis šildymas, kai šiluminė energija “siurbiama“ iš žemės. Tačiau, šis sprendimas reikalauja požeminio kontūro įrengimo, o tam ne visada yra techninės ir finansinės galimybės.

Paprastesnis bei mažesnių investicijų reikalaujantis būdas – įrengti šilumos siurblį “oras-vanduo“, arba “oras-oras“. Energija išspaudžiama iš lauko oro.

Vėdinimo sistema gali atlikti taip pat oro kondicionavimo ir netgi - patalpų šildymo funkcijas (orinis šildymas). Todėl teisingausia būtu projektuoti kompleksinė šildymo-vėdinimo-oro kondicionavimo ir karšto vandens ruošimo sistemą. Tuomet išvardintos sistemos nedubliuotu viena kitą , kas ženklai sutaupytu investicijas.

mes planuojam oras-vanduo SS. tai kaip ir galetu pasildyti tada? ar as cia nesuprantu ko nors? ar tai vistiek labai iskelia vedinimo sistemos kaina, na reikalinga papildoma elektronika ir pan..?