Laba,
Mano vardas Tomas. Ilgą laika skaičiau temą ir nusprendžiau pasidalinti savo mintimis apie vestuvių filmavimą, tikiuosi, kad jos bus naudingos busimoms jaunosioms.
Buvo nemažai diskutuojama apie filmuotojus, įvairius darbus, tačiau pasigedau informacijos apie tai, kaip pasirinkti tinkamą filmuotoją, į ką reikia atkreipti dėmesį. Žiurėjau nesenai įdėtą nuorodą į informacinį vaizdo klipą, tačiau ten rodomo ypatingai bendri dalykai.
Taigi
Niekas turbūt neprieštaraus, kad geriausias vaizdo kameros darbo rezultatas yra kinas (bendrąja prasme). Praktiškai visi vaikštome į kiną, vieni filmai patinka, kiti ne. Kaip tai susiję su vestuvių filmavimu?
Ideja
Betkokiam vaidybiniam filme svarbiausia yra ideja ir filmo scenarijus, jei scenarijus prastas, net ir geriausias režisierius stebuklų nepadarys. Vestuvių filmai savo scenarijumi yra labai panašūs, tai naturalu, kadangi praktiškai visose vestuvėse veiksmas yra identiškas pasiruošimas, santuokų rūmai, bažnyčia, fotosesija ir šventė. Esant panašiam scenarijui, siekiant išvengti pasikartojimų, atsiranda būtinybė suteikti filmui prieskonius, kurie jį išskirtų ir didelės gausos kitų filmų.
Prieskoniai
Svarbiausias dalykas yra planavimas. Kaip ir kiekviename filme, didžiausias darbas yra pasiruošimas pačiam filmavimui, o ne filmavimas tikslų scenarijų, įsivaizduoti kuriamo filmo stilių, filmavimo vietas, filmavimo stilistiką, ypatingas detales, į kurias būtina atkreipti dėmesį , naudojamą techniką bei operatorių skaičių.
Ką galima suplanuoti?
Tikslus scenarijus ne visuomet vestuvių dienos eiga būna vienoda, todėl atsižvelgiant į tai, būtina planuoti filmą. Jei dienos programa nėra intensyvi (pvz, nėra santuokų rūmų, arba vakaro šventė neturi kažkokios suplanuotos programos ar renginių), reikia būtinai galvoti apie tai, kad daugiau laiko būtų skiriama fotosesijai (kas ir yra gražiausia vestuvių dienos dalis!).
Filmo stilistika ir filmavimo/fotografavimo vieta yra labai svarbūs, kadangi tinkamai pasirinkita vieta yra ne tik vaizdas, kurį matysite savo nuotraukose ar vaizdo klipe, tačiau ir nuotaika, veiksmas. Čia prisijungia filmavimo stilius ir prasideda didžiausios įdomybės. Paprastas žiurovas dažniausiai neturi žinių apie tai, kiek svarbus yra operatoriaus vaidmuo, norint perteikti įvairias nuotaikas. Pvz, įsivaizduokite vaidybiniam filme situaciją, kuomet prie stalo sėdi nuliūdęs žmogus, kurį prislėgė kasdieniai rūpesčiai ir jis yra visiškai palužęs. Kaip pavyzdį pateikiu du paveiksliukus:
http://ahskorea.com/...sad_man_rnd.jpg http://www.freewebs....lahe/SadMan.jpgTurbūt sutiksite, kad antrame paveikslėlyje vaizdas primena labiau romantiką , nei liūdesį ir dramą? Kodėl? Tai operatoriniai režisūriniai dalykai. Pirmiausia kadro kompozicija ir jo stambumas. Daug erdvės aplink žmogų sukurią laisvės pojūtį, žmogaus nespaudžia erdvė iš viršaus, saulės šviesa pro debesis šviečia tiesiai i kamerą, ko pasekoje matome tik žmogaus siluetą, kadre taip pat matome medį, kuris simbolizuoja gyvybę, jei atkreipsite demesį, tiek žmogus, tiek medis yra vienodai apšviesti, todėl medį, kaip gyvybės simbolį galime sulyginti su žmogumi.
Pirmame paveikslelyje viskas yra visiškai kitaip žmogus visiškai neturi aplink save erdvės, vaizdas yra kontrastingas didelis skirtumas tarp šviesių ir tamsių spalvų, išryškinta ranka ir akiniai simbolizuoja darbą, akivaizdu, kad žmogus kažką skaitė, braižė ar pan. Sprendžiant iš to, kad kadro ryškumas suvestas į ranką, galima spėti, kad tai daugiau fizinis nuovargis, nei psichologinis.
Į ką norėjau atkreipti dėmesį pasakodamas šiuos dalykus? Kiekvienas kadras kino filme yra planuojamas iki tokių smulkmenų ir tai yra kino operatoriaus duona, žinoti, kodėl dabar kadras yra toks, kodėl kitoks ir priklausomai nuo to, kokią nuotaiką norima perteikti, operatorius atitinkamai kadruoja vaizdą.
