As kaip ir atlantida baigiau 5 muzikos mokykla Vilniuje. Be to, kad turejau minimalius muzikinius sugebejimus, dar ir mokiausi minimaliai... po siai dienai nesuprantu, kaip mokytojai mane toleravo ir kaip, aplamai, leido pabaigti ta mokykla teigiamais pazymiais
Taigis, nebuvo ta mokykla tokia jau baisi, buvo joje tikrai prudai supratimo ir geranoriskumo. Ale man irgi kazin kiek pasitikejimo savimi nepridejo, o ir laiko nemazai sunaudojo...
Klausimas, kaip jauciasi vaikas, kuris nelabai turi gabumu imestas i tokia "talentu kalve". Tikrai nekaip... Man buvo sunku, tai ir motyvacija buvo minimali (vistik vaikui skaudu matyt, kad kiti zymiai geresnius rezultatus pasiekia zymiai mazesnemis pastangomis...)
Mano mergina kaip ir as su laabai vidutiniais muzikiniais gebejimais, tai ir neleidziam muzikuot. ritma jaucia, tai siuo gyvenimo laikotarpiu balerina vaizduoja, o siaip jau prie sporto ja labiau traukia... natura tokia. Atkakli ir raumeninga
Bande smuika puse metu ale
o vaikinukas kaip tik, matosi, kad gali muzikantas gautis. Jis nieko pries muzikos mokykla, lanko minimuza, papildomai fortepiono pamokas, mokytojos giria, jam irgi smagu, nes tikrai jau dabar minimaliom pastangom nemazai pasiekia...
Taigi, mano manymu, tradicine muzikos mokykla - pirmiausia gabiems, o geriausia dar prie gabumo ir motyvuotiems vaikams