Muzikos mokykla

Na, daviau paskaityt apie ginčą dėl tų pianinų savo vyrui-nes jis nors ir ne profesionalas, bet labai domisi muzika ir tą Yamaha nori pirkti net labiau sau, o ne dukrai..

Atidžiai perskaitė Žvirbliukės argumentus (kurie beje jam buvo tikrai įdomūs ), o paskui porą valandų nagrinėjo elektroninių pianinų charakteristikas internete..

Ir ką-praktiškai visus argumentus galima atremti, jei pirksi tikrai kokybišką elektroninį pianiną.Aš net nemokėčiau persakyti visų niuansų, bet jei kam tikrai įdomu, galima paskaityt, kad ir šitą nuorodą:
http://www.musicians...ANO_W_FREE.html

Be abejo, tikram geram fortepijonui (būtent fortepijonui, o ne pianinui), elektroninis neprilygs, bet jei pirksim tikrai gerą elektroninį-na tarkim už 5000, tai jis ko gero pranoks tradicinį pianiną už tą pačią kainą...Deja sunkiai įsivaizduojama, kad kažkas namams pirktų tikrą fortepijoną

O įvertinus tai, kad mes nesiekiam būt profesionalais, tai pasirinkimas aiškus

O siekimas, kad vaikas būtinai mokytusi muzikos mokykloje man, atleiskit, bet kvepia snobizmu..Mano vaikystės irgi visų "gerų" tėvelių geri vaikučiai lankė muzikos mokyklas-ir būdavo labai nelaimingi
O mano tėvai tokiems dalykams perdaug dėmesio neskyrė-leido man daug maž pačiai galvot ko aš noriu, ir aišku apie muziką aš tada negalvojau

Nenoriu ir savo vaikui tokio lažo užkraut-tiesiog norisi, kad išmoktų pagrot savo malonumui..Vat ir dabar kol aš čia rašau, tėtis groja gitara, o mergina jam pritardama dainuoja ..Tai įsivaizduoju kažkas panašaus bus ir su tuo pianinu..Jei rastumėm kokį lengvą muzikos mokymosi variantą, tai ir būtu puiku

nu, neiskenciau neisikisus kas mane nors kiek pazista, pastebejo, kad as nesiekiu is savo vaiko padaryti kazko super duper, juolab jis nera vaiksciojantis angelas as ji myliu, jis mane myli- ir man to gana butent todel as ji (einanti penktus metus) nuvedziau i Yamaha. nuvedziau, nes pati neskiriu sol nuo mi - niu, meska ant ausies uzmyne, ka dabar nuvedziau, kad zmogus gautu elementaru supratima apie muzika. kad pamiltu ir pazintu ja. tik tiek. lygiai taip pat svajoju ismokyti ji zaisti lauko tenisa, jodineti ir pan. ne tam, kad ieskociau talentu ir patenkinciau savo kazikokias tai egoistines ambicijas. tam, kad uzauginciau issilavinusi zmogu. tik tiek. o jei jam kas nors parups giliau- tada ir ziuresim. o dabar mane pilnai tenkina Yamaha su savo sintezatoriais ir vaikas yra patenkintas ir mama laiminga- ko daugiau reik?

Ne, tėvai nėra muzikantai. Kodėl anksti? Tikriausiai todėl, kad ta šeima tiki, jog kuo mažesnis vaikas, tuo lengviau jį galima visko išmokyti, bet čia tik mano prielaida . Žinau dar, kad tos mergytės (be privačių violončelės pamokų) kažkiek mokėsti ir pagal Kodaly metodą - Kodaly. Vyresnioji dabar groja violončele tokiam gan prestižiniam jaunimo orkestre.

Ačiū Tau už atsakymą .

Mano sūnui liepą bus treji. Jau daugiau nei metus mus "grizina" dėl gitaros. Žaislinių gitarų turi daug ir faktiškai jų nepaleidžia iš rankų, kur beeitų . Trečiam gimtadieniui nieko daugiau nenori, tik gitaros. Ir labai pastoviai: kiek klausi, tiek atsakymą apie gitarą gausi . Nupirkom jam mažesnio dydžio akustinę gitarą, padovanosim to trečiojo gimtadienio proga ir bandysim imti privačias pamokytes. Žiūrėsim, kas išeis (ar neišeis). Ritmą jis jaučia puikiai, klausą, regis, turi (kai gražiai dainuoja, visuomet pataiko, bet kai pradeda "rėkti", būna visko ). Labai noriai ir mielai klausosi akustinės gitaros muzikos. Mane žavi vaiko pastovumas - juk mažas dar, nė trijų nėra dar .

Beje, beveik asmeninis pastebėjimas apie tą "šlubuojančią klausą". Draugė turėjo klasioką, apie kurį yra sakiusi, kad anas tikriausiai neturi klausos, nes dainuot jam nelabai išeidavo. Ta draugė tikrai turi klausą, nes sugebėjo baigti mecosoprano specialybę. Šaindien tas "neturintis klausos" klasiokas yra vienas geresnių gitarastų Lietuvoje . Tiesa, nedainuoja .