Operatorius suvokdamas tuos dalykus, filmuodamas filmą, kuria savo stilistiką atitinkamai pasirinkdamas kadrą ir perteikia tam tikras emocijas. Dažnai tokie dalykai nėra pastebimi plika akimi, tačiau jie veikia žmogaus pasąmonėje. Dar vienas pvz, įsivaizduokite nejudančią kamerą, bei žmogų einantį horizontaliu keliu vieną kartą iš kairės į dešinę, kitą kartą atvirkščiai. Kuris kadras žiūrėsis mieliau? Suprantama, kad kuomet žmogus eina iš kairės į dešinę. Kodėl? Todėl, kad mes taip skaitome, todėl ėjimas priešinga skaitymo kryptimi mums yra vizualiai nepriimtinas ir sunkesnis sunkesnis.
Norint išgauti tam tikrą filmavimo rezultatą, naudojamas atitinkamos techninės priemonės, kurios lygiai taip pat turi savo paskirtį perteikiant nuotaikas. Filmavimo technikos gali būti įvairios filmavimas laikant kamerą rankoje, filmavimas nuo peties, filmavimas pasistačius kamerą ant trikojo, filmavimas su steadicam įranga ir t.t. Nei viena techninė priemonė nėra sprendimas nuo visų ligų, kaip ir nėra vieno vaisto, norint išgydyti visas ligas, nors anksčiau visi gerdavo aspriną nuo betkokios ligos, tačiau dabar ta mada jau išnyko , todėl kiekvienos filmavimo technikos panaudojimas turi būti tikslingas, o technikos panaudojimo tikslingumą mato operatorius, žinantis kokį filmą jis filmuoja.
Siekiant akiai gražesnio vizualiai vaizdo, gal tiksliau būtų sakyti akiai neįprasto vaizdo, galima naudoti įvairias kameros filmavimo technikas, kurios paprastai nėra naudojamos kine, kaip pvz nestandartinė kameros judėjimo trajektorija. Tai gali būti gražu, ne todėl, kad yra iš tikro gražu, o todėl , kad tai yra neįprasta, tačiau ar žiūrėdamį kino filmą, kada nors atkreipetė dėmesį į kaip nors keistai judančią kamerą? Greičiausiai ne, vadinasi operatoriaus tikslas buvo pasiektas ir jūsų dėmesys buvo nukreiptas į vaizdą ekranę, o kameros judesys netrikdė ir neatkreipė dėmesio į save. Tai yra pats svarbiausias dalykas, kad žmogus neturi matyti, kur , kada ir kokia filmavimo technika yra naudojama, tuomet visas dėmesys skiriamas vaizdui.
Kadangi daugelio vestuvių dienos ivykių pakartoti neįmanoma, iš esmės drąsiai galima teigti, kad vienas operatorius yra teisiog nepajėgus sukurti emociškai stiprų filmą, kadangį jis negali vienu metu užfiksuoti tarkim to momento, kuome jaunieji išeina iš bažnyčios ir artimų žmonių reakcijos, kurie jau laukia jų lauke, todėl vestuvės paprastai rekomenduojama filmuoti dviejomis kameromis, jeigu yra finansinės galimybės, netgi ir trijomis.
Suprantama, kad nuo naudojamos filmavimo technikos, priklausys ir viso filmavimo kaina. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad filmavimo technika yra gerokai brangesnė, nei fotografimo. Jei profesionalūs foto aparatai kainuoja nuo 6000 lt, tuomet panašaus lygio vaizdo kamera kainuos apie 20-25 kartus daugiau, kadangi video kamera turi apdoroti 25 kadrus per sekundė, kai tuo tarpu fotoaparatas tik vieną. Suprantama, kad video kamera, kuri kainuoja 10 000 lt, niekada nesugebes filmuoti tokio kokybiško vaizdo, kokį galima išgauti su kamera, kainuojančia 120 000 lt (kas yra tik pradžia kalbant apie profesionalią televizinę naujos kartos techniką). Skirtingi kamerų priedai taip pat kainuoja labai įvairiai, ir privačių renginių, tokių , kaip vestuvės, filmavime operatorių naudojamos technikos kaina gali svyruoti nuo šešių iki kelių šimtų tūkstančių litų, todėl suprantama, kad ir filmavimo darbų kainos bus labai skirtingos.
