Norge - TAIP. Esu sėdėjus prie gero elektroninio pianino, žinau, apie ką rašai
Visi tavo išvardinti privalumai, be abejo, verti dėmesio - elektroninio nereikia derinti, lengviau transportuoti, jis užima mažiau vietos, galima groti su ausinėmis turi daug visokių registrų, ir - yra pigesnis už naują pianiną. Tačiau jis turi ir keletą esminių trūkumų, kuriuos pabandysiu čia paaiškinti:
1.
Garsas. Elektroninio pianino garsas - tai ne sintetinis garsas, o tikro fortepijono įrašas, t.y.
samplas, . El.pianinas - ne kas kitas kaip kompaktinis grotuvas, kurio modernesniu ir brangesniu modeliu piršto paspaudimu galite reguliuoti
tracko garsumą (apie kurį rašė Norge - reaguoja į piršto paspaudimą) - stipriau paspaudi, groja garsiau, mažiau paspaudi - tyliau
Tuo tarpu akustinio pianino garsas, grojant garsiau, yra ne tik garsesnis, bet ir ryškesnis, turintis daugiau obertonų, kas pianistui suteikia galimybę valdyti, įtakoti garsą, išgauti nesuskaičiuojamą daugybę jo niuansų, spalvų ir atspalvių, priklausomai nuo to, kaip jis sėdi (pasislinkus truputėlį arčiau ar toliau garsas skambės jau visai kitaip), kokiu judesiu, kokiu greičiu užgauna klaviatūrą, kaip pasuktas pirštas ir t.t. ir t.t...Dinamika - tai ne tik garsiai/tyliai, piano ir forte, piano gali turėti tūkstančius atspalvių ir nuotaikų, priklausomai nuo to, kaip užgautas klavišas - piršto pagalvėlėmis, galiuku, ištiestais pirštais, surinktais pirštais... Viso to su elektroniniu pianinu išgauti
neįmanoma, kad ir koks modernus, tobulas jis būtų, o pianisto garsas - jo esmė, jo vizitinė kortelė...
2.
Mechanika. Norge rašė, kad naujesni modeliai atitinka tikro fortepijono "klampumą", t.y.klaviatūros pojūtį (apatiniame registre klavišai spaudžiasi sunkiau, viršutiniame - lengviau). Tačiau, kadangi abiejų principai skirtingi, yra didžiulis skirtumas tarp tikros ir elektroninės klaviatūros, t.y., grojant akustiniu fortepijonu reikia visiškai,
iš esmės kitokio pirštų, raumenų, viso kūno jėgos stiprumo, įtampos, nei grojant elektroniniu. Pavyzdys - grojant sudėtingą, virtuozišką kūrinį, fortissimo vietoje, kur reikia maksimalaus, visą erdvę užpildančio skambesio, pianistas į klaviatūrą sudeda visą savo kūno svorį (mokantis vaikas prašomas atsiremti rankomis į kalviatūrą ir atsistoti, arba prie sienos, atsirėmus tik pirštais, daryti atsispaudimus) - tuo tarpu elektroniniu grojant to visiškai nereikia, ir efektas visiškai kitoks. Vaikas, grodamas elektroniniu, neišmoks panaudoti savo kūno jėgos, pasiekti maskimalų fortissimo - geriausiu atveju jis bus laikomas tiesiog negabiu mokiniu, blogiausiu -įsitaisys sausgyslių uždegimą...
3.
Pedalas. Nežinau, kaip Norges Clavinova, bet modernesni turi pagerintą pedalo funkciją - ne tik įjungtas-išjungtas, bet ir vadinamasis pusinis pedalas, kai, ne iki galo paspaudus, išgaunami tam tikri garso efektai. Tai ne visiškai (kaip ir garso, pedalizacijos niuansų yra begalybė, t.y platus spektras tarp iki galo nuspausto ir vos vos paspausto, vos vos vibruojančio - paspausdžiamo-atleidžiamo), bet bent iš dalies priartina elektroninio galimybes prie tikro. Tačiau vėlgi - esminis skirtumas ir esminis trūkumas - elektroninis pianinas
nerezonuoja, t.y. paspaudus tikro fortepijono pedalą, kartu skamba ir rezonuojančios stygos. Įvaldyti pedalizaciją be rezonanso neįmanoma, elektroninis pianinas gali padėti išmokti tik reikiamoje vietoje nuleisti ir pakelti koją
4. Ir dar - apie ausines. Atsisėdęs prie fotrepijono, vaikas turi girdėti ir kontroliuoti visą procesą - atpalaiduoti pečius ("laisvų" pečių ir "nelaisvų" pečių garsas kardinaliai skiriasi, aišku, tik grojant tikru fortepijonu), pakelti ir nuleisti ranką ant klaviatūros, pajusti, kaip plaktukas užgauna stygą, kaip, pasigirdus garsui, rezonuoja visas instrumentas (pradinukui labai sveika prisiglausti ar pridėti ranką prie instrumento, kad suvoktų garso
judesį), kaip garsas pasklinda po visą patalpą (prieš pradedant groti kiek vyresnėse klasėse mokytojai neretai prašo pirmiausia išgirsti, kaip pirmoji frazė suskamba kitame klasės gale ir tik tada užgauti klavišą), tęsiasi ir išnyksta...Kas lieka, grojant elektroniniu pianinu, ir dar su ausinėmis? Nieko. Vaikui juo gal ir patiks groti, tačiau vėliau pradės lįsti problemos - vaikas ir jo tėvai niekaip negalės suprasti, kaip čia yra, natose parašytas
do ir
mi sugroja, o mokytojas kažko nepatenkintas...
Moralas - jei Norge dukra į profesionales nepretenduoja ir po dviejų metų muzikavimą mes, o prisimins tik norėdama dviem pirštais pagroti su draugais "Kregždutes" ar kokį kitą šlagerį - valio, grokit su elektroniniu ir galvos nesukit. Kitu atveju - problemų tikrai bus.
), ir visai kas kita, kai elektroniniu pradedama mokytis groti. Pradžiamoksliui toks - ne pats tinkamiausias variantas, o jei dar su ausinėm 
Tačiau, jei vaikas muzikuos tik porą- trejetą metų, dėl bendro išprusimo, tai gal ir neblogas pasirinkimas, juolab, kad geras ir naujas pianinas kainuoja brangiau nei geras ir naujas "sintezatorius" 