Kartais tėvai į vaiką perkelia savo neišsipildžiusias svajas..jaučiu ir man taip bus Vaikystėje norėjau dviejų dalykų..gydyti, gydyti, gydyti ir išmokti groti pianinu..tiek to, jau tą profesionalumą, bet matydama kiemo ar klasės drauges prie pianino kone alpdavau. Deja, tėvai nusprendė, jog tai tik turbūt užgaida, kuri baigsis po dviejų prisėdimų prie to pianino..ir nepirko (užtai gaudavau tikrų švirkštų, gipsų ir periodiškai sugipsuodavau sveiką šunį, badydavau viską iš eilės tuo pačiu svajodama apie pianiną ) Ir prašiau, ir maldavau, ir ne vienus metus iš eilės, bet tėvo žodis buvo svarus (mama buvo linkusi leisti man pabandyti) - muzikės iš manęs nebus
Noras išmokti groti pianinu likęs iki šiol..žinau, kad dabar iš manęs grojikė gautųsi - klavišų padaužytoja, juolab absoliučiai nieko nenutuokiu apie muziką ir kaip įtariu, galiu ir tos klausos visai neturėt Kažkada pareiškiau, kad kai Laura ūgtels pirksiu jai pianiną..sakau, kad dėl jos, o iš tikrųjų turbūt daugiau dėl savęs Tiesiog svajoju, kad mano dukra skambintų pianinu ir tuo pačiu aš (garsiai nesiskelbdama) galėčiau pabandyti, nors minimumą išmokt Dabar mano vyras sako ne

Nu nelankiau ir aš vaikystėje tų muzikos mokyklų. Gyventi be to, aišku, galiu. Bet mano mergučė nori mokytis muzikos. Todėl prašu man, visiškai tundrai tuo klausimu, paaiškinti, kuo muzikos mokykla skiriasi, tarkim, nuo YAMAHOS. Ir jei aš kol kas savo mergučėje neįžiūriu muzikės, o noriu, kad ji groti mokėtų ir šiek tiek apie muziką išmanytų (o jos norus kol kas sunku suprasti, tiesiog nori - ir tiek), kurią mokyklą geriau rinktis?

Rasma, mokytis niekada nevėlu, pabandyk

Delfinai, neturėti klausos ir nemokėti dainuoti - skirtingi dalykai, gal tam gitaristui paauglystėje balsas mutavo, na, maždaug įsivaizduoji, kaip gražiai tuo metu jis "gergždžia" ir baubia?

Svetima, tavo duotoje nurodoje nieko kito, tik Yamaha reklama, nieko naujo neperskaičiau ir lieku prie savo argumentų Beje, ne pianistui sunku būtų tuos esminius skirtumus suvokti, o man, matyt, nepavyko jų čia išaiškinti

P.s. Aš esu BE GALO, NEPAPRASTAI DĖKINGA savo tėveliams, kad jie neapsiribojo "minimaliu muzikos pamokymu", kad jau man gimus namuose stovėjo tikras instrumentas, kad pastebėjo norą muzikuoti ir nepavertė jo tik dar viena pramoga šalia daugelio kitų...Aš nežinau, kas būčiau, jei nebūčiau muzikė...Aš nežinau, kaip dabar graužčiausi ir kaltinčiau visus, jei tėvai būtų leidę porą metų papimpinti ir tiek, jei būtų leidę tiesiog praeiti pro šalį...Tikiuosi, jūsų vaikai lygiai taip pat, kaip ir aš, bus laimingi ir dėl nieko nekaltins

Mano vyras, pasakaites sia musu diskusija, labai protingai pasake - jei supazindinti vaika su kazkuo, tai aukstame lygyje, o ne bet kur, ne pas bet ka
Ka reiskia kad tik siek tiek ismanytu muzika? pabimbinti vienu pirstu? tada i YAMAHA - ten mokina visus - net visiskus beklausius - esme sios mokyklos - tiesiog pazinimo dziaugsmas Taciau mano akimis tai tuscias laiko gaisimas - siais laikais tiek visokiu studiju - tik spekite rinktis
Apie paprastas muzikos mokyklas jau rasiau - nesinori kartotis

Mažulė labai gerai parašė, visiškai sutinku
Tuo ir baigiu šią diskusiją...

Man tikrai nekyla abejoniu del gero elektroninio pianino, kaip ir daugeliui garsiu Lietuvos muziku. TUolab, galiu pati palyginti- turejau tevu namuose gera mechanini, dabar gera Clavinova. Ir ne uz ka nemainyciau jos i ta griozda, nes jis netinka musu seimai, nors tu ka. Del visu anksciau minetu bla bla bla...