Kitas, ne ką mažiau svarbus filmo kūrimo etapas yra vadinama post produkcija filmo montažas, spalvų korekcijos, muzikos parinkimas ir t.t. Montažo metu yra sukuriama viso filmo esmė ir tik nuo montažo režisieriaus sugebėjimų priklauso galutinio filmo emocinis stiprumas. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad montažas nėra tik kadrų sukarpymas ir sudėliojimas. Kiekvienas kadras turi jungtis tarpusavyje, pvz: įsivaizduokite du kadrus, viename žmogus sėdi ant suoliuoko, kamera nejuda, kitame kamera juda iš paskos bėgančio žmogaus. Sujungus tokius du skirtingus kadrus, jie tiesiog neisižiūrės ir tarp ju nebus vizualaus jungimosi, kalbant žargonu, pasikeičiant kadrams, tas pasikeitimas tiesiog kirs per akį ir žiurovui susidarys diskomfortas. Ką daryti? Paprasčiausias ir neprofesionaliausias būdas panaudoti kadrų jungimo efektą, kuomet vienas kadras švelniai dingsta, o tuo tarpu kitas švelniai pradeda matytis. Tokie dalykai paprastai jau turi būti planuojami filmavimo metu, todėl atliekant viska profesionaliai, kadrai jau yra planuojami ir jei reikės sujungti du tokius skritingus kadrus, atitinkamai operatorius nusifilmuos jungiamą kadrą, šiuo atveju tai galėtų būti kažkokia stambi bėgančio žmogaus detalė, kamera juda kartu su žmogumi, todėl nebus tokio staigaus kadro dinamikos pasikeitimo , o vėliau kamera atsitraukia ir mes matome bėgantį žmogų.
Montažas yra atskiras mokslas, taip pat natūralu, kad vienas žmogus negali būti visų sričių specialistas, todėl geriausia, kad filmo montažą atliktų tas žmogus, kuris moka visas montažo subtilybes ir gali atlikti kūrybinį bei režisūrinį filmo montaža, ne tik sukarpydamas ir sudėliodamas medžiagą pagal dienos eigą.
Taigi, tiek vestuvių, tiek betkokio renginio filmavimas visada yra daug sudėtingesnis procesas, nei kartais gali pasirodyti iš šalies, kurį norint perteikti su visomis subtilybėmis reikia ne tik technikos, tačiau svarbiausia atitinkamų žinių ir geros darbo komandos, kadangi vienas lauke ne karys.
Tikiuosi, kad garsūs mano pamastymai padės jums geriau suprasti, ko galima tikėtis iš operatoriaus darbo, kiek dėmesio turi būti skiriama filmavimui ir kiek žinių, bei sugebėjimų reikalauja toks darbas, kurio akimirkų sustabdyti ir pakartoti paprastai neįmanoma. Kitas aspektas montažo trukmė. Profesionalus montuotojas, intensyviai dirbdamas pilną darbo dieną, kokybiškai gali sumontuoti vestuvinį filmą per 5-7 dienas (neskaičiuojant filmo paruošimo įvariais video formatais). Trukmė tiesiogiai prikauso nuo kamerų kiekio, jei buvo naudojamos trys kameros , naturalu, kad montavimas užsitęs ilgiau. Galima teigti, kad per 10-14 dienų drąsiai įmanoma pateikti klientui sumontuotą galutinį filmą.
Kas liečia nesugadintus ir nepavargusius nuo šablonų studentus, galima tai vertinti įvairiai. Jei kalbame apie butent įvairius kino meno besimokančius studentus, paprastai jie turi darbų iki nebegalėjimo ir filmuoja savo diplominius, kursinius darbus ir pan, ir daro tai ištisus metus, kadangi nufilmuoti filmą trunka ne vieną ir ne dešimt dienų, jei tai atliekama profesionaliai. Kitas dalykas, kad profesionalūs operatoriai, itin retai , arba dažniausiai iš viso niekad nefilmuoja vestuvių, kadangi vestuvių filmavimas tarp šios profesijos žmonių, nera laikomas pačiu prestižiškiausiu darbu , todėl paprastai operatoriai vengia tokių darbų, o jei daro tai , tai paprastai dėl finansinių aspektų. Šiaip kažkoks jaunuolis, gali būti entuziastingas, tačiau klausimas, ar pakanka jo technikos, operatorinių, montavimo sugebėjimų, kad filmas būtų jums artimas, ne šabloniškas ir turėtų savo stilistiką? Aplink ir taip yra pakankamai daug vienodo stiliaus filmų, ko priežąstis yra ne kas kita, kaip vienas kito kopijavimas, tačiau ne bandymas atrasti savo stilių, suprantama, kurti savo stilių, visada yra sunkiau ,nei bandyti kopijuoti jau esantį.
Grįžtu prie prieskonių. Viskas jau kaip ir labai bendrai aprašyta. Filmo prieskoniai ir susideda iš įvairių mažų subtilybių kiekviename filmo gamybos etape gero planavimo, gražios ir kitokios idėjos, operatoriaus vaizduotės ir sugebėjimų planuojant kiekieną ypatingą kadrą, montavimo specifikos, muzikos. Apie kiekvieną iš etapų galima kalbėti labai daug, tačiau čia norėjau tik šiek tiek plačiau bendraja prasme pateikti visą procesą.
Ech, pavargau rasyti
Tomas