Mano vyras mokesi elektrine gitara privaciai. Turejo bernai grupe "Penktadieniais nekursuoja" . Vyras dar ir vokalistu buvo. Vakarais rinkdavosi kazkokiam rusyje, kurie, svajojo, durniavo, krete eibes. Grojo blogiausiu grupiu festivalyje, bet ir ten nieko nelaimejo. Bet visada, kai susitinkam su tais jo draugais, kurie patape verslininkais, zurnalistais, dizaineriais, advokatais, labai smagiai visi prisimena tuos laikus. Labai silti ir linksmi prisiminimai, del tokiu gyventi verta. Ir jokios Zvirbliukes, kurioms po sio posto taip ir magetu pulti aiskinti, kokie menki muzikantai buvo tie bernai, tos patirties smagumo, to gyvenimo etapo polekio nesumazins. Nes, po galais, tai ir yra gyvenimo skonis- daryti butent tai, kas yra tavo. O ne tai, kam liaupses lieja tulas snobas.

Sesuo mano baige mokykla du kartus. PIrma baige su pagyrimu pianina. Veliau dar baige kankles. Irgi su pagyrimu. Siuo metu ji yra gydytoja. Dirba daug, turi seima. Uzsiemus moteris. Tur namuose pianina. Priseda kartais prie jo vaikams ka sugroti, bet tai nutinka ypac retai. Nauju natu neperka, improvizuoti pati nemoka. Nes to jos nemoke muzikos mokykloje. Apie meistriska grojima kalbos nera. Natas skaito, bet aukstaja klase rodo gydydama zmones. Ir tai nieko gi baisaus, nemaiso tas muzikinis issilavinimas. Tik liudna, kad ji neturi tokiu atsiminimu, kuriuos turi vyras is savo privaciu gitaros pamoku... Ir tokiu draugu ten nesutiko. Ne tas. Ir man sake- ziurek, stebek dukra. Nelauzyk.

Apskritai, kai tik vakar-siandien emiau klausineti visu zmoniu, kuriems rupi mano dukra, apie muzikos mokykla, buvau sokiruota atsakymu. Visi kaip vienas sako- atsargiai. Net mama, kuri pati baigus fortepiona, sese skatino irgi mokytis, siandien pasake- galvokit, gal nereikia tos senoviskos atgyvenos, gal kas siuolaikiskesnio sostinej yra. Ir mokytoja pasake- ar tas vaikas jusu kuo nusikalto, kad siunciat ja i ta katorga- ji su nerimu ziuri i laikrodi, kad nepaveluotu i muzika, nes ten auklejimo tvarka keista, gasdina vaika ten. Sako- manau, ji nieko nepavoge, niekuo nenusikalto, kad tokia maza saunia originalia mergyte taip botagu vaikyti.

Vienzo, kur mano akys buvo. Visus metus. Galiu tik padekot Zvirbliukei uz jos atvira snobizma. Man tikrai kazkaip nesitikejo, kad ten vaikui per pirstus musa, kai ne ten pataiko, kad rekauja, gasdina. Akurat- visa tai- musu tradicine muzikos mokykla, kuri laikosi isikibusi senuju priesistoriniu pedagoginiu metodu ir kratosi modernumo, kaip ugdyme, taip ir pianinuose.

Taigis, kaip galima i ta Yamaha nueit ar pas Novika- noreciau apsilankyti pati, paziureti, kas do situacija.

Taip kampuotai baigiu, bo reikia begti.

Mano mergaitė nuo mažumės alpdavo dėl pianino ir smuiko. Būdama metukų sėdėdavo prie stalo ir "skambindavo", dar "grieždavo" pasiėmusi pagaliukus. turėjo nemažai žaislinų muzikos instrumentų. Ketverių ėmė kalbėti, kad lankys muzikos mokyklą, gros pianinu ir smuiku. Penkerių pradėjo lankyti ankstyvojo ugdymo grupę. Šiuo metu mokosi antroje klasėje, fortepijono specialybėje, kitais metais galės rinktis papildomą instrumentą. Mergaitė siaubingai nori smuiko. Kol kas noriai mokosi. Dėl užimtumo kartais gaila vaiko( dar lanko dramos studiją). Dar norėtų lankyti dailės mokyklą, bei būrelius mokykloje, dėja tai neįmanomanes, dėl laiko stokos. Dėl dailės daug ašarų išriedėjo, nes niekaip negalėjo suderinti tryjų mokyklų.
Delfina, linkiu sėkmės jūsų mažyliui. Jeigu jis taip užsidegęs, tai muzika jam teiks vien džiaugsmą.

Gera jums visoms čia kalbėti pavardėmis, žinomomis visoje šalyje. Bet ir provincijoje gyvena žmonės, augina vaikus, norinčius lankyti muzikos mokyklą. Tad esu svarstyme, kurią muzikos mokyklą iš dviejų esančių rinktis. Be to, kada geriau pradėti lankyti ją. Mergučė jau šiemet norėtų stoti į parengiamąją klasę (gal fortepijonas? gal smuikelis?), bet jai tik šešeri bus rudenį. Ką patartumėte, nes aš nelabai tų dalykų išmanau, be to, ir giminėje nėra tokių, kurie muzikiniais klausimais galėtų patarti...